motutė reikšmė
Kas yra motutė? motùtė sf. (2) Kp, Grž, Šmn, Nmč motinėlė, motulė: Dėku tau, motut, dėku tau, senut, kad mane užauginai tokią slaunią dukrelę Upt. Mano motùtė da gyva Dbk. Bet motutę jis ne taip mylėjo, kaip tėvelį, – labiau jos bijojo J.Bil. Senute motute, tai tau, tai tau! TŽI141. | prk.: In žemytę, in motutę nebe[a]žilgo metas A.Baran. ║ B sena moteris, senutė. ◊ meškõs motùtė apie nevikrų, apsileidusį, apkiautusį žmogų: Kas už jo, tokio meškõs motùtės, eis – paliks senbernis Všk.