manyti reikšmė
Kas yra manyti? manýti, mãno, mãnė K 1. tr., intr. J kreipti į ką mintį, galvoti, mąstyti: Kalba tai tiktai papuošalas gyvuojančio ir manančio kūno A1884,51. Ką negirtas mãno, girtas pasako Rm. Ir nežinojo, ką manyti SkvApD3,10. ^ Tas jau velnią mano (turi blogų minčių) rš. Daug mãnančių, mažai [tera">tėra] išmanančių Erž. 2. intr. būti kokios nors nuomonės, būti įsitikinusiam: Nereikia taip blogai manýti apie žmones NdŽ. Šiandien jai maža terūpi, ką apie ją manys kiti rš. O, manaĩ, dabar jam gyventi blogai? Klvr. Maniaũ, kad rytą saulė tekėjo – rūtų šakelė rankoj žydėjo (d.) Ds. 3. intr. suprasti, žinoti, suvokti: Mergelė nė manyti dar nemanė, kas tai yra moterystė J.Jabl. Nė mãnęs neišmanau, kas ten dedas J. Nuo to gal kiekvienas manyti, jog daug siauresnė yra lotynų kalba už žemaičių S.Dauk. Nežinau, nemanau, kurią gėlę skinti LTR(Lp). | refl.: Nesimanau neprimanau, tarp šių baltų kaimynėlių kaip martauti NS39. 4. intr. ketinti, žadėti: Ką manaĩ daryti, baigęs mokyklą? DŽ. Kaip jis mãno duoną pelnyti? NdŽ. Jis nemãnė pasiduoti NdŽ. Dabar tas karalius klausia: – Kur tu manaĩ eit vogt? (ps.) Ar. Daug mano, o mažai padaro KrvP(Zp). 5. refl. tartis, vaizduotis: O dabar Advė manosi sapnuojanti I.Simon. Ar manais suprantąs, ką skaitai? rš. Jis manosi daug žinąs rš. 6. intr. tikėtis: Nemanyk, berneli, kad aš tavo būsiu Ut. Darbas vis dėlto pasirodė žymiai sunkesnis, negu aš iš pradžių maniau rš. Nė manýti nemaniaũ, kad mums atsitiks tokia bėda Jnš. Ėjau, kur tik maniau, kad galiu būti naudingas rš. | refl.: Maniaus minėtinus padarysiąs ir anuos leidinius Vaižg. Ans jau manęsis sirgti, o dar išsigandęs Šts. 7. tr. laikyti kuo: Tam ir kvailys, kad visus kvailiais manytų TŽV628. 8. refl. verstis, ieškoti ar rasti išeitį: Kuo tu manysies, kuo versies gyvenime? J.Jabl. Manykis savo galva TŽV613. Vienai bobai su vaikų būriu sunku manýties Krš. Manýkis, kaip galva išneša Ktk. Manýkis, kaip nori, mes visai nebesikišim Ds. Kas kuo gali, tas tuo ir mãnos Vj. Kad būtų gyvenęs, ir būtų mãnęsis šiaip taip Pc. 9. tr. taisytis, rūpintis, įgyti: Arielkėlė varyta, ma[no] kūmulio manýta Vlk. Oi berneli manas, baltas dobilėli, neparduosiu šitų suknių – ne mano manýtos Kls. Margosios skrynelės tėvelio manytos LTR(Mrk). Sunkiai mano žiedeliai manyti, brangiai mano žiedeliai mokėti LTR(Al). | refl.: Pavasarį vėl turėsi sėklų manytis Lp. Mergica jau pradeda manýtis skaityti J. 10. refl. su neiginiu nesižinoti: Nebesimanydamas, ką toliau veikti, jis nujojo į palocių, kur buvo palikęs princesę J.Balč. Taip jam pilvas sopa, nebesimano nei kur dėtis Kp. O lindimas to kačioko, nesimãno kur gyvas dėtis! Kp. 11. intr. būti žymu, kiek matytis: Yr manyti, kad aušt Dr. 12. žr. pramanyti 3: Čia medžioklės scena su levais manyta LTII520(Bs). Ans manýtus vardus rašo žmonių ir gyvolių Vg. 13. plg. įmanyti 6: Bemãnęs imtau aš jį ir suplėšytau! Lp. \ manyti; apmanyti; atsimanyti; dasimanyti; įmanyti; išmanyti; numanyti; pamanyti; permanyti; išpermanyti; supermanyti; pramanyti; primanyti; sumanyti; užmanyti
manyti junginiai
- (pa)manyti, (pa)manyti, nuspręsti, drįsti manyti, manyti (kad)