begėdis reikšmė

Kas yra begėdis? begė́dis, -ė smob. (1) DP204, J, K, Grg, Skr, bẽgėdis (1) Skd; R302 kas neturi gėdos, besarmatis: Begė́dis žmogus begėdiškai elgias, ir visi jo darbai bus begėdiški J.Jabl. Nusikvatojo begėdžio juoku Vaižg. O tu Jonai, tu begė́di, ką sugriebi, tą suėdi Gs. Bẽgėdi, kur tu akis dėsi! Skd. Begė́džiau, nelok, nematai, kad savo žmogus! (šuniui) Grž. Jos seserys begėdėmis paliekta S.Dauk. ^ Begė́dis vis paėdęs Lnkv. Begė́džio gėdą kiaulė suėdė Klp. Begė́džio akys užpakalyje, nesvyla M. Gale lauko stovi begėdė (pirtis) TŽV575.

begėdis sinonimai