žinoti reikšmė
Kas yra žinoti? žinóti, žìno, -ójo K, Rtr, DŽ, KŽ; SD1177, SD188,190, R, MŽ, Sut, I 1. tr., intr. R404, MŽ544 turėti galvoje; turėti žinių, nusimanyti: Tai nežinau R338, MŽ453. Kas žino N. Jis tai man nežinant daro KBI26. Šitas dalykas ir tau būtų žinotinas J.Jabl. Ir jų žinota apie tavo atvažiavimą J.Jabl. Aš tai nei žinóte nežinójau OGLIII244. Nei tu žinaĩ, nei tu ką NdŽ. Pats apie savi tiek nežinaĩ, kiek kitas apie tavi žìno Jrb. O buvai žinójusi? Pln. Dviratį buvo pasivogęs, išsiardė, o ta motyna būs nežinantì Trk. Aš dar̃ jau nieko nežinaũ Grv. Aš tai jau ir užmiršus, o ana viską žìno Žl. Jums (jūs) patys žìnot geriau jau, kaip dabar y[ra] Varn. Anie yr tikrai žinójusiai, kad čia viskas yr Prk. Žinó[ja]u vardą, ažmiršau Klt. Ot tau – gyvena žmogus in svieto ir nežìno kam Ut. Ką atgyvenai, tą žinaĩ, ė kap bus, tai nežinaĩ: kokia smerčia mirsi – nežinaĩ Dglš. Teip teip, ana dikčiai daug žìno Tv. Ana liuobanti žinóti visas naujynas Trk. Ten didliai daug žìnąs žmogus, didliai gerą galvą turįs Brs. Moteris užaugo, mokyklon nėjo – nù tai tiek ir žìno Akn. O tas vaikis būsiąs nėko nežìnąs Vkš. Mes negirdė́[jo]m ir nežinó[jo]m Brsl. Senesni žmonės tai da gal žinótų Krs. Senópip ažeikit, maža ana razsakis, ana maža žìno daugiau ką Lz. Katrie jauni, negi beatmins, negi bežinõs LKT312(Rk). Ką žinó[ja]u, pamiršau Vidžiai. Mes žinome, kuomi esame ir kuomi buvome, nės atmename savo tėvų darbus A1884,91. Teip yr užpykusi, ka nedevė žinóti (nepranešė) End. Kiek aš žinaũ žinių ir apie juos, tik ką niekam nesakau Pv. Žìno ką kas, ar tep pliaukščia? Švnč. Rast žìnot čia Paalančio kaimą už Kuliams? Kl. Tai aš gi tavų namų nežnaũ Lz. Plepina plepina svietas, žìno ar nežìno Klt. Savo dūšė[je] žinái, o taip nepliurpi Krž. Iš kur tu ir žinaĩ viską kaip ant delno? Snt. Nereikė paskalas leist – žinaĩ i žinaĩ viena Švnč. Ką žinaũ, tai ir malu Užp. Nė čia ką daug žinaũ, nė čia ką pasakot LKT197(KzR). Vyrui visko žinót ir nereikia, boba viską sutvarkai jam nežìnant, i gerai Drs. Kunigas žìno, kas jam gal kalbėt lietuviškai Cs. Kas žìno, kaip ana (sala, kaimas) atsirado, nežinau Kr. Nežìnančiam žmoguo sunku Tl. A ten taip buvo, a nebuvo, kas čia žìno Klk. Tikriausiai ans i žmogaus mislę žìno Sd. Jaunas, ką ans bežinós [senovės dalykų] Akm. Žinójai, kur ejai, kur tekėjai, žinójai, kiek vaikų yra Klt. Gal ar atsitikimas koks, ar apsirgot, kas te jum žìno Ant. Než[i]naũ, ar aš tavo duktukė LKT212(Lbv). Nuspirksiu sąsvinį ir surašysiu viską, ką žinaũ Švnč. Noriu, kad vaikai ir vaikų vaikai žinótų, koks jų protėvių gyvenimas buvo Plšk. Ka teip vaikščioji, žinái daug naujynų End. Nejot ir palikot nežìną Mžk. Ka teip žinójus, kur karvę nusipirkt, tai daba būtų gerai Sml. Iš kur žinias žinóti, kumet būs geri laikai? Ggr. Mano kur padėta, visa aš žinaũ Alks. Ai vyrai, metė numetė, nežìno kur ką pasidedą Krš. Maž žinaĩ ką nuo pilvo sopės? Sdk. Kuom išgydytie, aš žinaũ Dgp. Mamytė labai žinódavo, kur yr tų grybių, prinešdavo daug Alz. Aš žinaũ lydeką, kelbuką, aušlę, badikšlį, mekšruką, ūsočių Brb. Kad aš žinótau, kap man bus gerai, tai aš tep darytau Rud. Kap seniau, tai žinójau viską, o dabar ne Žsl. Kad žmogus viską žinótų, jis nu daug ko apsisaugotų Rsn. Pirmiau žmonys kaji kaip žinójo savo mirtį Sd. Tep paskui Dievas padarė, kad než[i]nótųbi, kada mirs Lz. Žmogus, katris nežìnomas [i](nežinantis)
žinoti junginiai
- iš kur gali žinoti, ką gali žinoti, negi galėjau žinoti, norėti žinoti, žinoti ir pan., žinoti kaip savo penkis pirštus