užėsti reikšmė
Kas yra užėsti? užė́sti 1. intr. kiek paėsti: Grįžęs atgal, tik truputį užėdė jautis ir pasidarė sotus SI58. Šunelis užėdęs ir vėl smakso Sln. Užė́dė ir stovi karvės Pc. Arklys užė́dė, važiuosme miškan Mlt. Kur gali būt geri gyvuliai, kad pas mus niekur nėr užėdamõs žolės Nč. 2. tr., intr. menk kiek užvalgyti: Ar nėr ko užė́st? Lp. Užė́dėm, kaip plienu užmetėm (labai gardžiai užvalgėme) KzR. 3. (dial.) užvalgyti: Nu tei užė́dėm, važiuokiam Krš. refl. tr., intr.: Meisos sau užsiė́di, arbatos užsigeri, ir gerai Užv. 4. tr. suėsti, sudraskyti: Vanagas tai ir didžiulę vištą žuė̃s Pls. 5. tr., intr. suėsti ar suvalgyti ką nors kenksminga: Matyt, ko norintais užė́dė, ka serga Kv. Pupamedis yra labai nuodingas, todėl reikia saugoti, kad gyvuliai jo lapų neužėstų rš. | refl. tr., intr.: Karvė užsiė́dė cukrinių runkelių uodegų, ir turėjo papjaut Kt. ^ Papaiko kaip durnaropių užsiė́dęs Lkč. Susiraukęs lyg musmirių užsiėdęs LTR. 6. tr. ėdant nustumti, nuskriausti kitą: Meitėliai viens kitą užėda KzR. Mažesnieji paršai kūdesni – didesnieji juos užė́da, nustumia nuo lovio Grš. Arkliai krūvoj buvo, tai kumeliuką ir užė́dė Lš. Šita kiaulė žieminių užė́sta Brt. 7. tr. ėdant sugadinti: Arklys užėdė dantis – užaugo sparnai šalyse Šts. Nesveiko arklio yr užėsti dantys, su užkartomis Trš. 8. tr. labai sukandžioti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Tave musios užė̃s pas mus Šč. Atėjo utėlių užė́stas Lp. ║ mirtinai sugelti: Bitės keturias žąsis ažė́dė Arm. 9. tr. užkankinti: Užė̃s vaiką su darbais Jnš. Vargas ažė́dė Arm. ║ nustelbti: Seradėlė užė́da javą Lp. 10. tr. pražudyti: Jau jis tą užė́dė žmogų Lp. 11. tr. užrieti, užbarti, užsipulti: Ažė́dė jis man dėl to arklio – lygiai aš kaltas, kad apšlubo Trgn. Užė́dė savo pačią smertelnai Kv. užėstinaĩ adv.: Vienas kitą užėstinai ėda Mrj. | refl.: Nereik užsiėsti ant žmogaus, gal jis ir visai nekaltas Krok. 12. refl. užpykti, įniršti: Ko jis taip ant tavęs užsiėdė? rš. Visi baisiausiai ant manęs užsiėdę Lkč. ║ užsispirti: Užsiė́džiau ir pastačiau ant savo Btr. Aš kap užsiė́džiau (įnikau), tai tol kūliau, kol iškūliau Lp. ◊ šìrdį užė́sti labai įgristi, įsipykti: Ažė́dė ana man šìrdį, ažė́dė Ds. \ ėsti; apėsti; atėsti; daėsti; įėsti; išėsti; nadėsti; nuėsti; paėsti; parėsti; perėsti; praėsti; priėsti; suėsti; užėsti