teisybė reikšmė

Kas yra teisybė? teisýbė sf. (1) Š, DŽ, teisỹbė (2) K, Rtr, NdŽ, KŽ, Jnk, Kbr; Q604, CII783, SD1172, SD349, H179, R, MŽ384, I, M, L 1. DŽ, NdŽ, KŽ kas atitinka tikrovę: Čia teisýbės tai nėra, tep negalėjo būtie! LKT228(Krn). Ko aš meluosiu, kad aš nespėju teisỹbės išpasakot Mrj. Čia teisỹbės tik pusė Ss. Tu man dantų neužkalbinėk, o teisỹbę sakyk Vlkv. Tikra teisỹbė, ka tėvo pėdas surinkęs Jrb. Niekas čia nesutinka su teisybè Smln. Kas nedirba, i nieko netura – tai teisýbė, tai tikra teisýbė Pgg. Čia tikra teisýbė, ne pasaka Varn. Ar čia pasaka, ar nuo teisýbės buvo? Grž. Laikykias pri teisýbės, nemaluok, nevok Krš. Jums visiems nepatinka, kai mes teisybe akis pabadom V.Bub. Aš maluoti bijau, o teisýbės sakyti negaliu LKT104(Lkv). Toks atsitikimas buvo, i tas galia būti teisýbė Lk. Ot sužinojau viską, visą teisýbę Tl. Tas jau tikra teisýbė, iš to mirė tas žmogus Všv. Su teisýbe ejom visur, i gerai buvo Pvn. Ką teisýbė, tas teisýbė: drūkta ta jau buvo, par duris nebįtilpo Trk. Tai žinot, gal ir teisýbė buvo, o gal ans taip malavo Vgr. Palau (palauk), aš jums papasakosiu teisýbę dabar Brs. Nemaluok, sakyk teisýbę, a paėmei, a nepaėmei? Krt. Pagalvokiam, o kam mums reik šmeižti – reik teisýbę sakyti Kl. Kažin a teisýbė, a ne buvo, kelmas aną žino Krtn. Man į galvą neina (neįsivaizduoju, negaliu patikėti), ka čia yr teisýbė Plšk. Tu man teisýbės nesakai, tik meluoji Pv. Argi čia teisýbė? Gdr. Anas nuvažiavo pažiūrėt, ar yr teisýbė (ar tai tikra) Trgn. Ar sakyt teisýbę, ar ne? ČrP. Neburčyk prieš tėvą, teisýbę sako Ant. Čia gali būt kaip ir teisybė̃lė kokia (ne pasaka) Sb. Ką čia meluosi, ka teisýbės neturiu kur dėt Btg. Ko daba akis statinėji, gal neteisýbę sako? Kair. Kad žinotų, kaip vargau, ta (tai) teisýbe laikytų (tikėtų, kad tiesa) Krž. Aš nuo žmonių nesislepiu, teisýbę pasakius, nebuvo ko ir slėpties Skrb. Ma[n] nė[ra] ko bijot pačios, aš teisýbę drožiu Jnš. Jočiau jočiau lankyti panelės, ar teisybė, ką kalba žmonelės LTR(Brž). Kaip tėvelis nuėjo, visą teisýbę atrado JD894. Šių dienų pasakos kitą kartą buvo didžiausia teisybė J.Jabl. Teisýbę vos pasakysi, tuo sau vaido ir nepakajaus daug padarysi K.Donel. Tie kartūs žodžiai buvo viskas teisybė, nors ją galima ir į kitą pusę pakreipti V.Myk-Put. Ir susiriejo iš naujo abi. Rėkė, šaukė kiekviena savo teisybę, kone į plaukus viena kitai kibo J.Balt. Atėjo laikas teisybei į akis pažiūrėti rš. Ale šita jo teisybė nėra labai aiški, bet labai drumsta Kel1865,115. Kas tikėtum šiandien į taip dideliai didelius žvėris, jei tą teisybę nerodytum mums šiandien iškasti žemėje jų kaulai S.Dauk. Tikėti – yra tai išpažinti už teisybę tą, ką kas negebąs maluoti pasako M.Valanč. Atmeskit melavimą ir kalbėkit teisybę kožnas VlnE117. ^ Kas teisýbė, tai ne melas Ėr, Grz. Kas teisýbė, tai ne melas – ožkos pienas ne kumelės Krs. Teisybė už saulę šviesesnė LTR(Grk). Dvare su ponu Dievu ir su teisybe netoli nueisi LzP. Geriaus su teisybe laimėt priešininką nekaip su melu draugą V.Kudir. Su teisybe žmogus toliau nueina Grz. Su teisybe kiaurai svietą eisi, o su melagyste nei ligi vartų TŽV261. Su teisybè nuėjęs gali ir sugrįžt Slv. Su teisybe tai toli nevažiuosi Č. Meluot nemoku, teisybės nežinau Sln. Meluot nemeluoju, ale ir teisybę retai kada sakau PPr383(Vlk). Aš nemeluoju, bet ir teisỹbės nesakau Nm. Už teisybę (Su teisybe Šts) nakvynės negausi Jz, KlvrŽ, Plt, End. Teisybė kaip taukai ant viršaus pasirodo LTsV281. Teisýbė savo kelią randa Dkš. Teisybė nei skenda, nei dega LTR(Kz). Teisybė akis bado (duria Al) PPr135(Pn). Teisybė – karti strova Sim. Teisýbė baidyklė yr (tiesos visi bijo) Plng. Teisybę pamislijo (sakoma apie nusičiaudėjusį) Šk. Už teisybę pyksta, bet ji niekados nenyksta Pn. Teisybė visada slinkte slenka, o melagystė lėkte lekia LTsV283. Teisybė su gelda, melas su karieta LTR(Vdk). Melagis tiesiog, teisybė užkluoniais S.Dauk. Teisybė ant galo lazdos PPr85(Žr). Geriausiam prieteliui teisýbės nesakyk An. Aiškiai pasakyta teisybė neprietelius daro VP5. Aklas kelio, o melagis teisýbės nemato Ar. Teisỹbė – kap rėty vanduo Kt, Dkš. Tiek teisybės, kiek rėtyje vandens (rėtin vandenio Krok) PPr427. Čia teisybė kaip pečiaus šviesybė VP10, S.Dauk. Tavo teisybė kaip pečiaus (užpečio VP46, pečiaus kaktos Vdn, uodegoj Žl) šviesybė LTR(Plt, Yl). Nelygu ir teisybė: kitų teisybės ir pasakomis eina J.Jabl. Ar teisybę sakai, ar skūra braška (jei nesakai teisybės, gausi į kailį) Skr. Teisybė, tik nekruta LTR(Vlkv). Melo – be galo, teisybės nė biskio LTsV283. Melo – nė ant siūlo galo, teisybės nė to tiek LTsV284. Meluok melą, išvesk galą – ir bus teisybė LTR(Kz), Sln. Teisybės pinigais neužklosi Lkš. Nuo jo teisỹbės kišeniai išplyšę (apie melagį) Mrj. Tavo teisỹbė tau pačiam per gerklę lenda Snt. Be kraujo (Be dūšios Ig), be kvapo – visą teisýbę pasako (laikrodis) Dbk, Aln. Nei kūno, nei dūšios, o teisybę šneka (svertuvas) LTR(Vdk). Nei girdi, nei mato, o visą teisybę pasako (knyga) LTR(Zp). Pasakyk teisybę, kad turiu gražybę (veidrodis) Jrg(Pn). ║ tikras, teisingas tvirtinimas, teiginys: Yra dvi teisybės: vienas Dievas danguo, viena motyna žemė[je] Vkš. 2. K.Būg, FT, NdŽ, KŽ, DŽ1, Pp, Šts, Skrb teisingumas: Aš lūpomis žadu, o širdy neturiu teisybės, t. y. nepadirbsiu J. Daba matau visą tavo teisýbę, žalty! Trk. Nebuvo teisýbės nėmaž, dabar kitas dalykas Krt. Neina už teisýbę [liudininkai], už draugus stoja Grv. Nebė[ra] teisýbės an svieto, nebė[ra] Bsg. Matai, kokia teisýbė: vienam valia atiduota, vežk, kiek nori [šieno], o kitam – nė vežimo Mžš. Su teisybè reik gyvęt Jrb. Anas be teisýbės, ir to menka teisýbė Ėr. Jis teisýbės pilnas Rmš. Jie dideli bandžiai: iš jų teisybės negausi Lnkv. Nuė[jo] muzikantas tuo neteisingu keliu, o artojas nuė[jo] keliu teisybės (ps.) Brt. Žvirblis pasilikęs nė kokios teisybės negavęs Sln. Vienybė, teisybė ir meilė artimo tarp visų klestėjo, broliais vienas kitą vadino S.Dauk. Kurs perk vyresnybę, tasai parduod teisybę D.Pošk. Aš šiandie stosiu prie teisybės stalo (į teismą), neprašysiu [pasigailėjimo] Slk. Teisybė, dora ir laisvė galų gale paims viršų J.Bil. Nelengvas daiktas teisybę pasauly įkurt!.. rš. Kitą kartą lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ąsą, nekaip vargšui rasti teisybę rš. Kad darytų viską po teisýbės (teisingai), būtų geriau Pgg. Pagal didžiosios teisybės nekaltink mus iš piktybės Mž52. Jūs, ponai, teisybę ir gerybę tarnamus priduokiat Mž36. Teisybę padarau R288, MŽ385. Laikykite provą, darykite teisybes CII279. Vadinti po teisybės akių N. Ponas mūsų teisybę išrodė BBJer51,10. Liepk ponams teisiai rėdyti, mus iš teisybės sūdyti Mž57. Jis myl teisybę ir provą (tiesą, sūdą) BBPs33,5. Idant teip tuos meile pergalėtų, kurių teisybè paieškot negalėjo DP4. Adunt teisybė Dievo ažusilaikytų SPII226. Gelbėk teisybe tavo nuog to nuliūdimo SGII35. Ir stovi teisybė pono iki gimimu trečiamu PK85. ^ Teisỹbė giliai užkasta, ją sunku rast Mrj. Karalius toli, Dievas aukštai – teisybės nėra Erž. Nebuvo ir nebus paskutinės teisýbės Dgl. Teisybę žąsinas nugnybė LTR(Vdšk). Labai sunku teisýbę atrast Šmn. Dabar teisýbės niekur nėra, tik aptiekoj atrasi Ds. Teisýbei akys išbadytos, akla teisýbė Gdž. Yr teisybė ant svieto, tik kad be akių Vdk. Teisýbė akla, į mišką išvaryta Akm. Par jį teisýbės tai ir už kapeiką negausi Užp. Nėr teisybės nė tiek, kiek ant siūlo galo Stč. Teisybė vyžoj, o melas, suktybė – čebate Brt. Teisýbė dabar plaukais apžėlusi (sunku ją rasti) Pvn. Alus be apynių, o žmogus be teisybės niekam netinka LTsV281(Rk). Teisýbė neteisýbę visados pargali Ėr. Jo teisybė lig durų Vel. Pas vanagą žvirblis teisybės neras Sim. Dažnai ir teisybė ašarose skęsta, ir neteisybė arielkoj maudos KrvP(Mrj). Akis akį bado, kad teisybės nesurado KrvP(Ndz). Kas negimęs, nekrikštytas, o gyvena po teisybei? (svertuvas) LTR. 3. tik nom. sing. (vartojant įterpiniu) Trk, Mšk tikrai, iš tikrųjų: Teisỹbė, tai būtų geriau NdŽ. Teisỹbė, o kam važiuot su mašina – yr keleivinės Jrb. Trylikos metų aš lovatieses išsiaudžiau, teisỹbė, gabi buvau Plv. Teisýbė, tavo senelis stipresnis Sb. O tai, teisybė, ir būdavo tų pelių Brž. Teisybė, tvoras reikėtų pataisyti, o ten ir tvarto stogas prakiuręs rš. ║ beje: Kad į tą naktį (Jonines), teisýbė, ir aš pati esu ėjus Mšk. Aš i šiandie, teisýbė, nevalgiau su mėsa Všk. Susitikdamas davinėjo jam, teisybė, pasiskaityti ir platinti lietuviškų knygelių ir laikraščių J.Bil. Teisybė – kaip ten tavo kaimynas? K.Saj. 4. tiesa, teisumas: Tuo, kad teisybė yra mūsų pusėje, mes greit įtikinsime visą pasaulį rš. Pirma kas davė pinigo, to teisỹbė Grdž. Pas juos esti savas sūdas: kurs kurį įveikia, to ir teisybė Blv. ^ Kieno valia (Kano sveikata Bsg), to ir teisybė B576, MŽ. Kieno kišenė ilgesnė, to ir teisybė didesnė LTR(ž.), Pnd. Kur galybė, te ir teisýbė Krs. Kur pinigai, ten teisybė, kur syla, ten galybė LTsV179(Šd). Kam pinigai, tam teisybė LTR. 5. bažn. tikėjimo nurodymas, įsakymas, taisyklė: Ir anys vaikščios mano teisybèsu (provosu) ir mano prisakymus laikys BBEz37,24. Pone, ger man yra, jog mane pakorojai, jeib eš mokinčiaus teisybių Tavo BPII461. O liežuvis mano gerbs tavo teisybes SGII23. Iškalbėjo mokintiniams savo apie tą teisybę, kad žmogus yra išaukštintas ant visų sutvėrimų Tat. Jeigi mažu daiktu būtų tikėjimas, tad Viešpats nebūtų apreiškęs ne kokių teisybių vieros M.Valanč. Pasiklausyk dar ben tų žodžių muno, kurie amžinos yra teisybės P. 6. VlnE93 bažn. tikėjimo nurodymų vykdymas, nenuodėmingas, dievobaimingas gyvenimas, šventumas: Ponas teduodi, idant šventa Dvasia ir mūsump ateitų, mus linksmintų, teisybėna vestų BPII93. Mūsų teisybė kaip darkus drabužis CII783. Žadėjimą išpildysi ne dėl mūsų teisybės, betaig dėl tavo gerybės Mž53. Mūsų pačių teisybės nieks est be tavo gerybės Mž52. Nepadės lobis dieno[je] rūstybės, bet teisybė išgelbės iš smerčio VlnE170. Reikia tada iki smerti teisybėj patekt SPI118. Mane teisybės keliu veda PK51. Daug nusidėjusių prigrąžina tikėjimop ir teisýbėsp DP384. Palaiminti, kurie kenčia persekiojimą drin teisýbės, nesa tų yra karalysta dangų DP34. Gabentis turime ižg kūno dvasiosp, ižg nuodėmių teisýbėsp, ižg bedievumo baimėsp Dievo DP188. Troško pranašai teisýbės, ir yra pasotinti DP535. Sūnų su visais nuopelnais ir teisýbe Jo jisai mumus… dovanojo DP241. Kurs iš teisybės yra, tas klauso balso mano VlnE200. Par grieką pirmutinį nustojom šventinybės ir teisybės dūšios brš. Ieškokite tada pirmiaus karalystės Dievo ir teisybės Jo GNMt6,33. 7. KŽ kieno nors teikiama galimybėdaryti, teisė: Mes neturėjom teisýbės prisrašytie čia Dgp. Visos tautos teisybę tur ant parodavietės pasirodyti prš. Jis sakosi teisỹbę turįs ant viso mano turto KI81. Žemės teisỹbė KII5. Malimo teisỹbė KII42. Vyrai bei moteres tur po visam lygią teisybę turėti Kel1879,192. Ezavas pirmgimimo savo teisybę už lęšių viralą pardavė brš. ^ Jis į paukščių teisỹbę paduotas (įstatymas jo nesaugo) KI38. ◊ į teisýbę išeĩti paaiškėti: Išeĩna į teisýbę par laiką viskas Grd. iš teisýbės; iš teisýbių 1. DŽ tikrai, iš tikrųjų: Tai ka iš teisỹbės aš tę nebuvau Slv. Sakyk, kaip iš teisỹbės buvo? Skr. A iš teisýbės taip blogai gyvena, a tik rėka? Krš. Aš iš teisýbės šnapšės nenoru Als. Aš tik juokais, o tu iš teisýbių Pns. Iš teisýbės aš nieko nežinau Brž. Reikia važiuot iš teisybių pas jį ir jau ženyt BsPIV120. Ar iš teisybės sakai, ar meluoji? J.Jabl. Iš teisybės šautuvas mano K.Saj. 2. kaip reikiant, kaip privaloma, tikrai: Paskiau krikštijom iš teisýbės, jau vežėm į bažnyčią Trk. nuo teisýbės tikrai: Ar čia pasaka, ar nuo teisybės buvo? Grž. po teisýbei tiesą sakant: Po teisỹbei jis čia visai nekaltas Ss. Pp teisýbei tai reiktų teip nedaryt Krs. Šitas juodplaukis nurodė truputį vyresniu už baltplaukį, bet po teisybei jiedu abu galėjo būti vienų metų V.Piet. Visa laimė – Marčiaus alga: po teisybei, ne kažin kokia, bet vis dėlto saujelė gryno pinigo V.Bub. teisýbės maišẽlis praìro pamelavo: Bet vienąkart prairus teisybės maišeliui, turėjo ir daugiau byrėti melo ar bent perdėjimo Vaižg.

teisybė sinonimai

teisybė antonimai

teisybė junginiai

  • iškloti visą teisybę
Ką reiškia žodis teisybės? Visi terminai iš raidės T.