sūdyti reikšmė
Kas yra sūdyti? 1 sū́dyti, -o (sū́džia Ds, -ija N), -ė (-ijo N) K, Rtr 1. tr. BB3Moz2,13, H, R, MŽ, Sut, N, K, L, Aps, Lz berti druskos, daryti sūrų, konservuoti druska: Mėsą sū́dau su druska J. Mėsą niekočion didelėn sū́džiam Prl. Mėsai sū́dyt niekočios buvo Grv. Kur didelė niekočia, tai meitėlį sū́džia Pls. Sū́dyti lašiniai prieš lietų jau kaip ir rasa [apsipila] Imb. Vienas sviestą sū́džia, o kitas nesū́džia Dg. Ale tam bernui labai nepatikę, kad ir geriausis valgis, ale niekas nesūdyta BsPIII275. Šiandie sriuba sūri, turbūt kriaučius sū́dė (juok.) Kt. Seniau gaspadinės vasarą renka sviestą ir sū́džia žiemai, tai druskos net čiuža Ob. Išklosi gardis su paklodėms baltoms i sū́dysi anas (žuvis) Plng. Sū́dytam [v]andeny nevelėk Pb. Grybus džiovena ir sū́džia JnšM. Sū́domoji druska NdŽ. Jūs este druska žemės. O jei druska gardumą pamestų, kuo turės sūdyti? VlnE184. Ir kiekviena afiera druska sūdžiama bus BtMr9,49. Apjuokė jį ..., kaip būtų sū́dydami sviežias žaizdas Jo DP176. Sūdžiu SD346. ^ Nei sū́dyta, nei berta – sudėjo, pasakė, i prauda tau Prng. | refl. tr. K: Kam nesisū́dęs ir n'užsidaręs nesrebi sriubą? K.Donel. 2. tr. N, NdŽ dėti prieskonių, skaninti: Česnagai pri meisos, meisai sū́dyti – labai geras prieskonis Vž. 3. tr. dažyti (valgant): Bulbę išvirs tokią neskustą, nulups, sū́dys i valgys Trš. Ka noriat, sū́dykiat [bulves] į baltą druską Lž. Į kanapius bulbes sū́dysma ir ėsma Krš. Sū́do, mirko į tą kanapių druską Klk. sū́dytinai adv.: Sū́dytinai sūdo [agurklą] į cukrų Šv. ║ vilgyti, mirkyti: Kad yr atsigavę flencai, į karvių mėšlą sū́do Sg. 4. tr. NdŽ barstyti, berti: Maudeliais džiovintais ir į pelenus sutrintais sūdo ronas Šts. Sū́do builes su vaistais (trąšomis), ka geriau augtų LKT82(Pln). A pavarė [brigadininkas] sėtinių sū́dyti? End. Kiti dar sūdo šaknis su pelenais, plytų miltais S.Dauk. Šiaip jau kunegams uždraudė ilgus plaukus želdinti ir miltais sūdyti M.Valanč. | refl. tr.: Biškį duos sukrumi sū́dyties [žiūrę] Gršl. 5. intr. Vkš prk. pamažu, smulkiai lyti: Pradėjo sū́dyti nū pat ryto ir lys par kiaurą dieną Vvr. Sūdė smulkus lietus rš. 6. tr. prk. skųsti: Anyta sū́do marčią vyrui, t. y. skundžia J. ◊ į akìs sū́dyti tiesiai sakyti, rėžti: Sū́do į akìs: tu toki, tu šioki! Klk. sū́dytą vélnią nieko (neduoti, neatsilyginti): O manai, kad mokėjo jie ką nors už tai? Velnią sūdytą! J.Balt. \ sūdyti; antsūdyti; apsūdyti; atsūdyti; dasūdyti; įsūdyti; išsūdyti; nusūdyti; pasūdyti; persūdyti; prasūdyti; prisūdyti; susūdyti; užsūdyti
2 ×sū̃dyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) (brus. cyдзiць) Rtr, KŽ 1. tr., intr. Q215, SD332, H, R, R292, MŽ390, Sut, S.Dauk, N, J, M, L, NdŽ, Dr, Mrj nagrinėti bylą teisme, teisti: Jei nesū̃dysi to žmogaus, nebūsi sūdžia Rod. Sūdijant reikia liudinykų BsPIV32. Ir surakytą taip ant rogių nuvežė sū̃dyt K.Donel. Ak reikėtų, anot senio Griniaus, sūdyti po teisybei VoL221(Ašb). Sūdyt Jo nenorėjo, nekaltą regėdamas PK160. Visi mes turime būti apreikšti pokimis sūdijamojo sosto MT247. Imkiteg jį jūs ir pagal zokoną jūsų sūdykite jį DP163. Iš tę ateis sūdytų gyvų ir mirusių (nuomirusių Mž586, BPIIl89) DK23. Sūdykim, Pone, išvysk nekaltę mano PK51. Dėl galybės ir pagrumzdimų didžiūnų tos žemės sūdžios neteisingai sūdija SPI9. Kuriuo sūdu sū̃dysite, tuo vėl būsite sū̃dyti DP285. | Patys išvažiuos į turgų, o mun reiks tas provas sū̃dyti (daryti tvarką, spręsti ginčus) Ms. | refl. Sut, K: Mūs kaimynas su savo broliu sū̃dijos (bylinėjosi) Dglš. 2. tr. DK23, KlM390, ŽCh182, Tat, VoL65 smerkti: Tu sūdiji užu siratelę ir ubagą, idant daugesn nekeršytų žmogus ant žemės Mž526. Kurs tikės in Jį, tas nebus sūdytas VlnE79. Veizdėk, idant nesū̃dytumbei pagal pasaulį DP560. Iš tavo burnos tave sūdiju, tarne piktas GNLuk19,22. Nesūdykite ir nebūsite sūdyti MP249. ^ Ką jaunas pablūdys, nė Dievas nesūdys LTsV86(Rm). | refl.: Sū̃dykimės patys ik metu ..., idant paskui to nuog Jo sūdyti nebūtumbime DP175. 3. tr. Sut, S.Dauk spręsti, manyti: Iš to sūdijai mane lygum sau KN52. 4. intr. patarti: Padėkite priliestam, sūdykite našlaičiui, apginkite našlę DP336. \ sūdyti; apsūdyti; atsūdyti; išsisūdyti; nusūdyti; pasūdyti; persūdyti; prasūdyti; prisūdyti; užsūdyti
sūdyti junginiai
- (pa)sūdyti