pilnas reikšmė

Kas yra pilnas? 1 pìlnas, -à adj. (3) 1. H, Sut pripildytas visas, iki kraštų: Pilną ižgeriu SD244. Pilną pripilu R386. Pìlnas (nepradėtas) butelys vyno BŽ605. Puodas kiek nedapìlnas Dglš. Pilna šlampa vėgėlių B. Pilnas aruodas javų Dkš. Pilnà liepinė medaus Dkš. Akis (skylė) pilna, ir netraukia grūdų į vidų Žml. Raganėlė kasė duobę, pylė pilną žarijėlių J.Jabl. Būdavo, tol grybauji, kol pìlnas karbas Ėr. Kožna [boba] eina ir pìlną paklodę žolių neša Šlčn. Parsinešė namon, atsinešė in stubą, žiūri, kad pilni skvernai auksinių pinigų BsPIV17. Pilni rageliai šienelio, pilni papeliai pienelio (sako ožka ožiukams, pareidama iš ganyklos) (ps.) Rt. Da pilnà gerklė, ė jau vėl prašo valgyt Ds. Buvo pìlnos rankos (rankose nešiau ką), ir negalėjau uždaryti durų Ėr. Upė pilnà (sulig kraštais) vandenio Ėr. Pìlnas viedras [vandenio] kap akis Dglš. Pilną kaip akį katilą išverdi, ir tai da kai kada šeimynai maža Trgn. Pìlnas kaip ažrišt Ktk. Su pilnaĩs (prikrautais) [ratais] važiavau aštuonias valandas, o tuščiais tik penkias Škn. Prašė pavežt, ale pilnaĩs važiavau Škn. Žmonelių ir pilnais [ratais], ir tuščiais pervažiavo [per tiltą] nemažai V.Kudir. Buvo pilnì ratai kiaulės – tatai penėsena gera: akys slysta veizant Šts. Iš pilnái pìlno batono (bidono) tiek maža sviesto Pc. Puodas buvo pilnái pìlnas Ln. Kubiliukas jau pilnuĩ pìlnas Sb. Pil' pilnỹtelis OG261. | Karvės pìlnos (sočios, priėdusios) – galima ir gurban varyt Trgn. Pilnieji žiedai (bot. žiedai, kurių vidurys užsipildęs vainiklapiais, netuščiažiedžiai; flores completi) LTII435. Vidurys pìlnas buvo to vainiko Jrb. ^ Kur pìlnas, tai byra, kur tuščias, tai braška J. Prie pilno visi draugai, prie tuščio – nė vienas PPr128. Prie pilno aruodo ir kiaulė gaspadinauja LTR(Paį). Bus pilni kluonai – bus pilni aruodai LTR(Rz). Kai pilnas aruodas, tai nedykas puodas LTR(Ant). Viena klešnė pilna, kita kap užrišt (apie bailį) LTR(Vrn). Pilnas puodas mėsos, abudu galu kiauru (antpirštis) Sch62. Dieną pilnas, naktį dykas (kojinė) LTR(Rk). pìlna n.: Vis geriam, vis geriam, vis yra; vis žiūrim, vis žiūrim, vis pilna JV213. Pìlna, kaip buože primušta Ds. ^ Pìlna byra, tuščia barška LTR. pilnaĩ adv. K: Kad bačka pilnai yra prikrauta, tad nepiktai yra antdėti sluogą, kad tabokas susigulėtų S.Dauk. Semk iš to indo, kuris bus pilniaũ pripiltas Rd. Siuvinėjimas pilnai (užpildant piešinio detales) rš. ║ kuriame yra daug ko susitvenkusio, užpildančio visą ertmę: Pilnà pirkia dūmų Nmč. Gryčia drėgmės pilnà Rd. Drabužiai pilnì šalčio, įnešk į trobą, kad atsileistų Jnš. Oras pìlnas lytaus Prk. Medžiai pilni sulos CII356. Žemė papijusi, pilna vandens, einant žliurkščio[ja] J. Anam toki pilnà (užgulta, užimta) krūtinelė Trk. Nosis pilnà, užkimšta Ėr. Ka kandi [pipirą], pilnà burna prykarsta Rt. Pilnà barza pieno, išsivalyk! Jrb. | Ana kai ateina, jos vienos pilnà gryčia (daug kalba, visus perrėkia) Skdt. Paukščių giesmių pilni miškai J.Jabl. Vargonai iš tikrųjų grojo, ir grojo garsiai. Pilnas sodas buvo jų grojimo J.Balt. Ana būs tevie pripasakojusi pìlnas ausis Krg. Juoko būna pilnà pirkia Rod. Galva yr pilnà muzikantų (ūžia) Šts. Teklė vargšė nubalo, akys pilnos ašarų Žem. Paurukas pritilo, pilnom akim ašarų sušnairavo į Marijoną, paskui į Dovydonį J.Balt. Bet niekad aš nelaimėje neverksiu, nors ašarų pilna širdis V.Mont. | Dangus ir žemė tavimi est pilna Mž259. Nes pilna bus visa žemė majestoto jo DP251. Ir visa žemė, abo svietas, juo pilnas stojos SPI133. pìlna n.: Jo vieno visur pìlna (labai gyvas, visur apeina) Mrj. Kur anas neapeina – visur jo pìlna! Ktk. Manęs visur pìlna (aš visur maišausi) Alk. ║ kuriame yra susirinkusių tiek, kiek begali tilpti: Tejetras (teatras) atvažiuo[ja] – salė pilniáusioji būna Trš. Salė prisigrūdo pilnutėlaitė žmonių rš. Vagonai, lyg bijodami pasivėlinti, pilni žmonių, neria vis pirmyn ir pirmyn rš. Pilnì stalai svečių Lz. Vieškeliu vis važiavo, buvo pilni vežimai moterų, vyrų P.Cvir. Ir prisėdo svetelių pilni tėvo suoleliai JV202. 2. prk. apimtas (jausmo, rūpesčių, kokios ypatybės): Po tam abudu pìlnu džiaugsmo nuo kalno grįžo Jrk17. Rūstavo žmogus, pilnas piktumo Jrk116. Trečią dieną pilnas rūpesčių vėl pradėjo važiuot ir sutiko vieną velniūkštį BsPI56. Aš, pilnas baimės būdamas, sakiau BsPI43. Narušaičio galva buvo pilna įvairiausių planų J.Dov. Jis pilnas visokių suktybių J.Jabl. Tamstos laišką, pilną užuojautos, gavau – dėkui J.Jabl. Prieš burmistrą vaikas stovėjo pilnas pagarbos J.Balč. Pilna geros vilties, vakare Šachrazada pradėjo pasakoti toliau J.Balč. Dabar tie namai pilni nelaimės kaip kapinės J.Gruš. Miego pìlnas Krok. Jauniaus gramatika yra pilna gilaus kalbos mokslo J.Jabl. Indievas, pilnas dailės, su menu padarytas SD54. Pìlnas ambicijos NdŽ. Pìlnas puikumo kaip šuo blusų Gs. Pìlnas pretenzijų NdŽ. Širdis jo pilna buvo meilės artimo M.Valanč. Dovydas mirė pilnas gyvasčio, bagotystės ir garbės CII292. Tiktai buvo to pilnas, kas est valia Dievo MP4. Malonės pilnas R211. Palaimos pìlnas BŽ26. Senas žmogus, ligos pìlnas, nenoria gyvęti Šlu. Kol gyvas žmogus, tol pasiutimo pìlnas Krš. Tai da ožio (užsispyrimo) pilnì tie mūs vaikai Gž. Stovi [karvės], žiūri, o akys didelės lyg ežerai, pilnos gero proto J.Balt. Žvilgterėjo paniekinimo pilnomis akimis J.Balč. Dabar aš ne žmogus, – sako Jefimka pilnu kartumo balsu J.Balt. Pìlnas kalbõs – vieno nebaigia, kitą pradeda Ut. Su vaikais jis pìlnas kalbos Kpr. Ji visada tokia šnekų pilnà Prn. Paika moteriškė pilna šnekėjimo CII528. Jis šposų, palyginimų pìlnas buvo: vien tik šposus ir krečia Jnš. Ji labai juokų pilnà Drsk. ^ Ko širdis pilna, tai burna kalba CII623. 3. kuriame yra ko gausiai, daug: Pilnas kelias žmonių Ėr. Medingas, medžių pilnas SD47. Jonių pilnas kaimas Dbč. Vyšnelė nedidelė, bet pilnà žiedų Sv. Džiaugiamės, ka bus pìlnas sodas (daug vaisių) Prn. Ta obelis buvo pilnà obuolių, bet šita dar pilnèsnė Lnkv. Par naktį dangus pìlnas buvo žvaigždžių Ėr. Jeronimas turėjo ne vytinę, o botagą, labai kietai suvytą ir pilną mazgų J.Balt. Kiaulių medinųjų didžiausių pìlnos bulvės Gršl. Pilnì laukai vieversių: tik čirškia iš vieno Pn. Daržas pìlnas kvietkų K. Kiba auga akmenys: išrinkom teip čystai, ir vėl pilnà dirva Skdt. Kelias yr pilnas duobių BzF37. O veidas [motinos] toks pilnas raukšlių ir toks siauras pasidaręs, ir toks gailus I.Simon. Kai atvažiuoju, tai pilnì langai mergaičių (visos žiūri pro langus) Ad. Privažiavo svetelių pilnas tėvo dvarelis JV202. Kad aš jojau per girelę, – pilna giria paukščių čiulba JD878. Jo tvartai pilni buvo galvijų J.Jabl. Uostas buvo pilnas visų tautų karo ir prekybos laivų J.Balč. O buvo taipajėg ubagas, vardu Lazarus, tas gulėjo pas duris jo, pilnas vočių BPII191. Kad jau senas, tai jau pìlnas ligų esi Grg. Kūdikis pilnas vargų Mž193. Boba prytarlių pilna – dideliai keistai kalbanti Šts. Žodynas pilnas klaidų, netikslumų J.Jabl. Jo kalba pilnà dykosios (daug tuščiai kalba) Ds. Visko pilnà buvo, visko turėjo Skr. Visa ko pìlnas (pertekęs), tai da šunio tau reikia (pats nežinai, ko reikia) Trgn. Visą ūkį apleido, kurį tėvas paliko pilną kaip aruodą K.Bor. Dabar, rudenį, pats pilniáusias laikas (visokių gėrybių daugiausia) Mrj. O iš to išaugo tabakas, visokio kartumo pilnas Jrk50. Ir laukai, ir kas tik ant jų yra, pilni kirmių pataps BB2Moz8,21. Nesa žemė pilna yra piktenybių BB1Moz6,13. Mes visų nuodėmių esme pilni DP531. Pilnà burna žodžių, o, štiš, – neita lauk (kai turinčiam daug ką pasakyti užsikerta kalba) Štk. Litų nėr par pilnà Grg. O, dabar tai jau užteks par piln! Bt. ^ Motinų viena, o vyrų pilna kluoniena (motiną reikia labiau mylėti kaip vyrą) Vlk. Pilnas papečys baltų viščiukų (dantys) Ds. Pilnas tvartas baltų avelių (dantys) Ds. Pìlnas tvartas avytaičių, i liš vienas baronas bliauna (bažnyčia ir kunigas) Lz. Maža kamarelė pilna kultuvelių (dantys) LTR(Plng). pìlna n.: Man ir savų reikalų pìlna Sb. Šįmet pìlna obuolių Jnš. Karoj[o] pìlna lopinių (skarelių) Rod. Prisikrovė pìlna aukso Pn. Ir ko da tam būt nepìlna?! Sb. Visur vandenio dabar pilna Pn. Pas mus visko yra par pìlna (apstu) Skr. Ir mažumenės pìlna visokios, namie ir lauke visur kitokios [bandos] BM433. Žmonėse tenka išgirsti ir labai tikslių pasakymų, tokių pasakymų, kokių ir rašomoje kalboje ne visur pilna J.Jabl. Evangelija, kurioj pilna mokslų SPI17. Įkišau uodegą į balą, ir prisikorė pìlna žuvų (ps.) Al. Netoli vieno dvaro buvo ežeras, ir visados tam ežere būdavo pilna velnių BsMtII63. Apleidžiu daug kitų prajėvų, kurių pìlna visur historijose DP140. ^ Jei pilna pilve, bus pilna ir galvoj LTR(Srj). pilnaĩ adv., pilniaĩ: Būdavo gražiai, puikiai, svieto pilnaĩ Jrb. Vasarą visais pamatais vaikų pilnai, o žiemą reik po užpečkius ieškoti LTR(Vdk). Kai cukraus būdavo pilnaĩ, tai gerdavom arbatą Lnkv. Kitąsyk žmonės žmonių (samdinių) turėdavo pilnaĩ Vlkš. Čia visa ko pilnaĩ buvo Erž. Visko aš ten gavau per pilnaĩ (labai daug, su kaupu) Alk. Krautuvėse visa ko buvo par pilnaĩ Šts. Puikiausius rūbus dėvėjo ir maisto per akis pilnaĩ turėjo Jrk123. Kiti kaimynai pilnai turia duonos, turtų bei palaiminimą S.Dauk. Pilnai, pakaktinai, skalsiai, gausiai SD44. Pilniaũ (geriau, sočiau) pavalgytų Alk. O Danielas prabingo visus kunigaikščius ir storastus visus, nesa buvo jampi dvasė pilniaus BBDan6,3. Kad būtų pilniaĩ mėsos, tai ir duona būtų skalsiau Jnšk. Mes visko pilniaĩ turim Jnšk. 4. visas, ištisas, netrūktinas: Pìlnos staklės (su visa užpakaline dalimi) Als. Ligoninės pilnõs nėra (ne visi skyriai) – nėra kur dėt Žž. Patalynę turiu par pìlną – speigo nebijau Šts. Sau tik išsiderėjo iš jo pilną išlaikymą iki gyvos galvos, vieną kambarį ir arklį su brikeliu A.Vien. Pilnoji vietininko lytis rš. Sakinys, kuris turi visas sakinio dalis, reikalingas skelbiamai minčiai suprasti, yr pilnasis sakinys rš. Pilno šitos rūšies žodžių sąrašo dabar dar negalima turėti K.Būg. Šis nuorašas nepilnas ir su trūkumais rš. B. Sruogos, Putino pilni raštų rinkiniai rš. Po nepilnos valandos priėjo vietą, kur stovėjo trobelė Mš. Ir teip jie prekiauja pilnus metus BsPIV71. Rodos, dar dabar nepilni metai, kaip amžinatilsį tetė mirė Jnš. Dvylikos pilnų metelių pradėjau ulioti LTR(Skp). Iki Stulgių bus pilnì septyni kilometrai Skdv. Šiemet žirnių nėr i sėklos pilnos (neprikulta tiek, kiek buvo pasėta) Klt. Tai veik pilnì arai (visas kolūkiečio sodybinis sklypas) Vlkv. Arklys riebus, pilno[je] meiso[je] Lkv. Laukti reik, idant medis būt pilno[je] sulo[je] S.Dauk. ^ Pilna sauja sėja – pilnu dalgiu pjauna PPr48. pilnaĩ adv.: Aš turu čia grėblį, tik nepilnaĩ dantų Grg. Šešios [valandos] pilnaĩ būva (kai mašina eina) Ss. pilnỹn adv.: Mėnuo jau vėl pilnỹn eina Sv. 5. nevaržomai, neribotai pasireiškiantis, visiškas: Anas pìlnas gaspadorius J. Jo sesuo namuose buvo pilna šeiminykė LTR(Ant). Jų pilnai laimei tik vaikų trūko J.Bil. Prašykite ir imsite, idant džiaugsmas jūsų pilnas būtų BPII95. Turime pilniausią teisę atgaivinti senobinę sielą ir įvesti ją į raštakalbę dūšios vietoje K.Būg. Pilnà veikimo laisvė NdŽ. Pìlnas aptemimas NdŽ. Tarinio reikšmė, kur yra prie jo galininkas, esti daug pilnesnė, aiškesnė J.Jabl. Pilnõm akim matau blogiau, prisimerkus geriau matyt Vb. Jug matai, ka nepìlno proto yr KlvrŽ. Žmogus pilnam prote ir durnai padarė Šr. Ana nepilnõs galvos (trūksta proto) Prng. Vyrai pilnõs galvos (negėrę) Šts. Aš pìlnu noru (noromis, neabejodamas) atsisakau Žal. Visi būt ėję pilnu noru [į kariuomenę] Gs. Man taip gera, aš alsuoju pilna krūtine (laisvai) J.Marc. Iš pilnõs širdies melstis KI476. Kaip iš pilnõs rankos (visa jėga) arkliui perkerti, tada nesieks žolės ėst Ėr. Ne pašnabždoms, kad kiti negirdėtų, bet pilnu balsu Mš. Pìlnu balsu skaityti KII25. Tėvas iš dangaus pilnu balsu kalba BPII181. Leisti traukinį pilnu greičiu rš. Paleido arklius pìlna risčia ir nulėkė Jnš. Dabar važiavo jau pilna risčia Žem. pìlna n.: Kad būt galvoj pìlna (kad būtų protingas), tai ažkart pasakyt Prng. pilnaĩ adv.: Aš jau buvau pilnaĩ užmigęs Prk. Tik dabar pilnai supratau, kokias neapsakomas kančias turėjo iškentėt gyvulėlis Mš. Aš pilnai pamokintas esmi tėviškame zokone CII612. Kurie pilnaĩ klauso žodžio jo ir gyvena pagal žodį jo DP298. Visos šitos sakinio dalys vienos, kaip sakėme, papildo, kitos kaip kitaip paraiško, pažymi didžiąsias sakinio dalis ir tokiuo būdu leidžia mums savo mintis reikšti daug pilniaus, aiškiaus, suprantamiaus J.Jabl. Kap ūtarij[o] pilnaĩ (nuoširdžiai, drąsiai) Dv. 6. tikras, kaip reikiant: Vesk dukterį Trumpiko Onelę, ją vedęs, gyvensi, nes yra darbinykė ir pilna mergelė M.Valanč. Kariūmenėj atsitarnavęs jau pilnas vaikis Krtn. Anas jau pìlnas bernas: ir aria, ir šieną jau pjauna – viską daro Trgn. Nuspirkau nebe kumeliuką, o pìlną arklį Trgn. Dabar pristaisęs, prisgatavojęs, būsi ant lauko pìlnas artojis BM413. Jos motinikė buvusi par baudžiavą pilna (subrendusi) motriška Nmk. Jau ana buvo pilnà (suaugusi) merga Prng. Aš jau buvau pìlnas vyras, kad siūdinaus batus Pln. Daba jau būtų pìlnas kavalierius Erž. Anas nei lenkas pilnas, nei kas Ign. Pilnas (tobulas) Dievas, pilnas (tikras) žmogus su protinga dūšia ir žmogišku kūnu BPII188. Dvasia šventa turi tikras, pilnas ir amžinas Dievas būti BPII124. Nepìlnas žmogus (ne viso proto) Aps. Dabar vaikas jau pìlną žingsnį eina, nebepavirs taip greitai beeidamas Vkš. Ans pìlnu žingsniu eita Krtn. Pradėjo iš ryto migloti, apei pirmą valandą pylė pìlnu lytu, po tam vėl nustojo Yl. Žolė jo kupelyje (aptvare) čėdijama, taip gražiai auga, kad jis paskui savo galvijus vienu kartu į pilną žolę išgyti gal K.Donel1. pilnaĩ adv.: Nuo metų keturiolikos pilnaĩ krutė[ja]u Dsn. Kokią nedėlią pabuvus, būs pilnaĩ priėsti gyvoliams Slnt. Kumelė yr pilnaĩ dieni (kumelinga) Slnt. Atkeršijom čia pilnų pilnai RD193. 7. riebus, apkūnus: Bernas tokis sau gražus, pìlno veido Rod. Visi vaikai kai tėvas, pilnõs burnos visi Trgn. Kad čia įgiltų, čia įgiltų [bitės] – būtų pilnà burna (ištinusi) Lnkv. Nesunkiai dirba senis, tai da pìlnas, raudonas Trgn. Pirma buvo išdžiūvęs, o dabar pìlnas, gražus Pc. Morta buvo ružava, pilnà Pc. Būsi tu pilnas kap agurkas Lp. Anas pìlnas kap maišas Šlčn. Riebi karvikė, rietukai pilnì Skr. Karalius prisapnav[o]: iše[jo] septynios karvės kūdos ir septynios pìlnos Rod. Labai dažnai apsidžiaugdavo mūsų ponelis, pasižiūrėjęs ant pilnutę žalmargę su lenktais rageliais BM78. Arkliai pilnučiukai, priėdę A.Baran. ║ neplonas, apvalus: Ąsa pilnà (pamušta, stora), gera nešt Aln. Jam patiko jos lygus veido apvalumas, raudonos pilnos lūpos V.Myk-Put. pilnỹn adv.: Vis geriu, vis geriu, vis pilnyn einu (d.) Vrn. ║ platus, dukslus, neaptemptas: Kelnes jis gerai siuva: pìlnas, ruimingas Jrb. ║ f. Strn nėščia: Tokia bagota, mokyta, ir pilnà parvažiavo Krš. 8. pasiekęs tam tikrą laipsnį (apie amžiaus metus): Nikodemas, kol sulaukė pilnų metų, buvo laisvas nuo visokių rūpesčių LzP. Anas buvo jau pilnuõs metuos, kap ženijos Prng. Katrie jau pilnų̃ metų buvo, tus visus nuvežė į karūmenę Pp. Jis jau savo pìlnus metus turi KI50. Bet senatos ir suvažiavę karaliai, išklausę reikalą, ... dėl nepilnų sūnaus metų sumažino bausmę BsMtII166. 9. pribrendęs, prinokęs: Dabar jau būt pilnì ir riešutai, ale kad nebėr Sdk. Rugiai iš tolo jau geltonavo, varpos pilniausios pri žemei linko Plng. ◊ pìlna bùrna (lū́pa); pìlnu snukiù sočiai: Galėjom valgyt visko pìlna bùrna Jrb. Pìlna bùrna pavalgau, visko yr Gs. Da pìlnu snukiù gali ėst (yra žolės) Gs. Šiuosmet duoniniai metai – duoną valgysim pilna lūpa Rod. pìlna bùrna (gérkle) godžiai: Nekoks tas šienas, bet karvė ėda pìlna bùrna Slnt. Kiaulė ka lapoja, ka lapoja pìlna bùrna! Jnš. Kai tik padavė galvijam, tai tie kad griebė pilnom gerklėm! Dkk. pìlną ką́snį ką́sti sočiai valgyti: Bado nėr – da pìlną ką́snį kándam Ėr. pìlnos kélnės Pb apie vidurių paleidimą, labai išsigandus: Kai pamatė ginkluotus vyrus, tuoj buvo pìlnos kélnės Jnš. iš pilnõs pakankamai, kiek reikia: Pas gaspadorių duonos ir pavasarį iš pilnõs, tik pas plecininką pamažinčiai Skr. pìlnos ãkys labai daug, gausiai, pakankamai: Man darbo pìlnos ãkys, kur tik pažiūrai Mrc. Darbų pilnos akys Rod. Dešims avilių – i pìlnos ãkys Vrn. Man kilogramo pìlnos ãkys Mrj. Kad tu murgą užsėsi, tai tavo ir akes bus pilnos Lp. pilnì patvoriaĩ pabrėžiant, kad daiktas ar asmuo nebranginamas: Aje, šito gero pilnì patvoriaĩ! Skdt. Tokių, kaip tu, pilnì patvoriaĩ Vb. pìlnos rañkos daug, be galo: Darbo turia pìlnas rankàs Ktč. Mum darbo buvo pìlnos rañkos Žml. pìlnas mė́nuo KII68, Klp mėnulis pilnaties fazėje, skritulio pavidalo: Kokiu mė́nesiu reik sėti: a jaunu, a pìlnu? Vgr. pìlna bùrna laisvai, nevaržomai: Visa soda pilna burna šneka, kad žanysys Krš. Bobos pilna burna šneka, kad Marė laukias vaiko Skdv. Aš galiu pìlna bùrna sakyti, viską pats aiškiai esu matęs Šts. Pìlna bùrna sako, kad čia kas ažudegė, ir baigta Trgn. Visi juokiasi pilna burna – vieni iš pilkasermėgio, kiti iš vokietuko I.Simon.
2 ×pil̃nas, -à (plg. l. pewny) adj. (4) tikras, neabejojamas: Būk pil̃nas, kad aš tau nėko neduosu Slnt. Ant pil̃no būsiu, ateisiu J. Čia vieškeliu pilnèsnis kelias J. pilnaĩ adv.; R386: Pilnaĩ par jį gausi, kad tik pats turės Trgn. Juk te pilnaĩ vaidenos Rd. Pažiūrėkit vištas – pilnaĩ miežiuose Vad. Ar reik darbininkų? – Pilnaĩ reik Krtn.
3 ×pilnas, -à (l. pilny) adj. (1); Lex201 stropus, uolus, kruopštus, rūpestingas: Čia jūs, gimdytojai, gentys ir kūmai, dabokitėsi patys, idant nečėdytumbite jūsų pilnos procės Mž124. Kiekvienas savo pašaukime ... rūpingas angu pilnas tur būti WP39. pilnaĩ adv.: Idant jūs tikrai ing širdį prieimtumbite ir pilnai apdūmotumbite Mž100. Eikite tęnai ir pilnai klauskiatėsi apie bernelį VlnE22. Ir ieško pilnai, ik kolei tą atrand BPII218. Visi ... geruose darbuose kuo pilniausiai gyvenkime DP559.

pilnas sinonimai

pilnas junginiai

• pilnas dūmų, pilnas garų, pilnas kambarys, pilnas naujienų, pilnas įvykių