visas reikšmė
Kas yra visas? vìsas, -à pron. def. (4) K, Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ; SD1198, SD407, Lex5, H, H154, R, R157, MŽ, MŽ208, Sut, KBII114, N, M, LL285, L 1. neskirstomas dalimis (nurodant objektą ar subjektą kaip visumą): Vìsas kepalas duonos DŽ. Vìsas krūvis FzŽ155, PolŽ152. Dabar langai – pareini vìsas žmogus Alz. Ir už degtukus [Laurynas] pyko, kam ugnį kuria ne perskeltu, o visu degtuku J.Balt. Lygūs jie šakai, atskirtai nuo vìso ir sveiko medžio A.Baran. ^ Galva visą žmogų vadžioja B642. ║ pilnas, pripildęs talpą (apie daikto tūrį): Vìsą stiklinę supylė gerklėn Pl. Pripylė vìsą kišenę saldainių Jnš. Nebeišvalgysiu aš vìso bliūdelio, tik prižagsiu Plvn. Bulvių vìsas palovis, paržiem užteks Ėr. Oi gerk, broleli, vìsą, nepalik bitelei nei bitinėliu DrskD226. Pakavotą plėčką slaptoms ištuštino vìsą K.Donel. ^ Barzdos visą rėtį priskustum, o proto nėra Kltn. ║ LL12 ištisas, besitęsiantis nuo pradžios iki pabaigos ar iki dabartinio laiko: Atejau i prasėdėjau vìsą dieną Klt. Prašoki vìsą dieną i nieko nepadarai Švnč. Kap namų neturi, tai ir būk su sausa duonele vìsą dieną Sn. Auštant parej[o], tai miegoj[o] visà diena Pv. Prideda [valgių ant stalo], vìsai dienai pakanka Skrb. Visà diena bėgte Nm. Vaikai, kelkiatės! Ar visõs dienõs ir miegoste? Vkš. Visà dienelė rugelius pjoviau, saulelė leidos, pėdus nešiojau DrskD48. Per vìsą naktį vis išvien lijo KI547. Vìsą naktį nemigęs kaip žydas pri kiaulės skursta J. Eik numie, ko tu dirbi vìsą naktį Trk. Gėriau alutį, saldų midutį per vìsą naktį iki gaidelių DrskD10. Aš vìsą savo amžių neturėjau geros dienos Plt. Vìsą amžių prie gyvuliais, ir mano gyvuliai geri buvo Rk. Boba vìsą amžių malavo i daba maluo[ja] Trk. Išgelta išgelta par vìsą amžių koja Sdb. Nesuklės gluosneliai raudonas uogeles, tu nevesi muni par visą amželių StnD12. Vìsą gyvenimą jis pieninėj išdirbo Pnd. Gėrė gėrė vìsą gyvenimą, dabar priėjo galą Kp. Vìsas gyvenimas buvo ašarom mazgotas Kp. Ir taip knisams vìsą gyvenimą Šmn. Visà jaunystė tep praejo Ad. Kas yra visà gyvata mūsų, tiektai mirkterėjimas akies, anop amžiop prilyginta DP214. Aš jau visà para be nakties (nemiegojęs) Vl. Vìsas mėnuo pleška (labai karšta) Tr. Par vìsą gi pavasarėlį lietaus nė lašelio Mžš. Vìsai vasarai primala rankom Strn. Vìsą žiemelę tad be bulvių išbuvom Grž. Kap karves ganėm, tai vìsą vasarą kojos suskilę lig kraujui [buvo] Švnč. Visõs žiemos telias išgaišo Arm. Kad užpuolė ligos, vìsą žiemą išgulėjau Brž. Per vìsą šią žiemą šen ir ten tikt po mažumą snaiguriuodavo Kel1853,30. Šalta i šalta, gruodai i gruodai kasnakt vìsą balandį Švnč. Šėrė brolis žirgelį par visą rudenelį StnD10. Kokia pirma kovo diena, toks bus visas pavasaris LTR(Rm). Jis per visą ligą nebuvo išgirdęs nė mažiausio pasiskundimo Vaižg. Juokiaus visù keliu Klt. O lijo vìsas kelias Kpč. Iš visõs (visą dieną) kad ginėm, pietus nešėmos į mišką Šts. An visõs dienos išgena miške, tai pypkį (nedaug) pieno parneša Kpč. Duonos mūsų visų dienų duok mums šią dieną D.Pošk. | Audžiau vìsą laiką keturnyčius Žlb. Aš vìsą laiką su gėlėms Žlb. Gal ir sunku, ir nelengva gyvent, vis tiek vìsą itą laiką reikia gyvent Arm. Tėvas vìsas laikas serga Ktk. Vìsas laikas [kregždės] palig žemę skraidė: šiemet lietai ir lietai Kpč. Aš negaliu sėdėt, vìsą laiką sėdėt ar megzt, taigi man negera Kp. Vieną dieną pijokas, jug ne vìsą laiką Trk. Ji dabar visą laiką vaikščiodavo atsilošusi, išvertusi pilvą, sunkiai pūškuodama J.Mik. Buvo vìsą metą sveikas, i dab[ar] susisuko End. Dabar jau žyda toliau visokios [gėlės], vìsą metą tura žydėti Žlb. Vìsą čėsą ganiau, su šitokia vytelyte Mlk. Pri lino buvo darbo teip jau kad visám metuo Bdr. Avies, kiaulės ta jau visám metuo skani y[ra] meisa, kvepanti Ms. Visám laikui vaikai surišo Srj. Rasutė su Giedrium sužinojo, kad senelis atsikraustė visam laikui K.Saj. Jei mumus ižganymas mūsų mielas yra, būkimėg paskui to budresni ir pilnesni, melsdamies visù metu, naktį ir dieną DP623. Idant visokioje vietoje ir visù metu gintų mus V. Dievas nuog priesakų mūsų DK18. Visu metu amžiną Viešpatį garbinsiu SGII15. Kaipo ilgai mane, Pone, biedną užmiršti nori, ar ik visam amžiu ilgai nori slėpt veidą nuog manęs PK47. ^ Trys dienos džiaugsmo – vìsas amžius kauksmo (apie nevykusias vedybas) Jnšk. Trys [vedybų] dienelės linksmybelės, vìsą amžių verksi Akm. Dega visą dieną, bet nesudega (saulė) LTR. ║ paimtas ištisai, apimantis daikto visumą: Vìsas miestas sudegė Ut. Vìsą miestelį apejau, niekas nepriėmė ant buto Žl. Priklausė visà Aknysta Kauno gubernijai Akn. Duoną kepė, tai ant vìso kaimo kvepėjo Kpč. Ažkvipo obuoliais visà gryčia JT427. Susirinksma kulti visi, iš vìso kaimo Varn. Labai geras būtum, ka vìsą kiemą išpjautum Sdb. Paskinkai arklius ir nuguldai vìsą [rugių] lauką Šmn. Visas miškas išlapavo, ne visas žydėjo LTsII389. Kap [v]anduo paskeldavo pavasarį, tę vìsą pievą apsemdavo Švnč. Ilgumo jis panašiai kaip par vìsą gryčią Jnšk. Sarbentai rytų pusėj, agrastai aplink visą namą par vieną eilę Alz. Vìsą Rusiją apėjau, tei, kai jie gyvena, niekur pasauly nėsu matęs [p]Jrb.
visas junginiai
- dėti visas pastangas, gerai pasverti visas aplinkybes, išblaškyti/pabirti į visas puses, pabirti į visas puses, sukaupti visą drąsą/visas jėgas, visas amžius, visas jėgas, visas sumuštas, į visas puses
- Visas Labas Kaunas