nuskriausti reikšmė
Kas yra nuskriausti? 1 nuskriaũsti, nuskriaũdžia, nùskriaudė tr. Š 1. LL159,227, Amb, Rtr, Ser, BŽII11, DŽ1 padaryti skriaudą, nuoskaudą: Ans čystai nuskriaudė anus, t. y. nukrividijo J. Nenuskriausk slūginės J. Svarbiausias uždavinys – išgyventi taip amžių, kad savo darbais nenuskriaustai kitų ir nepriverstai jų kentėti V.Krėv. Likimo nuskriaustíeji NdŽ. Kaip tėvas gali nuskriaũst vaiką?! Grv. Nuskriaũst žmogus – labai blogai Lp. Jis jautėsi nùskriaustas NdŽ. Spalio audra atnešė laisvę nuskriaustiems ir pažemintiems P.Cvir. Vieną nuskriaudus, visi užstoja Blv. Pavargėlį žmogelį nuskriaudė Tat. Labai mažo[je] trobikė[je] buvo, buvo nu visų nùskriaustas Kv. | prk.: Kuo juodu maitinas tose gamtos nuskriaustose šalyse, pačiuodu težino Blv. Likimas nuskriaudė, labai nuskriaudė tave J.Marcin. ^ Gailisi kaip motutė, vaikelį nuskriaudus KrvP(Mrc). Darbštus, ne laidokas mano vaikas, Dievas nenuskriaudė nei sveikata, nei protu J.Avyž. Dūsauja kaip pono Dievo nuskriaustas KrvP(Btg). 2. LL269 nepakankamai duoti, padaryti žalą, nuostolį: Tėvas, padalydamas turtą, vieną sūnų nuskriaudė Skrd. Duosiu iš savo dalies, kad kitų nenuskriaũsčiau NdŽ. Buvo i tokių ūkininkų, katrie ir nū̃skriaudė miegu ir valgiu [samdinius] Klk. Ka tik kaip sumažinti uždarbį, ka tik nuskriaũsti žmogų! Trk. | refl. tr. Š: Be reikalo nusiskriaudžia ir pinigus iš paskutinio pilantys TS1901,1. Nenusiskriaũdžia savęs anas, nebijok Klt. 3. Skrb išniekinti: Ponas nuskriaudė Gertrūdą Tat. ◊ [nė̃] vabalė̃lio (mùsės) nenuskriaũsti būti labai geram, švelniam: Numiršta mažas vaikas, kuris musės dar nenuskriaudė, ir jau visos sodžiaus moterys bijo iš pirkios išeiti, vos tik sutemo V.Krėv. Savo gyvenime aš vabalėlio nesu nuskriaudęs J.Avyž. Jis jau toks visiem geras, kad nė̃ vabalė̃lio nenuskriaũs Jnš. \ skriausti; apskriausti; nuskriausti; paskriausti; priskriausti; suskriausti
2 nuskriaũsti intr. nuskursti, sumenkėti, sulysti: Paršelis nuskriaũdęs K.Būg(Lkm). \ skriausti; apskriausti; nuskriausti; suskriausti; užskriausti