priėsti reikšmė

Kas yra priėsti? priė́sti K 1. intr. B prisisotinti (apie gyvulius): Peliutė taip priėdė, kaip niekumet dar nebuvo ėdusi J.Jabl. Taip priėdęs, kad už uodegos pilvo nesimato (iron.) Sim. Katinas priėdė lig žiaunų Blv. Ten mūsų žirgeliai bus priėdę ir prigėrę J.Jabl. Paršas priėdęs liustėjas J. ^ Avis, avis bubelė, beeidama priė́sta (špūlė) Sch65. | refl. K: Ir dabar taip yra: arklys ėda dieną naktį ir neprisiėda, o jautis per trumpą laiką prisiėda SI59. Ir tarp paukščių rods tūls randasi sukčius, kurs gardžiai prisiė́st slaptoms savo numuša draugą K.Donel. 2. intr. ėdant prieiti (lig kur): Jau karvės priėdė iki avižų Ds. 3. (dial.) tr., intr. DP126 privalgyti: Visi priė́dė lig sotės Kv. Ar gana priė́dei? Zt. Jau any priė́dė tos mėsos Lz. ^ Begėdis vis priėdęs LTR(Šll). Kad nepriėdei, ir neprilaižysi Sd. | refl. tr., intr.: Vaikai uogų prisiė́dė, kiek norėjo Kv. 4. tr., intr. menk. prisiryti: Išviriau tą didžiąją lydeką, kad priė́stų Jrb. Ale ir prikrėtei – nei ubagas, grūšių priė́dęs Kt. | refl. tr., intr.: Ar jau prisiėdėt mėsos? J.Jabl. ^ Vaikščioja lyg musmirių prisiėdęs (nusiminęs) Vl. 5. tr. pribarti, pririeti: Gana priė́dė ir ją tėvai až tą berną Trgn. Da priė̃s tave uošviai, ligi tu jų išsibodėsi Ds. ◊ šìrdį prisiė́sti prisikankinti, prisikentėti: O, daug širdies prisiėdžiau, būdama su savo vyru Rod. velnių̃ pri[si]ė́dęs turintis kokių blogų minčių, norų: Tavo uošvis, matyt, irgi velnių priėdęs, kad užsispyrė tave iškraustyt Lkč. Tas velnių̃ prisiė́dęs kaip avižų (piktas) Yl. \ ėsti; apėsti; atėsti; daėsti; įėsti; išėsti; nadėsti; nuėsti; paėsti; parėsti; perėsti; praėsti; priėsti; suėsti; užėsti