būti reikšmė

Kas yra būti? bū́ti, yrà (ẽsti, ẽsta, ẽsčia, bū̃va, bū̃na, bū́sta; sing. 1 prs. esù, ėsù, esiù, esmì, esmù, esmiù, esčiù, būvù, būnù, bū́stu, yrà; sing. 2 prs. esì, ėsì, esmì, estì, esčì, būvì, būnì, bū́sti, yrà), bùvo I. intr. 1. egzistuoti, reikštis tikrovėje: Pasaulis yra patssavęs sp. Kažin ar beỹr papirosų Jnšk. Tebyra atmintyje rš. Mūsų yra keturios obelės Pš. Dabar, sako, labai esą̃ pieno Kp. Dabar esąsis svietas ar nuog amžio buvo? MT235. Tas pasiliko, veizu, ir antras toks pat beẽsąs KlvrŽ. Ẽsant mėsai, pienas užsivaduoja Rm. Pernai bùvo, ne nebùvo šieno Slnt. Čia seniai nebùvo bùvusiai tiek žolės Grg. Karvė reikia parduoti, šieno maža bėra Pn. Reiktų ir daugiau, tik kažin ar bėr Kp. Absoliučiai gryno vandens gamtoje visai nėra sp. Iš to nesančio suvarvinau (sutaupiau) ir daviau Prng. Nėsant savo sūnų, didysis kunigaikštis palikdavo valdžią savo broliui A.Janul. Neprašytam nėr vietos Nj. Nė̃r kuo turgun važiuoja (nėra arklio) Ds. Nė̃r kam džiūsta (nėra šieno) Dglš. Nė̃r kas pasideda [vežime] po pasėsto Ds. Šviesybė akių mano jau nebyra prieg manęs Mž469. Geldoj nieko nebẽsančiai (nebesą) Grg. Kumelei nieko nė̃sama, kur būta pririšta Ds. Yr margos skrynelės, plonosios drobelės, nėra mano vainikėlio, nėr jaunų dienelių JD1234. Buvusio tai da ir yra (jaunas buvo gražus, tai ir dabar dar nieko) Prng. ^ Yra ko, nėra kam B. Yra žmonių, nėra žmogaus VP18. Nėrà namų be dūmų Pš. Kur šunies nėrà – namai kurti, o kur mažų vaikų nėrà – akli Gdž. Aklas badas, duonai esant M. | refl.: Senių bū́tis yr, bet nepažinau gero Dr. Bū́tis yr, bet aš tau neduosiu Dr. ║ gyventi: Bùvo trys broliai DŽ. Aš dabar tenai būvù (gyvenu, laikausi) J.Jabl. Daba aš gerai ėsù Jrb. Anys nieko bū̃na Bn. Visą žiemą buvaũ pas seserį Jnš. Ji prie savo žmogaus (vyro) gerai bùvo Skr. Kaip aš dabar būsiu, kas mane užtars JD1182. Aš su tokiu žmogu nebūtáu Pls. Katras būdavo drūtas, tai būdavo, o katras nedrūtas, tai numirdavo PnmŽ. Namie, tai vis namie, kaip būvi, taip būvi Rm. Ant savęs (iš amato ar atsitiktinių uždarbių) būnant, netarnaujant, nėr ko nė pavalgyti kartais Nt. Prieg dukteriai bū́stu Msn. Kap tu ten bū́sti? Zt. Mano teta bū́sta Vilniuj penkiasdešimt metų Zt. Tas arklys nėr buvęs nė vienų blogų metų Pš. Katras čia bū̃namas kambarys? Skr. | Kaip ẽstite (laikotės)? Lp. ^ Dieve duok vienam gimti, ne vienam bū́ti Mrs. būtinaĩ adv.: Jis čion būtinaĩ įsitaisė K. Atvažiavo būtinaĩ (gyventi) Š. Duok tą žemę tavo tarnams būtinai (paraštėje veldėtinai) BB4Moz32,5. 2. turėti vietą kur nors, stovėti, gulėti: Ir jis čia dabar yrà J.Jabl. Toj šulinėj visumet bùvo vanduo bū̃nąs, o dabar jau išdžiūvęs Šts. Yrà esą žemių, dulkių tūse miltūse Šts. Esmù kelionėj Msn. Lai bū̃na, nekušink Skd. Kryžeiviai iškirto besančią įgulą S.Dauk. Žiūrėk, ir jo čia esama J.Jabl. Ẽsamoj vietoj kur nebūs Als. Sėklos sausai bùvo, tai ir nepriplėko Kn. Buvo buvo kalvė ir nuvirto bebūdama Šts. Linus nurovėm, dabar tebūk Rz. Tebū̃nie šiandiej karvės gurbe, ore didelė šalna Užp. Einu į svirną – nebė̃r bernelio, einu į stainią – nebė̃r žirgelio Lp. Užeikite namus tarno jūsų ir būkite per naktį BB1Moz19,2. Pavietis ant namų esąs SD2. Josp prilyginta toji mūsų ugnis, čia santýji (esančioji) DP354. | Ỹ[ra] darže iškadėlė (padaryta žala) J. | Arkliai gerai ỹr (laikosi, rimsta), ir atsiguliau po krūmeliu Šts. | Kuris su manimi neẽsti, prieš mane yra (eina, kovoja prieš mane) DP118. ^ Kur mūsų nėrà, ten labai gera Pnd. Netikėk melaujančiui nė už sienos esančiui VP34. Ant vietos bebū́damas ir ekmuo apželia Erž. Buvo buvo ir dugnas išpuvo PPr326. Ir pas Dievą nėr teisybės LTR. | refl.: Nerinksiu dar linų, tegu bū̃nas ant žeme, kol išsibūs Šts. ║ atsidurti: Nesižinojo ir pats, kur esąs ir ką regiąs SPII32. Ėmiau lipt pupa ir pasijutau, kad jau danguj bẽsąs BM179. Išsibudinęs pasijuto tamsio[je] vieto[je] ė̃sąs Jrk27. ║ dalyvauti: Vandeniu apšlakstė visus esančiuosius S.Dauk. Visur jis buvo, visur suspėjo P.Cvir. Rytoj bū́k susirinkime Šl. Aš misliu, kad pačiam geriau būtienai, ką te kiti padarys Ut. Pasakyk visiem esčiantiem Kos135. 3. kuriuo nors metu vykti, dėtis: Vaistai esamoms ir būsimoms ligoms pašalinti rš. Taip jau bùvo, yra ir bus Sln. Vakaras jau bebuvęs, ne diena Šts. Kentėk kentėk, bėda bùvusi praeis Sch76. Kas žino bū́sintį gyvenimą! Vrnv. Bū́siančiuosius daiktus apsakys jumus DP215. [Velnias] žinojo, kad būsiančia vasara bus sausa BM221. Dabar trečia diena buvo santì DP191. Bujęji (buvusieji) daiktai prašoks brš. Būstantime pasaulyje algą karionės iždėjo DP584. | Ẽsamus (tikrus) dalykus pasakok, ne pasakas Šts. | Anų būsiančią (kitą) dieną kurtinyje (kalėjime) neberado I. Būsiančiuose metuose brš. | Diena būtoji (praėjusioji) VP12. ^ Kas bùvo, tai pražuvo Lp. ║ reikštis, rodytis, rastis: Da anksti pavasariui būti Ėr. Pradėjo tiktai maža aušrelė būti, kad išvažiavau Šts. Kad saulė bū́tų, mes išpiltum sėmenas džiovinti Zt. Kad pinigų būtų, aš pats nuvažiuočia Mšg. Kad jų būt, tų pinigų, kaip nėr, tai daug ką možna būt nupirkt Skdt. Dar šviečia vakarų žara, bet saulės žemėj nebėra V.Myk-Put. Sakė, kad vyšnių šiemet labai yra Trs. Šįmet nedaug tera">tėra riešutų J. Vyšnių bū́t yrà, tik dar neišsirbę Srv. Yrà būti [uogų, grybų], bet nedaug Šts. Būsią tiek obuolių, jog medžių šakos lūšią J.Jabl. Jau laikas mėlynėm bū́t Skr. Kviečiai ir vėlai pasėti geri esčia (užauga) Ėr. | Trys mergučės bùvo (gimė) pagretom Jrb. Pradžioj birželio karvė bus (turės veršį) Alv. ^ Lauk laiko – bùs viso Jnšk. Iš šitų šiaudų nebus grūdų Užp. Pirktų šuo mėsą, pinigų nėsą Bsg. ║ atsitikti, pasitaikyti: Visaip ẽsti žmonėse DŽ. Esčia visokių dalykų sviete Pnd. Visaip jau čia bū́sta Msn. Nebūtų̃ daiktų pripliauškė Prn. Kaipgi iš nebū́ta bū́ta padarysi? Lkm. Arklius paleido, ir nieko nebuvo (nenubaudė, nenukentėjo) Rm. Tau gal ir mirt nebus kada Trgn. ║ įvykti: Kad bùvo pradžia, bùs ir pabaiga Trgn. Kas yra būtina, tas, sako, ir būsią J.Jabl. Tebūnie, Egluže, taip, kaip nori tu S.Nėr. Te est pagal tavo apreiškimą SGI14. | Nebebùvę (kad tu nesulauktum), kad aš až jo eič! Ds. ^ Dėl vieno žmogaus jomarkas bū̃s Kl. ║ lingv.: Esamàsis (reiškiantis dabartį) laikas J.Jabl. Būtàsis (reiškiantis praeitį) [kartinis, dažninis] laikas J.Jabl. Būsimàsis (reiškiantis ateitį) laikas J.Jabl. 4. trukti, tverti: Nuėjo ir ilgai bū̃va Ds. Krembliai greitai auga, bet esti neilgai J.Jabl. Pareisi veltuo bùvusi, jei neturėsi kantrybės maišo Plt. Metus bùvus, čia vėl ateik PP86. Tūlas dienas buvus, karinga artimoji tauta buvo antpuolusi S.Dauk. Nieko nebùvus (netrukus) antejo vokyčiai Nt. Pieno paržiem esčia Ėr. | Mėnesį bū̃va (išsilaiko) gerai iškepta duona Ėr. | refl.: Man besibū̃nant (belaukiant), ir parejo numie Šts. ║ ilgai trukti: Vasarą nėr nakties, žiemą nėr dienos Vžns. 5. atvykti, nuvykti, apsilankyti: Buvaũ Geranainysa Dv. Buvaũ Domeikaip Zt. Vakar bùvo daktaras Rm. Aš tenai seniai bebuvaũ bùvus Rm. Sviesto buvom Srd. Mat ir svečių bū́ta Kp. Rado čia svetimo bū́ta Sch140. Būtà vieta Š. Kur mudu buvov, kur vaikštinėjov, tę nežels nė žolelė JD504. 6. pasilikti: Katra būsita namie rytoj? J.Jabl. Mano ryto[j] namie būnamà (turėsiu pasilikti) KlvrŽ. Ir šventėj ji namie esti Kp. Vaikas vienas namie nẽsti Lp. ║ prižiūrėti: Prie vaikų tai vis bū́k ir bū́k Sb. ║ tarnauti, dirbti: Kol dvare nebuvau bùvusi, buvau sveika Pc. Jis bùvo prie sunkiųjų patrankų Pš. Buvusi bernas i merga Rsn. Būt ne tebesanti, ka prasta būt esanti (apie gerą tarnaitę) Šts. Aš jiem padarysiu pagalbininkę, kuri pas jį bus BB1Moz2,18. 7. impers. su dat. turėti: Dėdei buvo šešios dukterys Lnkv. Jam bùvę trys sūnai Šts. Jau dabar nebėr jam nė vieno muštinio Brž. Žemės tai nebùvo mumiem Arm. Nėra man tėvelio, bandelei skyrėjo NS1153. Šitai, man yra dvi dukteri BB1Moz19,8. II. 1. vartojamas pagalbiniu veiksmažodžiu, sudarant sudurtinius laikus: Buvau bekertąs, bet kirvis nusmuko J.Jabl. Kiek čia yra ėję, nei vienas nėra sugrįžęs MPs. Žiūriu – beẽsanti pašalusi Šts. Ar buvai karvėm pietų davęs? Pc. Vaikai bus meškerioti išvėžlioję J.Jabl. Tu, matyti, bū́si ten dirbęs Grž. Kai laukus susivešma, bū́sma apsidirbę Grg. Kad aš bū́čia buvęs, bū́čia sutvarkęs Vlkv. Toj šulinėj visumet buvo vanduo būnąs, o dabar jau išdžiūvęs Šts. Ans bū̃t atvažiavęs, kad bū̃t galėjęs Jn. Kad būtum pailsęs buvęs, būtum neparėjęs J.Jabl. Aš už našlio esu Vb. Jei ižg pasaulio būtumbite esą, mylėtų pasaulis DP528. Būtumbim prapuolę Mž199. Vedu visą amžių būtuviav išgyvenusiu taikoj Brs. Visaip yra daroma J.Jabl. Jie buvo čia visų mylimi J.Jabl. Kai parvažiuodavau namo, pievos jau bū́davo nušienautos J.Jabl. Bū́ta mano užmigta Slm. Kad būt neita, tai būt nieko ir negauta Lp. Plakami estim botagais Ba2Moz5,16. Brolys jūsų vienas būnai (tegu būna) surištas kalinėje, o jūs išeikit Ba1Moz42,18. Iš kur parėjai, kad viens nežinai rytoj karaliaus dukterį smakui būsiant paduotą Jrk8. Atėjo Jėzus, durimis sant (esant) užrakintomis MP173. Mes šičia įvesti esme dėlei piningų BB1Moz43,18. Tẽsig pagarbintas ... Viešpatis DP407. 2. vartojamas sudėtinio tarinio jungtimi: Esù menkas žmogelis Kp. Aš esmi piemuo DP206. Aš esmiu mergelė TD68. Aš jumi nū brangus esiù! Lp. Aš čia vienas tesù Kp. Aš tau yrà (esu) ne šuva, kad mane lazda muštai Arm. Aš nėrà tokis karalaitis Kls. Aš nė̃r tokia gudri Pbr. Esmì (esi) gaspadinė Dglš. O kas tu tokis ỹr (esi)? Švnč. Ot, sako, kokia tu žmona yrà (esi) Arm. Blogi keliai ẽsti pavaserį Km. Dūminės gryčios ẽsčia šiltos Tršk. Kaip čia įkalsi, nė mislyti nė̃r Grg. Nebė̃r iš manęs giesminykės (nebegaliu giedoti) Ėr. Tiems žmonėms pasisakiau, kad aš esantis pirklys J.Balč. Pranašas esiegu tu? DP21. Kam nesakei man ją tavo moterį sančią (esančią) BB1Moz12,18. Kuo sako mane sant žmonės? Ch1Mr8,27. Idant jūs būtumbit, kuo aš esmi BPII96. Ja esant (būdama jos vietoje), aš būtáu nepriėmus Lp. Aš gi buvaũ gero balso Pn. Naktis buvo tamsi ir vėjuota A.Vien. Jų buvo penki tikri broliai J.Balč. To jau buvo per daug A.Vencl. Stogo nebuvo matyti J.Jabl. Trijų ir trijų (3+3) kiek bùs? Lp. Galia ilgas lietus bū́tienai Kp. Būk žmogus, paskolink dviratį Jnš. Tenesie jums baugu brš. Nebebū́k močeka, kad podukrą mylėtų Gs. Matai, kad šilta, nebūk vasara Sml. Čia jų būsimas žentas, būsima marti J.Jabl. Reik tikėti gerų tėvų gerą vaiką būsiant VP39. Ne vagis bū́damas, vogti nemokėjo Rm. Ir bū́k tu man tokiam gudriam! Grž. | Bū́ta vyro – piemuo, ir tiek! Lp. Būta čia man sunkumo (nedidelis čia sunkumas)! Alk. | Septynių mėnesių būdama (septynis mėnesius veršinga), išsimetė karvė Grg. ^ Veršiu nebùvęs, jaučiu nebaubsi Nj. Nebū́k per drąsusakis išdegsi, nebū́k per lėtas – dalios neteksi! Tr. Nebūk galįs, būk darąs PPr214. | refl. reiškiant apsimetimą: Ans tyli, bū́sis nežinąs J. Aš būsiuos nieko neįmanąs, valgau ir į juos žiūriu Žem. Vaikai sakė, bū́kis tėvas išvažiavo į miestą Vvr. Užeikite sankrovon, bū́kitės norį ko pirkti Š. Jis baras, aš bū́siuos nieko negirdįs Š. Tyčia bū́suos ano nematanti Krš. Tatai bū́sis nežinanti, o vakarykščiai gyrės mačiusi Krš. ║ reiškiant reikėjimą, privalėjimą: Kam ỹr šerti, jeigu nevažiuoti Pvn. Ko tę tau buvo eit, kad neprašė! Ds. Vaikščiodamas mąsto, kas bùs daryt Ss. Dukrele mano, mano jaunoji, buvo tau eitie už artojėlio BsO215. Buvai nunešti, buvai įmesti į jūres, į mareles JD35. Kaip nusėdau nuo žirgelio, nebuvo vadinti, kaip įėjau į seklyčią, nebuvo sodinti JV683. Būtų mumus prapulti, jei Dievas negelbėtų BPII53. ║ reiškiant lėmimą: Jeigu jam bùs pagyt, tai jis pagis, o jeigu jam bùs mirt, tai jis numirs Tj. 3. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Iš pradžios dejavo bùvo, dabar apsikentė Grž. Nors lytų būtų, ateisiu Grž. | Javai nepjauti, nėkas nebūtas, o gaspadorius girtas Grg. ║ (sl.) su veiksmažodžiu „reikėti“: Du rėdai kriaušių, trečia eilė nereikia buvo sodint Mrp. Reikia bus prakelt Ds. ◊ ant bū́tino (būtinõs) visam laikui, pastoviai (gyventi): Kad jie vis ne ant bū́tino, tai ir nesitvarko Skr. Kad ant būtinõs, tai būtų trobos pamatus apsikasusi Skr. ant kójų bū́ti [sukeltám]; rš judėti, vaikščioti. bū́ti ant pãtalo sirgti: Mama būva ant patalo Šln. ant vienõs kójos bū́ti Lp trumpai kur užtrukti. bū́siu bùvęs ilgai nelaukęs: Bū́siu bùvęs, aš ir beinu veizėti, ar neįšoko karvės Grg. Bū́siu bùvusi, tuojau kokį žodį prieš Slnt. bùs kàs esą̃s (nebùvęs) Als didelis čia daiktas. nė̃ kójos nebùvo (kieno) Ob visiškai neužėjo. bū́k sveĩkas; bū́kit sveikì; B sakoma sveikinantis. bùs nebùs nesvarbu, ar bus: Valgyt bus nebus, by tik pasigers svečiai Žem. kaĩp čià bùvęs labai tinkamas: Tai lopinėlis – kaĩp čia bùvęs Vb. kaĩp nebū́ta greit išleista, prašvilpta: Tūkstanties kaĩp nebū́ta Pl. kaĩp nẽsanti lyg būtų negyva: Buvo linksma, o dabar kaĩp neẽsanti Lnk. kaĩp bebùvę; [bus] kàs nebùvęs; kaĩp nebùvus, taĩp; kaĩp bùs, taĩp bùs; kàs bùs, kàs nebùs; šiaĩp bùs, taĩp (leĩ) bùs; bùs kàs bùs nesvarbu kaip, vis tiek, kas beatsitiktų: Su atlyginimu kaip bebuvę Rm. Kàs nebùvęs, plauksiu į jūrą Plng. Bū́s kàs nebùvęs – netiku tuo Šts. Kaĩp nebùvus, teip, o vogti ir maluoti negal Šts. Kap bùs, tep bùs – eisiu ir aš pažiūrėt! Lp. Kàs bùs, kàs nebùs, bet žemaitis nepražus Slm. Šiap (šei) bùs, tep (tei, lei) bùs, bet aš nepasiduosiu Gs. Bus kas bus, pabarškinsiu BsPI26. kaĩp nebùvę pusėtini, neprasti: Ant šiaudų šiemet rugiai kaĩp nebùvę, ė grūdų mažoka Klt. [bū́t] kàs būdama šiaip ar taip: Kas būdama, tuodu vyru daug apkrikštijo čekų S.Dauk. Būt kas būdama, vienog šiandien yra geistina, idant žinovai lietuvių kalbos surinktum visus palaikus S.Dauk. kàs bùvo tai kas, nesvarbu: Kàs bùvo, kad neturtingi, bile gražiai gyvena Lnkv. kàs [tàs] yrà (besąs) nieko nereiškia, vieni niekai: Kas tas y[ra] vilkuo šunį nepaimti! Šts. Kàs tàs bẽsąs mums vainiką nupinti Šts. Kas tau yra paganyt vieną valandą! Ėr. kóks nebùvęs bet koks: Kóks nebùvęs, bet kad būtų Dr. kur̃ bùvęs [kur] nebùvęs 1. nuolatos: Jis, kur bùvęs nebùvęs, vis čia atlenda Alk. Vaikas, kur bùvęs, kur nebùvęs, vis prie uogų lenda Jnš. 2. netrukus: Kur bùvus nebùvus atlėkė musė Al. Velnias, kur bùvęs, kur nebùvęs, atnešė tą akmenį BM230. nebū́k niẽko nieko nevertas, nieko gero: Šitokis darbas – tai nebūk nieko Onš. Iš tavęs, sūnau, tai jau nebūk nieko Nč. neĩ bū́tai, neĩ kliū́tai nei šį, nei tą: Vandens nor neštis: nei bū́tai, nei kliū́tai Erž. neĩ bū́tas, nei kliū́tas Mrj nei šis, nei tas. bùvęs nebùvęs (kam) nebūtinas: Sviestas man bùvęs nebùvęs Slnt. Tas pienas jam bùvęs nebùvęs Plt. Man saldainiai buvę nebuvę J.Avyž. ỹr nė̃r (kam) be naudos, nieko nereiškia: Aš silkės kap pavalgau, tai man šitoki pietūs ỹr nė̃r Klvr. nè tõ bū́tas nevykęs, nenusisekęs: Regėdamas [puodelį] ne to būtą, sudaužė ir vėl naują ėmė dirbti S.Dauk. po šaknià bū́ti numirti: Kad vaistų neduot, seniai būč buvęs po šaknia Šr. taĩ (tatai) yrà kitaip sakant: Ana su menturiu košę apmaišė, tai yra, apjaugė J. Ir ėjo, tatai est, keliavo su jais BPII22. \ būti; antbūti; apibūti; atbūti; dabūti; įbūti; išbūti; nubūti; pabūti; perbūti; prabūti; pribūti; subūti; užbūti

būti sinonimai

būti antonimai

būti junginiai

  • (būti) nemalonėje, įtariamam, (būti) smaližiui, atsitiktinai ką padaryti/būti, bûti pradininku, būti (kam) ant liežuvio galo, būti (kieno) pasididžiavimu, būti (kieno) priešininku, būti (kieno) priešininku, varžovu, būti (ko) partneriu, būti (ko) pertekliui, būti (ko) pertekliui/gausiai, būti Barbe devyndarbe, būti aiškiai matomam/aiškiam, būti aktyviam, būti alergiškam, būti ant kojų, būti ant ribos, būti apgautam/apsuktam, būti arbitru, būti atmestam, būti atrastam, būti atsakingam, būti atsargiam, būti atsigręžusiam, būti atspariam, būti baigtam, būti būdinga kam, būti drauge, būti geresnės nuomonės apie, būti geros formos, būti greta, būti griežtam su, būti gyvam, būti išlaikytiniu, būti išparduotam, būti išspirtam iš darbo, būti kaip devintame danguje, būti kaip tik, būti kamuojamam, būti kapitonu, būti kilusiam, būti kilusiam iš, būti kitos nuomonės, būti kokio skaičiaus, būti kur, būti ką bedarančiam, būti labai užsiėmusiam, būti laikomam, būti lauke, būti linkusiam, būti linkusiam išklausyti, būti linkusiam išklausyti/svarstyti, būti linkusiam veikti nenuspėjamu būdu, būti liudininku, būti lygiam, būti lygtinai paleistam, būti menkam, būti mokiniu, būti namie, būti nariu, būti ne kažin kokiam, būti nedraugiškam, būti nepagaunamam, būti nepagrįstai prastos nuomonės, būti nepergeriausios nuomonės apie, būti neproporcingam, būti nesavam, būti neteisiam kieno nors atžvilgiu, būti neteisingam kieno nors atžvilgiu, būti nukarusiam, būti nuostolingam/pelningam, būti nusistačiusiam prieš, būti pakrypusiam, būti palaikytam, būti palydove, būti pamišusiam, būti panaudotam kam, būti panašiam, būti panašiam į, būti pardavusiam, būti parduodamam, būti parduotam, būti parduotam kartu su, būti parduotam už, būti pasirengusiam, būti pasiruošusiam/linkusiam, būti pasiryžusiam, būti paskendusiam iki ausų, būti pateiktam, būti pavėžėtam, būti pašarvotam, būti pažįstamam, būti per senam, būti pernelyg geros nuomonės apie, būti pernelyg sunkiam, būti pertekus, būti pertekus/gausu, būti pradininku, būti pranašesniam, būti priekyje, būti priežastimi, būti priimtam, būti pripratusiam (prie), būti priremtam prie sienos, būti prislėgtam, būti pritrenktam/priblokštam, būti proporcingam, būti reikalingam, būti renkamam, būti renkamam/kandidatu, būti rodomam, būti ryšininku, būti skirtam, būti skirtam kam, būti skirtam kam/susijusiam su kuo, būti skirtingos nuomonės, būti skitingos nuomonės, būti skolingam, būti skolingam/nuostolingam, būti sudribusiam, būti sugretinamam, būti sugrubusiomis rankomis, būti suirzusiam, būti sumautam, būti sunkioje padėtyje, būti suprantamam, būti susietam, būti susijusiam, būti susižavėjusiam, būti svaidomam, būti svarbesniam, būti svarbesniam/didesniam, būti svarbiam, būti tam tikro dydžio, būti tam tikro lygio, būti tarp, būti teisėju, būti tikram, būti tipišku atstovu, būti tipišku atstovu/pavyzdžiu, būti trumpiniu, būti tvirtam, būti tėvu, būti už, būti už/prieš, būti užsidegusiam, būti užsiėmusiam, būti užsiėmusiam kuo, būti užsiėmusiam kuo nors, būti vadybininku, būti vaidinamam, būti valdžioje, būti varomam garo, būti vertam, būti vertam dėmesio, būti vertinamam, būti viduryje, būti vis vien, būti visa galva aukščiau už, būti visiškai tikram, būti visiškomis priešybėmis, būti įgulos nariu, būti įnikusiam į, būti įpainiotam, būti įpratusiam, būti įvarytam į kampą, būti žiūrovu, būti/eiti priekyje/pradžioje, būti/jaustis kaip devintame danguje, galėjimas būti įvykdytam, lemta būti, negali būti ir kalbos, neturintis būti tarnyboje, sutikti būti, turi būti skaitoma, va būti
Ką reiškia žodis būtin? Visi terminai iš raidės B.