vanduo reikšmė

Kas yra vanduo? vanduõ sm. (3a) K, Š, DŽ, FrnW, vánduo (1) Dk, FrnW, (3a) Pc, Pnd, Ds; SD1195, SD401, Q607, Sut, N, M, vanduõj (3a) Lz, Rod, Sn, Mrc, vanduõn (3a) Pvn, Užv, vanduvà sm. (3a) Pun, Al, Mrs, Vs, Rud, Pls, Asv, vandvà sm. (3a); FrnW, vanduõ sf. (3a) LKKXI164(Zt); gen. sg. -eñs Š, DŽ, NdŽ, [v]ándens Jdr, Eig, -eniẽs, -iniẽs, vándenes, -enès, vándenio, vándinio, vándnio LD58(Lp, Kb, Zt); vándenys pl. (3a); ŠT78, vándens, vándenes, vándenės LD244(Krkl), -enaĩ Dg, -eniaĩ, -inaĩ, -iniaĩ; gen. pl. -enų̃, -enių̃, vándenų 1. ppr. sing. Q607 skaidrus bespalvis, ppr. neturintis skonio ir kvapo skystis, vandenilio ir deguonies junginys (H2O); šio skysčio tam tikras kiekis: Geriamasis vanduo GTŽ. Gėlasai vanduo E. Karštas vanduo SD1187, SD379. Vanduo verdąs R327, MŽ438. Požemio vanduo ŠT320. Kietasis vanduõ FzŽ378. Šaltinio vanduõ NdŽ. Lytaus vanduo CII287. Gardus vanduõj Azr. Tokias gardus vanduõj – kap šaltinio Drsk. Sako, ir vanduvà gardesnis nuog to medžio (ąžuolinio rentinio) Alv. Šulny par mus tai šaltas [v]ánduo Nmč. Šaltas [v]ánduo kaip ledas Užp. Giminės atvažiavo, sako: – Mes dar toj gryčioj šalto vándenio neragavom Bsg. Duos kaušą vándenes šalto vardan jo DP462. Lygiai žėdnas paversmis (negal) išleist sūro ir saldaus vandenio Ch1JokL3,25. Kojas sumerkiau į leduotą vándinį – paršalau dideliai ir susirgau Všv. Drungnu [v]ándeniu girdom karvę, tai nesirgs Plvn. Garų pavidalo vanduo rš. Ale gi šulniai negilūs, ir [v]ánduo ne teip skalsus, toks kaip ir gelsvas Kp. Tas vandvà kaip degtienė – labai gražus Sdb. Vanduõ tas čia labai minkštas LKT108(Tt). Pelenų prisijojai ing verdantį vándenį, per palą nueina pelenai – slidus vanduõj Kpč. Šlapias sniegas yra gudinas vanduõ J. Ežero, prūdo vanduõ dumblu smirdi J. Ant kiekvienų metų lytaus vandenį per šaknį vyno liemenes permaino ing vyną DP72. O žiemą, būdavo, par pusnis reikdavo nešt vándenius su naščiais karvėm Grnk. Čebatai pilni vándenio Dg. Nebit vándenio vienam mieste Zt. [V]ándenio nedaug suvisu Pb. Paskui patepė išpjautą vietą gydomu vándeniu, ir rona užgijo VoL335(Jnš). Tai tu man užtepsi tą šoną kaklo gyvu (versmės) sveiku vándeniu: užgis mano sopulys LB162–163. Ir kas nori, teima vandenį žyvato už nieką Ch1Apr22,17. Švęstas vanduo SD358. Katilikų šventytas vanduo R400, MŽ539. [Dievas] švęstu vándenimi prieg š[vento] Sakramento po viena ypatine ir per egzorcizmus daryt teikės tūlus čiūdus DP458. Kunkaluoja vanduo, burboluoja vanduo, kunkalai darosi vandeny SD4. Jau plepa [v]anduõ Aln. Garsiai klega vanduo puoduose, kilnoja sunkius špižinius dangčius J.Mik. Pašalė didelė – vanduõ ir lekia šitais šiaudais žemėn Kp. Lyjant par visas sienas vanduo kliaukė Ds. Be dangčio (stogo) bėgs vanduvà pirkion Šlčn. Reikia pastatyt durỹs kupką vandens, vanduvà ant jo kap kliūstels Rod. Vandvà čiurkšlėm pro stogą vidun eina Ps. Akmuo be kraujo, vanduõ be sparnų, papartis be žiedelio (d.) Mrj. Kad spaudi, [v]anduõ trykšta Slnt. Kaip eini, tai vanduõ iš po pirštų lenda Gdr. Kap šveitė viedrą vándinio, tik pateškėj[o] tas vanduõj, in mane kap šlėj[o] Kpč. Viršum graižo vandinio kap prisemsi, nešant vanduõj kliūstosis Lš. Eketę reik iškirsti drabužiams plauti ar vándinie pasisemti Mžk. Vanduvà pasdaro juodas, kap išmirksta [verpalai] Rod. Dav[ė] viedrą, pasėmė [v]ándenio Lz. Dukteriai padėjo: numie i vandinaĩ, viskas Stl. Vandenis semia lietuvė sesutė, širdžia ir veidu skaistesnė už bangą Mair. Pirtis kurt tai reikia, ale kas prineš [v]ándenio? Mlt. Moja vandenès atnešt? Rod. Vándinio pritęsk, privirk visa ko tokiam pulku! Azr. Vandens izbonas H, R, MŽ. Pusgorčė [v]andens S.Dauk. Jėzus, norėdams svečius linksminti, indus vandenio liep atnešinti SGI71. Eikit miestan, kame sutiks jus žmogus, nešdamas dzboną vandenies, eikit paskui jį Ch1Mr14,13. Tik [v]ándeniu palaikė gyvybę Tr. Žuvytę sukremta, vándenio pageria – ir tep gyveno Eiš. Iš vándens atsigėrimo mirė Slnt. Jie gėrė vietoj arbatos pliką vándenį Sk. Insunkta skystimo in vándinio – ir gerk (apie limonadą) Sn. Tokia vanduõ bit, navet karvė negėrė LKKXI178(Zt). Drignė (vaivorykštė) prigers [v]ándenio – ir vėl lis, bus lietaus Krns. Lig tol šukuoji [linus], kad nebėr dulkės ant vándenio Slm. Duok man šlakelį vandenies inde, idant gerčia Ba3Kar17,10. Kruopos vandenỹ virtos PnmA. Pirmiau pakepdavo Velykai pyragą be cukraus, an vándenio – ir kokis pyragas gardus buvo! Dg. Kokį miežį sumals, įdės į vandinį, ir būs miltinė Yl. Aš i pati išsivirsiu tą košikę į vándenį Erž. Miltus įmaišo drungnan vandenỹ LKKVI282(Krč). Jeigu vándenio daugiau, grybo mažiau – vandeniñ išeina daugiau kartumas (apie pūkuotes) Kvr. Vandenès reikia užvirt Btrm. Atnešk man vandeñs burną praustis KBI55. [V]ándeniu nuplaudžia, kad būtų baltutis Dgp. Kad apsižanys ana su anuo, nereiks nė burnai [v]ándens – užteks ašarų Dr. Juo tą [v]ándens viedrą pili, juo smarkiau dega Kl. Pripylus pilną kubilą vándens, jei par viršų pradeda šliokščioti vánduo, vėl verta kubilą ant šonu ir leja vándinį lauku iš kubilo PP67. Ir visi sueido: ir vándeniu pildo, ir rūbais užmesdo, kad nedegt [linų kuodelis] Rud. Vandenỹ, vandenỹ, užlėk ugnį (ps.) Lp. Jau maža laimė: šalto vándens iš šulinės būbt viedrą an galvos [piemeniui] Yl. Būs nusidirbę, o sius linksmi, [v]andiniaĩs laistysias Krš. [V]ándenį per sietą pilia in karvės pavasarį, tada akių nebijos Dglš. Burna išgedus: alūną vandeny ištirpę, mazgoja burną Sln. Sumuštą vietą šaltu vandeniu mazgoja Sln. Dėdavo [salyklą] į kubilus, užpildavo karšto vándenio Sk. Po tam teaplaisto bažnyčios tarnas kūdikį vandenimi ir tebylo aukštu ir permanytinu balsu Mž110. Ėmė vandenį ir mazgojo rankas VlnE205. O jei varinas puodas yra, tada tur jį iššviesti ir vandemi išplauti BB3Moz6,28. Ir nuplovė vidurius ir staibius vandeimi BB3Moz8,21. O toji ne vándenimi, bet ašaromis aplaistė kojas manas DP481. Įėjau namuosn tavuosn ir nedavei vándenes kojomus manomus DP476. Maišau su vandenim SD327. Su vandenim sumišęs SD1195. Aš, tiesa, jus krikštijau vandenim Bt Mr1,8. Kas yra vienas šlakelis vándenes visump mariup teip didžiump?! DP579. Vienas lasas">lašas vándenes per save nėr nieko kito, tiektai lašelis vandenio DP429. Šitie vargšai duoną su vándeniu valgo Snt. Pasninkautumi ant duonos ir [v]andens Jzm. O ponui jūsų Dievui slūžykite, tada jis tavo duoną ir vandenį peržegnos BB2Moz23,25. Vanduõj vynu pavirsta Kūčion Kpč. Testojose naujas stebuklas: iš vandens prasto – vynas raudonas Mž224. Stebuklingas yra vándenes ing vyną permainymas DP424. Čia stebuklingą Jėzų pažino, kad gėrė vietoj vandenio vyną SGI71. Tas vanduo, kurį tu iš upės ėmei, pavirs kraujais ant sausos žemės BB2 Moz4,9. Lazda ėjo jautį mušt, jautis ėjo vandens gert, vanduo ėjo ugnies liet LB132. Vánduo gesia karštą ugnį DP361. Čestujo švogerką saldu medučiu, o tikrą sesulę šaltu vandučiu (d.) Rš. Pagirdysiu savo žirguželį nei alučiu, nei midučiu – čystu vandeneliu StnD29. Jau verda vandinùkas Dov. Kirsiu ievaruką, nešiu vandenùką (d.) Kb. Tėvelis neatėjo, lauke rugius sėjo, neatnešė vándenio vandenė̃lio gerti (d.) Gž. Mano ėdis – kopūsto lapai, mano gėris – šaltas vandenė̃lis, o gulta – žalia eglelė LTR(Šlčn). Žmonės geria vandinė̃lį iž Dunojaus upės, o aš jauna ašarėles dėl mielos motulės DrskD239. Per didį dvarą upė tekėjo, vandenužiu kvepėjo LLDII45. Vandenė̃lis K, NdŽ; R, MŽ, N. Vandinelis Sut. Vandenáitis NdŽ; Sut, N. Vandenùkas K, NdŽ. Vandenùtis NdŽ. Vandenùžis NdŽ; Sut, N. Vandenužė̃lis NdŽ; N. Vanduĩkas APhVII31(Zt). | prk.: [Dievo žodis] vadinasi vandeniu SPI355. ^ Kiek jau praėjo metų, kurių dienos viena į kitą panašios kaip vandens lašai I.Simon. Tas nuskurdėlis turėjo du vaikus, dvynus, tie buvo į vienas antrą taip panašūs kaip du vandens lašai J.Balč. Visa gyvata mūsų gyvatosp angelų… prilyginta kaip šlakelis vandens visop vandenèsp marių DP579. Didliai pienas liesas y[ra] – kaip [v]anduõ Trk. Kaip nužiūrėjau, teip geria [degtinę], kai vandeniùką Pkr. Toj sudrėbtuvas sriuobia arielką kap vandenį Arm. Bus kalbos kap vándenio Prl. Medaus būdavo kaip vándenio Vl. Būs uogų kaip [v]ándens Krš. Arielkos kap vándenio – visi nusrijo negyvai Dbk. Pinigų dabar turiu kap vandens Kt. Išbėga bėgtinai piningai kaip [v]anduõ iš rėčio Krš. Tokia skepeta užsigobei, tai kai vanduõ nuo galvos [nuslysta] Jrb. Taip palenku galvą, tak tak tak tak i eina kaip vanduõ [prakaitas] Pvn. Tos avelės kaip vanduõ: pabaidyk iš vienos pusės – urr ant kitą Mžš. Bliauja lyg avelė vandens LTR(Auk). Myga kaip vandenį iš akmenio Slk. Adomukas kaip iš karšto vandens šoko iš lopšio Vaižg. Elena, putinu paraudusi, neįkūrusi dar trikojo, spruko kaip vandeniu apšutinta iš trobos V.Krėv. Kaip vándeniu perpylė mane, kai sužinojau, jog miręs Št. Nuraudo mergaitė kaip karštu vándeniu perlieta Ėr. Užkaitau, rodos, verdančiu vandeniu kas perpylė Žem. Ūžt par širdį – kaip vanduo persipila, t. y. pareina iš meilės, iš nusigandimo J. Durniaus galvo[je] razumo kai rėtė[je] vandens (labai mažai) Vdk. Teisybė kaip rėty vanduo Rz. Čia tokia teisybė kap rėty vanduõ Dkš. Tiesa kap siete vanduõj Vs. Širdis kaip vandenė̃[je] (nesmagu) – nusitaisiau ir atsiguliau Vdk. Vandenį gėręs, nebūsi girtas B, MŽ, N. Vandeniu nepasigersi TŽIII376. Dirbant ir vanduo skanus Zp. Savo šulinė[je] i vanduo saldus LTR(Vdk). Duona – motutė, vanduo – sesutė LTR(Zp). Kas pieną begerdamas dantis išdegė, tas ir į [šaltą] vandenį pučia Žem. Nušutęs vándeniu, i pieno bijo Dl. Reiks in vándenį žiūrėt ir verkt, privalgius silkės Aln. Vándenio lašas po lašo ir akmenį prakerta An. Viena upė bėgo vándeniu, kita – ašarom, kap vežė žmones Kč. Ar tave, žmogeli, motina karštam vandeny buvo pagimdžiusi, ar kas? – stebėjosi žmonės jo darbštumu V.Krėv. Pelams daug [v]ándens nereikia (senas greit suserga) Krš, Rdn, Pp. Vanduõ su ugnia nesutinka Rs. [V]andenio rieškučiom neužgesinsi gaisro LTR(Km). Ponui gailėk vandens, o ubagui – pyrago Auk. Paliko kaip ponas ubagą vándens prisigėręs (be nieko) Plt. Ašarų [v]anduo būs danguo VP6. Ašarų vanduo už jūrių vandenį sūresnis, motinos ašaros už akmenį sunkesnės LTR(Šl). Nuo švento Mataušo ir vanduo ataušo Btg. Nespjauk į [v]andinį, nes atsitiks atsigerti S.Dauk. Lig neatsigėręs, nespjauk į [v]andinį – rasi pats sugersi VP27. Tolei uzbonu [v]ándenį neša, kolei ąsa nutrūksta Ds. Ąsdinis taip ilgai vandenspi eiti, iki ąsą pameta B. Ik čėsui puodas vandenį neša, iki ąsa nutrūks B348. Išlieto vandenio nesusemsi Brž. Su rėčiu vandens neparsineši LTR(Auk). Širdis – ne akmuo, krau[ja]s – ne vanduõ Lkv. Alus – ne vanduo, kunigai – ne piemens B681. Pinigai – ne vanduo, nepasemsi LTR(Auk). Čerškučiai barškučiai eina į ežerą vandenio gerti (žmonės valgo iš vieno dubenio) LTR. Ne [v]anduõ, bet [v]anduõ (ledas) Švnč. Eina jautis vandens gert, o pilvą namie pasilieka (impilas) Jrg. Geležies kūnas, vandens pilvas, molio kepuraitė (puodas) LMD(Mrj). Nekoks ežerėlis – skanus vandenėlis (vyšnia) LTR(Kp). Pečy gyvenu, visa galiu, ti vándenio bijau (ugnis) Arm. Kas pilnas skylių, o vándinį laiko? (kempinė) Klp. ║ apie tam tikrą vienu kartu vartojamą šio skysčio kiekį: Viriau par du [v]ándeniu Mžš. Morkas numazgojo dvejais vandenaĩs Pc. Švariai, dvejais vandiniaĩs parploviau Krtv. Plaust reikia grybai par kelis [v]ándenius Sug. Šmarkštus virė virė visą dieną par kelius [v]ándenius Klt. Nuplaunam kopūstus par du, par tris vándenus Žml. Trijais vandeniaĩs kviečius plovėm, ir tai nenusiplovė Srv. Marškinius par dešimtį [v]andenų̃ velėtum, ir tai da būt juodi Mlt. Jei nori, kad būt baltas, permazgok per kelius vándenius Rod. Paskui dar buvusi didelė žlugtė, ir tiek daug buvę skalbtis ir tiek daug tų vandenų nešti I.Simon. Šit da duosu vandinų̃ tavie – tik plaukis End. Tarnaitės pila ant jo karštais vandenaĩs Ar. ║ apie atmosferos kritulius, lietų: Vanduõ lyja, apisema Č. Kaip duoda [v]anduõ rudenį Ktk. Pasėjau, kai davė vanduõ – va i nėra paskast [bulvių] Ml. Taip užpylė vándens (prilijo), ka kieme ančiukai pliauška, maudos Žlp. Lašų visai nebuvus galima regėti, tik vanduo šniokšdamas puolė iš debesių A1884,380. Čia yra debesiai be vandenio, kuriuos varinėja vėjas šen ir ten Ch1Jd12. Visas dangus, rodos, pilnas vándenio, nagi nelyja, ir gana Skr. Dangus [v]ándens nepritrūksta Krš. ║ apie gėrimą arba šiaip kokį gydomąjį, kosmetinį ir pan. tirpalą, skiedinį: Vandenio iž žolių degimas SD401. Mėtų vanduo rš. Karčiųjų migdolų vanduõ MedŽ47. Mineralinis vanduo rš. Selterio vanduo ŠT227. Tualetinis vanduo rš. Vanduo mieštas SD155. Amoniakinis vanduo – labai efektyvi trąša rš. Akis skauda – su rožių vandeniu mazgoja Sln. Atsidarys akmuo: tai rasi devynias plėčkutes liekarstvų del mane, rasi gyvo, seno, jauno, sveiko, gražaus, greito, drūto vándenio LB162. Ar tus [mineralinis] vanduõj pagedo jumiem – tokis negardus, mutnas Drsk. Reiks tai kiaulei nupirkt a druskos vándenio, a ko, ka geriau ėstų Jnš. ║ prk. apie prastą, skystą gėrimą, maistą: Nė kruopos – pasrebi šito [v]andenė̃lio, šitos sunkos užbalintos Žl. Kas iš to agurklo – vanduõ: sėtinis a ropė daug geriau už tą agurklą End. Alus tai jūsų negirtas nė kiek – vandenė̃lis toks, nu, už mūsų gal kiek girtesnis Mžš. 2. ppr. sing. šio skysčio telkinys (bala, šaltinis, upė, ežeras, jūra ir pan.) ar jo dalis; šio skysčio masė telkinyje: Dirvožeminis vanduo GTŽ. Gruntinis vanduo GTŽ. Nutekamasis vanduõ PolŽ133. Požeminis vanduo GTŽ. Vanduõj giliai, krantas aukštai – labai gera vieta [prie ežero] Sn. Šulnys vandenio iž lytaus, iž rūros SD117. Tais (sausros) metais buvo mažas vanduõ Rd. Išlaida vandenio SD3419. Vándinio paduoda Nemnas daug DrskŽ. Kap užėjo ši tvarka, sako, o dabar mūs viskas: mūs ežerai, mūs vandiniai Kpč. Vasara – vedlug žiemos: jeigu sninga, daug vándenio est Btg. O kad lyja – pilna vándenio Č. Pilnos vagos y[ra] [v]ándinio – batvineliai stova noseles iškišę Klk. To [v]ándenio nei pereit, nei perbrist Kp. Vanduõ laikės – ir bulvės supuvo Skdv. Pievos pilnos žolės ir vándens Sg. Vandenès buvo terpui lauko Btrm. Dvi savaites vandenỹ gulėjo pirmoj linijoj, peršalo [karys] Stlm. Ten laikės vanduõ žiemą vasarą: gyvolius liuob vesam girdyti Yl. Jau visas kiemas vandenỹ (patvinęs po lietaus) Gs. O to vándens neskundimas – prūdai prūdai (daug prilyta) End. Pavasarį didelis vanduõ PnmA. Vanduõ didelis bit Zt. Razsilieja, didelis [v]anduo būva Mšg. [V]anduõj buvo tep didelis, kūgiavietė nupluko Lz. Nenaudingu yra daiktu apynojį veisti paežerė[je] ar kitoje tokioje vietoj, kur yra didis [v]anduo S.Dauk. Visą amžių buvo vanduõ ir vanduõ, o dabar padarė drenažą – ir aria JnšM. Vandeniai prabėgs, tai keliai greitai išdžius Rmš. Buvo paleidimas, [v]andeniaĩ dideli Str. Tokie vandenaĩ buvo, kad medžius nešė Mrp. Dabar toki vandenaĩ, kad negali išeit Mrj. Dabar itoki [v]andeniaĩ OG247. Tik daba gelsta [vasarojus], kur jau vánduo stovėjo ilgai LKT248(Rz). Vanduõ nuo laukų negalėjo nubėgti: grabių nebuvo Plšk. Tę aplinkui an pievų išsiliejęs vanduõj, tai tos lydekos jos išplaukia neršt Pns. Pavasarį ant upelio prisirenka vándenio iš visų laukų Skrb. Jeigut ji (plukė) kur auga, tai greit vandens darosi per sieksnį Sln. Tenai balos – vanduõj tik vienas: kap stoji, kap lopšy supies supies Arm. Vanduo Mūšoj prieš šaltį ant ledo išeina Pš. Vanduvà pakilo iki ežios LKT210(Dkš). Vanduvà žusėmė Žrm. Jau vanduvà upėj nusėdo – gal jau liūtys nustos Tvr. Kalne vandeñs liki kelių, o pakalnė[je] sausa JD507. Jam (Dievui) graudžiant, vandinio yra apstas po dangumi BBJer51,16. Apie nekurias piles iškastos buvusios dideliai gilios ir plačios grabės, vandeniu sklidinos, o kurias pereiti taipogi buvę sunku A1883,37(Bs). Upė, upelis – vanduõ nėr stovįs, ežeras yr stovįs vanduõ Pgg. Ravus pakasė, [v]ándenį paleidė, visa apdžioveno (numelioravo) Aps. Kap nuej[o] melioracijos, vanduõj pragaišo Pls. Baigias vanduõ visos[e] duobės[e] [nuo sausros] Ktk. Greitai vandeniu atgaliai sugrįžtant, ana (žuvis) ant krašto žviržduose atliekti SPII70. Dunojaus upėj kruvinas vanduõ, ten mūsų broliukų šimtai paskendo (d.) Pnm. Šaltinis buvo – gyvas vanduõ vertėsi Vv. Kasė tarnai Isaako pakalnyje ir rado tenai šulinį gyvo vandenio BB1Moz26,19. Yra trys šulniai: vienas gyvojo, antras drūtojo, trečias greitojo vándenio LB17. Ir parodė man upę čystą vandenio gyvatos, giedrią kaip krištolas BtApr22,1. Kasa kasa tą šulnį vyrai, nebegalia kast, – pradeda vanduõ eit Alz. Iš Lėvenio ateina vanduõ ir žuves ateina Kp. Prasilaužė iš apačios [v]anduõ ir apsėmė visas mūsų pievas Šts. Iš vasaros par audrą nepareita vanduõ – padarė dumblą Rsn. Kiemą graužė ir išgraužė vanduo Tr. Vandeñs išplėštas ravas Dg. Vanduõ šitaip par pylimą muša Pl. Vanduõ krisdamas ūža dideliai Kl. Į pavasarį lankom ejo tas vanduõ Mšk. Ten didelis vanduõ nebėga Lk. [V]anduo traukė į gilmę, vos pats nenuskendau MitIII108(M.Valanč). Visus beveik pylimus vanduo paplovė A1883,23. Prakirto [gruntą], pasileido vanduõ – vos beišpuolė [kasęs šulinį žmogus] Kl. Vanduõ tvysta K. Vandenys šaltenių ištvino S.Stan. Vanduo aptvino visą žemę S.Stan. Einant per samanotą pievą ar raistą, vanduo gurgžda Tvr. Grabės tapė iškastos – niekur vanduõ ant dirvų negulėjo Plšk. Tu bezliepyčia, kam tu man mano vándenį drumstai? (vilkas sako ožkai) K.Donel. Vai, ir atlėkė šimtas gulbelių, sudrumstė vandenį iš padugnėlių LLDII593(Vlk). [V]anduõ kai paskels [pavasarį], tai blėdį padaris Žl. Vanduõj buvo atejęs lig Švendubrei Drsk. Vanduõ i vanduõ: nei įeiti, nei išeiti Vgr. Krinta žemė vandeniñ – ir daros stramūs krantai Azr. Kaip išmirkdavo, tada ištraukia juos (linus) iš vándenio ir tada vežioja po rugienas Kp. Kanapes neša vandeniñ, kokią savaitę pabūna, džiovina Eiš. Kad vasarą, tai vesdavo į prūdą, į vandenį [išputusią karvę], apipildavo vándeniu PnmŽ. Vanduõ toli, tų šulinių nebuvo, kitas ir iš pelkės pasisėmė Krž. Jau kap mum toli, tai toli vanduvà Krkš. Kol buvo nenuleistas ežeras, tai buvo visur vanduvà Srj. Jau dvaro nėr, tę vanduvà, užsemtas ežeras, kad nematyt nė medžio jokio, nė trobos (ps.) Ūd. Šitan vandeniñ daug žuvų LD201. Prie vándenio gyvenant žuvų akes pilnos (labai daug) Pv. Staigus kalniukas i pri pat vándens y[ra], taip pri pat vagos Lk. Barakai tie ant vandeñs krašto Dg. Mano visas gyvenimas visą laiką ant vándenio Srd. Tuos audeklus veži pas vándenį, išskalbi, patiesi Plv. Vandeñs kelias NdŽ. Vandeñs transportas NdŽ. Vandeñs sportas NdŽ. Mes (paukščiai) mokame taip aukštai pakilti, kad galime matyti žemės ar vandens plotą per penkiasdešimt šešiasdešimt mylių į visas puses Mš. Vandeñs paviršius NdŽ. Daba ančių nebėr, ba [v]ándens nebėr Akm. Ūkas – tokia paukštis, ana gyvena prie vándeniui Žl. Antis – vándenio paukštis Ėr. O ir sugavau marių žuvelę, jūrių marių lydekėlę, vandeñs paukštelę JV129. Vandeñs žiurkė NdŽ. Medžiojamieji vandens paukščiai ir žvėrys ŽŪŽ60. Kur vanduvà, tai tę auga [mėtos] Pls. Jos geltonai žydi ir an vándenio auga Rod. Vandeñs lelija NdŽ. Vandeñs gerdoklis (bot. nuodingoji nuokana) KŽ; MitII135(Prk). Vandens maudas (bot. nuodingoji nuokana) P, [K], MitII135, LBŽ. Kadangi vandens višta turi tarpupirščiuose plėves, tai daugiau gyvena vandenyje Blv. Vandens grybai Lietuvoje netirti rš. Gražu vaikam turlytis po vándenį Plvn. Tu bėk nuo vándenio, prigersi Sn. Žąsys labai narstosi po vandenį – lauk lietaus LTR(Pun). Jis … ved mane šviežiop vandeniop BPII208. Gelbėk mane jauną vandenė̃ly skęstant JD1531. Vanduõ tyvuliuo[ja], kad pilnos lankos prilietos J. Vandvà kaip ežeras buvo Rd. Kur dar̃ vanduõj, tai buvo pievos Kpč. Seniau ir pievos būdavo, ir krūmai, o daba viskas vándeniu paversta (užtvenkta) Bsg. Įėjo ligi mano ganyklai vanduõ LKT222(Vnd). Ant kalno gluoksnis, po kalnu vanduo, te vaikščiojo graži pana pati sau viena LB95. Nieko daugiau nesmato: tik vánduo ir kalnai Skp. Ažubrist toli vandeniu SD426. [V]ándenio ligi keliam Grv. Inejo vandeniñ sulig ausim Dv. Plaukti, keliauti vándeniu NdŽ. Vándemi (vándemiu) važiuoti Jn. Mano antis vandenimì breda JD150. Kap išsivertė, tep jo (karšio) nugara an vandeñs matyt Dg. Medinos pylės pera int vándens Klp. Karionė ant [v]andenio SD401. Per vandenį R359, MŽ481. Po vandenim esąs SD265. Žemas vanduõ NdŽ. Vandeñs aukštis (lygis) NdŽ. Borto aukštis virš vandens PolŽ60. Nusėdęs buvo vanduõj Drsk. Vanduõ kyla, Mituva kunkuliuo[ja] visa – reik eit žvejot Jrb. Blogiau, kai vanduõ pasikelia Gdr. Kai tik šiltas oras, drėgnas – ir uodų daugiau: jie gi ant vándenio gi veisias, kur slėsnesnės vietos Pnm. [Meškerę] inleidžiu vandeniñ Btrm. Saulė tekės: vandinė̃[je] matysis saulė tekanti Žlb. Pasistačiau trobužę ant vandeñs, parsivedžiau kūmužę – giminužę JD20. Jau bernytis skęsta, į dugnelį grimzta, jojo kepurėlė viršuj vandeñs plaukia LB33. Galvijai ik pilvo dumbluose bei vandenyje klampoja K.Donel1. Vanduo iš to didelio sujudėjimo visur tik mėto vilnis A1885,327. Yrės laivę kaip tikrasis žmogus, vienokig ir ant vándenio rasdavo būdą, kuriuo ir galybę savo rodydavo, ir mokytinius savuosius tuo daugiaus tvirtino DP79. Viešpatie, jeigu tujen esi, liepk mi ateit savęsp po vandenį Ch1Mt14,28. Vaikštinėja per vietas be vandenès, ieškodama atilsio DP118. Taip ir praleistas visas amželis ant vándenio Kri. Aplinkui, kaip tik akys užmato, vis vanduo ir vanduo A1886,57. Pas mus labai daug ežerų: kur pasisuksi – te vanduõ Dg. Čia Gulbė – bėga vanduõ, Pilvė – vanduõ Plv. Vanduõ Tenenys bėga i kaimas pasivadino Teneniai Kv. Tę kitas vanduõ bėga – Nova Žvr. Te didelys vanduõj teka – eina Nemnas Drsk. Žmonys krimta į vándinį, pula, bijo to kareivio Knt. Barsukas pabėgo vandeniñ Rod. Malūnas buvo ant vandeñs malamas Kl. Turėjom tokį mažiuką kalniuką, ir apie jįjį bėgo vanduõ Ilg. Oje, mes visos nuogos kad lekiam iš to vandenio, nebežinau, a radom drabužius Sdb. Pribėgusi vandenin įšoko, pasinėrė ir daugiau nebeišsikėlė A.Vien. Tos blezdingos pas vándens norėtum i gyventi End. Jie eidami priėjo didelį vándenį. Jie pasidirbo paramą ir perplaukė per tą vándenį Nj. Ai, bėda, bėda, bėda prie bėdos, kad mergužė už vandeñs JD15. Judas tada upę priėjęs, pastatė jisai kunigus pas vandenį BB1Mak5,42. Antras vanduo (upė) vadinamas yra Gihon BB1 Moz2,13. Dvidešimtą ir ketvirtą dieną pirmojo mėnesio buvau eš pas aną didį vandenį Hidekel BBDan10,4. Anoj pusėj vandenio (Baisogalos tvenkinio) tie Andriūnai (kaimas) Bsg. Žemaičiai senovė[je] leido tą garsią prekę savą į svečias šalis ne vien žeme pagal, bet ir par [v]andinį S.Dauk. Mačiau, kaip saulė iš vandens tekėjo Žem. Tankiai keliavau, tankiai pavojumuosu vandens buvau VlnE35. Kad kokis vanduo, arba marios, arba ežeras, tikos, yrės laivę kaip tikrasis žmogus DP79. Sūnus Dievo savo apsikrikštijimu vandenyje visus vandenus pašventė BPI145. Jų šulnys labai gilus, ir vanduõj labai giliai Mrc. Kur an molio, tai giliai vanduõ Sutk. Neieškoj[o] [vandens gyslos]: kasė kasė ir dakasė vándinį Kpč. Arkliarūškės kur auga, tai tę jau randa vándenio Pv. Kur jau karkliukas pradeda krutėti rankose, ta jau ten vanduõ Krž. Šulnį kasė – nėr ir nėr to vándenio, o jis sako: – Jau tuoj bus vándenio, jau skamba Alz. Mūso malūno ratą suko iš apačios vanduo Kl. Rado ją pas vandenies versmę girioj Ch1Moz16,7. Paleidimas vandenio (krioklys) SD1173. Vandens matuoklė GTŽ. Vandeñs gydykla NdŽ. Vandeñs jėgainė NdŽ; PolŽ67. Vandeñs malūnas NdŽ. Vandeñs turbina NdŽ; PolŽ67. Vandens variklis ŽŪŽ53. Vandeñs rezervuaras NdŽ. Vandens užtvara GTŽ. Toj vietoj matyt žalias vanduvà Smn. Vandens žydėjimas LEXXXIII100. Stovintis, stovimas vanduõ NdŽ. Tekantis [v]ánduo LKKVII188(Krs). Yr ir bėgamo vándens [šuliny] Rsn. Reik skalbt, kur daugiau bėgamas vanduõ Ar. Drumstus vanduõj Drsk. Maurus vanduo LKGI568. Ramus vanduõ NdŽ. Kap sumirga ežero vanduõj saulei šviečiant, man akys raibsta Lš. Čia vėl yra vandenė̃lis Žiogis, tai tas vėl apima kalną LKT177(Smln). Dalia nelaiminga! O kad ji būtų vandeneliu nuejus, o kad ji būtų Dunojeliu nuplaukus LTR(Grv). Tarp kalnų keliaudams užėjau mažą vandenėlį, kurs pasiskukindams iš kalnų žemyn nubėgo Ns1832,9. Kad negal tavo dovanos būti marios, teesie upė, kad neįsteng būt upė, teest upelė, kad negal būti upelė, teesie mažas vandenėlis Ns1832,9. Prijo[jo] marelę, didį vandenelį (d.) Vdk. Senikę raste tokią šiapus vandeniùko Vdk. Čia pakrančiai, šlaitai, vandeniùkas pro šalį bėga Erž. Nėr šios upės vandenėlyj gailių ašarėlių A.Baran. Pas jus upeliai vandinė̃lio, iš kraštų taisos žali maurai DrskD107. Iki kelužių po purvynužėlį, iki pažastužių po vandenužėlį (d.) Brt. Tamsios bangos, baltos putos, ūžia vandenėlis (d.) Mrj. Upės vandva ištekės, šiaudų kūlys pražydės (d.) TŽIV578(Pn). | prk.: Aišku, tokio verslo žmonėms kaip mūsų seniūnas, – karo aplinkybės – tai tas drumstas vanduo, kuriame taip gera žuvis gaudyti Pt. ^ Žmonių priplaukę kaip vándenio (daug) Rmš. Jam pinigai plaukia kaip vanduõ (lengvai ir daug uždirba) Mžš. Pinigai jam eina kaip vanduõ (greit išleidžia) Rm. Mūs duona eina kaip vanduõ upe (greit eikvojasi) Plv. Ai, vaikali, piningas teka kaip [v]anduõ (greitai išleidžiama) Krš. Pinigus sukištum kaip į vandenį, o pati geros dienos nematytum Žem. Taip i eina tas svietas kaip [v]anduõ: čia miršta, čia žanijas Vkš. Prabėgo kaip vánduo gyvenimas, nė nejutau Btg. Pereina tas žmogaus gyvenimas kap vanduo Jz. Bėga metai kap upės vanduo Šlčn. Jaunystė ejo praejo – kaip vanduõ nubėgo Skdv. Rytas vakaras – laikas bėga kai [v]anduõ Ant. Pro Tavo pirštus, Viešpatie, kaip smiltys srūva laikas, pro Tavo pirštus, Viešpatie, jis bėga kaip vanduo B.Braz. Laikas leka, kaip [v]anduõ teka Rdn. Dienelės eina kap vandenė̃lis upelėj Btrm. Žmonys kaip vanduo – eina, maišosi, stumdosi Žem. Pradėjo prie jo žmonys kai vándeniu plaukt Jrb. Bėgi bėgi visur kaip [v]anduõ, pasėdėk, kojas pailsink Rdn. Mergikė buvo kaip [v]anduõ: ejo ir ejo DūnŽ. Nelakstyk kaip kiauras (bėgantis) [v]anduõ, bet skutinėk bulbes Varn. Ko nenustovi kaip tekąs [v]anduo? Šts. Eina vaiskas tep kap vanduo (d.) TŽI249(Prl). Ana mainos kaip [v]anduõ (dažnai keičia nuomonę) Krš. Anas kai [v]anduõ: tik apsdairei, ir anas vėl išbėgo Str. Anys kraujį paliejo aplinkui Jerusalemą kaip vandenį BB1Mak7,17. Dingo kaip į vándinį Krž. Ik nūdienai jokio girslo – pražuvo vaikiščias kap vandeny Rod. Sulig diena išėjimo pragaišo, kaip į vandenį įkrito M.Valanč. Jau diena ta praejo, jau kaip į vandinį įkrito, jau nebegrįši į tą dieną Rt. Man kartais atrodo, kad aš tuos pinigus kaip į vandenį įmečiau I.Simon. Pasakyk, nebijok… man kaip į vandenį Žem. Niekados negirdėsi iš manęs pikto žodžio, tavo praeitį kaip į vandenį LzP. Vakar parejęs iš miesto tai nors miegojau kap vandeny (gerai) Rod. Kai atsigula, tai kai [v]andeniñ (kietai užmiega) Str. Kap nugovė diržo, tai miegti kap vandeny Vrnv. Kalba – kap vanduõj eina (labai sklandžiai) Rtn. Mano kalba tekės kaip vanduo upeliuku, nes aš nieko nemeluosiu Tat. Su Mare drauge iš giesmių knygų gieda, kaip per vandenį skaito (lengvai, greitai) I.Simon. Klausyk manęs, tai eisi keliu kaip vándeniu Šk. Viskas eina kaip per vandenį (gerai, sėkmingai)! – Anskis džiaugiasi I.Simon. Išsiplakiau, išsipusčiau dalgę, tai eina kap per vándenį Mrj. To dalgiuko viena virkščia, bet kaip par vandenį Vdk. Kiaunė eina kai per vándenį medžiais Jsv. Senas eini, tai kap vandenỹ bredi (sunkiai) Brb. Par laukus eisi, visas nušilęs, nušlapęs – kaip [v]andinė̃[je] Yl. O arklys buvo visas kaip iš vandenio išimtas BM229(Srd). Kojos kaip [v]andenė[je] (šaltos) Vkš. Kupra šlapia (sušilus), o kojos kap vandenỹ (šaltos) Gs. Baidos kaip ožys, į vandenį žiūrėdamas LMD(Šl). Tyli kaip žuvis vandeny LTR(Kz). Be darbo dieną praleidai – kap akmenį vandenin inleidai LTR(Srj). Švarus kap upės vanduõ Dkš. Dangus toks drumstas, saulė kaip par vándenį Pš. Saulė plauka kaip par vándinį (blausiai šviečia) End. Šneka kai nuo tilto į vandenį (daug) – pliu pliu pliu Sln. Kas dabar yra – tatai kaip vanduo plūsta ir praeit DP580. Visų tų skaitlingų bagotysčių iž visur kaip vandenio priplūs MP155. Vanduo tykus (tylus M), ale gilus B. Gilus vanduo greitai nebėga LTR(Gdr). Visur vanduõ su vándeniu susieina (sunku išlaikyti paslaptį) Dt. Par vándenį ieško vándenio (toli ieško, kai čia pat yra) Pn. Pamariais ieško vandens LTR(Šl). Per [v]andenį braidai i gert prašai Ml. Po vándenį plūkauna ir gert šaukiasi Lp. Vánduo juokias: katras moka plaukt, tas mano (gali paskęsti) Avl. [V]anduo netekėdamas genda M.Valanč. O koki motriška, ana vándinį bėgantį apsuktum (energinga) End. Kas ten iš ano – [v]ándens putà (silpnavalis) Akm. Vanduõ be čėso sema (nežiūri amžiaus) Rsn. Mane tie vaikai davarė šaltop vandenóp (iki mirties) Dv. Vandenio – nors prigerk, malkų – nors sudek, o duonos – nors nudvėsk (iron.) LTR(Pn). Tiek tiesos, kiek svieste vandenio (iron.) LTR(Lp). Į vandenį įkritęs, sausas neišlipsi LTR(Šd). Ponu nedenkis, vándiniu neremkis Krž. Vanduo laimės neatneš, tik toliau nuneš LTR(Grk). Kad tu vándeniu nueitai! LKT383(Lš). Sudek, nagine, ant vandens! (eisiu, ir viskas) Jrb. Kap kataras tingi, tada mūsuk klega: po gulinčiu akmeniu [v]anduõ nepaeis LKKXIII133(Grv). Po gulinčiu akmeniu i vanduõ nepabėga Tvr. Vandeny gimęs, vandenio bijo (druska) Pn. Miške gimęs, miške augęs, vandeny sėdęs žmones kelia (valtis) Mrk. Kas vandenyje gimęs po pievas ganose? (varlė) Sim. Sulopinėta susiuvinėta – [v]andenė[je] neskęsta (žąsis) LTR(Užv). Kypštakojis pagiry, atbulinis vandeny (kiškis ir vėžys) LTR. Blizga kaip auksas, bėga kaip vanduo (sėmenys) Jrg. Eina par ugnį – nesudega, eina par šiaudus – nešnabžda, brenda par vandinį – nenuskęsta (šešėlis) LTR(Užv). Kas ant vandens neskęsta? (plunksna) Jrg. ║ pl.: Sako, kad žemės tik trečdalys sausas – vis vándens ir vándens Snt. Visur vandenaĩ buvo Rsn. Dunojais vadino tuos vándenis Stk. Kai žiūri – šitokie vandenaĩ, o brisk – nei ligi kelių nebus Tršk. Kiek vandenų̃ nereikalingų yra (apie naująsias užtvankas) Bsg. Atkask tą akmenį, ir visur vandenaĩ bus Ūd. Vandenúosa keliskart vilgia tuos audeklus Dbč. Neša [drobes], kur kūdros tokios yr, kur vandeniaĩ toki stovėjo Pls. Vandeniaĩ ejo vidun LKKXI165(Zt). Vandenaĩ žydi Alvt. Visaip ieškojo žmones tų vandenų̃: i su karklu, i su puodyne PnmŽ. Koks marių gilumas, vandenų daugumas LTR(Ppl). Ižg versmės didžius vándenis ižpila DP36. Ir balsas jo kaipo balsas daug vandenių Ch1Apr1,15. Anys nuėjo gruntopi kaip švinas didžiosa vandinysa BB2Moz15,10. Dabar melioracija ejo, tai nėra vandenių̃ Ad. Nesa ir vandeniai Nimri išdžiūs BBJer48,34. Nukultus [linus] įmerkia, palaiko savaitę, jeigu šilti vandeniaĩ, šiltas oras Sk. Visoki nešvarūs vandenaĩ eina į Nemuną PnmŽ. Svečiai … atsigaivina Palangos vandeniais ir oru A1884,260–261. Siūbuoja, banguoja melsvi vandenai, ir bangos murmėdamos ritas V.Myk-Put. Tuo čėsu šviesūs vandeniai iš Jerusalemo tekės BBZak14,8. Šulnių vandenaĩ geri Dg. Vandenes marių Raudonųjų išsikėlė ir sustojo MT45. Ūžia ūžia gilios marios, vandenaĩ (d.) Sv. Pamatė, kad vaikas plaukioja vandenyse jūrių (ps.) Brt. Silkės laikosi jūrų vandenysa, šiaurėje gulinčiosa Kel1852,150. Pavertė uolą ing ežerą vandenų ir akmenį ing versmę vandenų Mž462. Teip dabar susirinko ant manęs visos bėdos, kaip smarkiai susirenka didžių lietų vandenes PK59. Požeminiai vandenys rš. Tirpimo vandenų upokšnis GTŽ. Su tėčiu apeidavom laukus, kur užsitvenkę vandeniaĩ Grz. Vándinys apskandino numus Rt. Atskyrė žemę visur vandenų aptvintą, jeng pasirodytų sausa MT40. Aš laukdama nesulaukiau savo jauno jaunikaičio: ar jį vándens nuskandino, ar kas meilę pagadino? JV915. Mūs namai perkelti iš vandenių̃ (iš Kauno tvenkinio dugno) Rmš. Katri [grioviai] seniai išnešti vandenių̃ Pst. Bijos plaukti vandenaĩs Ėr. Per [v]andenaĩs reikė važiuot Amerikon Dglš. Dar̃ iškasta toki ravai gilūs ir vandeniaĩ bėga Pls. Nustojo bėgtie [v]ándenes Dkšt. Tada jiemus vandens iž sausų volų tekėjo MP380. Visi vandeniai teka ing jūres, o tačiau jūrės netampa pilnesnės BBIšm1,7. Kap elektrinę pastatė, tai čia pakėlė vándinius Kpč. Plaukiojamieji vándenys NdŽ. Vidaus vándenys NdŽ. Teritoriniai vándenys NdŽ. Girių daugybei beesant senovėje ir vandenių apstingiaus buvo A1885,107. Mūsų vandenys jau dabar kone visur yra atsivėrę taipo, jog čionai jau ir šiporystė yra iš naujo prasidėjusi Kel1865,64. Dideliam laivui plačių vandenų̃ reikia NdŽ. Gilūs vandenė̃liai NdŽ. Ištiesk tavą ranką ant vandenų Egipto BB2Moz7,19. O aš bijočio par vándinis važiuoti LKT60(Sd). Šis einąs tiesiai par vandenis: par upes, par balas, par griovius Sln. Mudu vaikščiojom po tokias girias, per tokius ėjom vándenius LB163. Ir Dvasia … Dievo nešiojos ant vándenų DP253. Nuog nepagadų ir vėjų saugok sančius ant vandenių Mž58. Nepakakti to dabar klausyt V[iešpaties] bažnyčiose, miestuose ir miesteliuose, bet ir ant kalnų, ant vandenų DP288. Vandenýsa lenda bernaičiai kap velnukai Drsk. Vis, kas pasparnius ir žvynas turi vandenysa …, valgykiat BB3Moz11,9. Tarp viso, kas kruta vandinysa, ir viso, kas gyvena vandenyje, turi jumus būti baidyklu BB3Moz11,10. Kap žydeliai buvo, oi vandenýsa buvo žuvų, vėžių Kpč. Žąsys būna vandenuosà mažai LKKIX194(Dv). Kariauti vandenysè NdŽ. Aš prie vandenų̃ užaugęs Gdl. Ne prie vandenų̃ gyvenu Vb. Pas didžius vandinius gyveni ir didžius skarbus turi BBJer51,13. Žemai terpu vandenų̃ žydų kapai Dg. Tarp [v]andenų̃ miestas, labai švarus Ds. Veliuonos miestas dideliai varaunas; tarp vandenų̃ stovi lygiai kaip ir Kaunas JV219. Ale jie gyveno vidury girių ir už vandenių̃, jie niekad svieto nematė LB161. Nudavė dukrelę, nudavė vaikelį už šimto mylių, už didžių vandenėlių (d.) Nm. Dievas … vándenis ižg akmenes išvedė DP264. Gydomieji vándenys NdŽ. Ponai išvažiavo ant žiemos į šiltus vándenis (į pietus) Nm. ^ Oi bėga tos dienos kaip vandenys upės, kaip brangųjį turtą pagriebęs vagis Mair. Sklido kraujas kaipo vándens, kaipo vándens! JD1149. Kur žmones šito pasaulio kaip žuvys vándenyse plauko DP379. Pilna stojos žemė žinios apie Dievą, kaip vandenes marių apsemą SPI355. Kad tu vandenais nueitai! Pls. Ir gilus vanduo dugnį turi LMD. Aš vandeñs paukštis (nebijau vandens, mėgstu maudytis) Rsn. ║ NdŽ, KŽ apie šio skysčio tėkmę, srovę: Priš vandenį eiti D.Pošk. Sunku prieš vándenį plaukt Jrb. Žuvis ateina prieš vándenį Kvr. Žuvis jin visada prieš vándenį eina Grnk. Kur vanduõ bėgąs, anos eidavo, lydekiukai – pryš vándenį Krž. Juodos marios, gilus dugnas, sraunus vandenėlis LTR(Lp). Tokias vanduõj bistras eina iš pavasario Sn. Bistrus vanduoj šaknis plaudė (d.) Mrc. ║ sing. šlapumas, šlapymetis: Pats vanduõ, keliai neišbrendami Jnš. ^ Rudenin – vandeniñ Tr. Jeigu Martynas in ledo, Kalėdos in vándenio Aln. 3. sing. tam tikras kur atsiradęs, susikaupęs ar iš ko išsiskyręs skystis: Žmogaus organizme vanduo sudaro apie 60% kūno svorio V.Laš. Vandeñs netekimas (dehidracija) MedŽ138. Vándenio ant plaučių jai renkas Jrb. Vándenio pilnas kūnas buvo Alz. Žmogus neriebus, ale pripūstas vándenio Žl. Devynelius metus itokia vaikščiojau – vanduvà buvo [viduriuose] Pls. Vanduvà pasdarė [nuo pleurito] Pls. Šį patinusį žmogų, tatai esti vandeimi patulžusį, išgydė BPII426. Narių vanduõ KI554. Bet vienas iš žalnierių ragotine šoną jo pradūrė, ir tuojau išėjo kraujas bei vánduo DP179. Vándeniu paejus duona Kp. Vándeniu paeję bulbės Rod. Kiek tę liks [bulvių], sutarkuosi, tai vandeniñ nueis Pv. Bačkon sudedam [sūdytą mėsą], ir randas vanduvà Pls. Tas vandenė̃lis [nuo avižų kisieliaus] kaip ir pienas Alz. ║ pl.: Ir šitai žmogus vándenimis patulžęs stovėjo pas jį DP339. ║ Prng, Pn apie prakaitą: Aš šiandieną vienam vandinė̃[je] dobilus vežiau par visą dieną Kl. Sakau, gal suplonėjau par šienapjūtę – viskas vándeniu išejo Slk. Nu kiekvieno plauko lašėjo vanduõ – taip sunku buvo Kltn. Dabar šilta, tai vanduõj išgaruoja iš žmogaus Pns. Kol ateinu prie mokytojo durų – per padus vanduõj bėga [iš baimės] Srj. ║ SD384 apie šlapimą: Vándenį nuleisti NdŽ. Reik išeit vandeniùką nuliet, – silpna Jsv. ║ apie ašaras: Akys teka vandenimi B. Mano akys teka vandemi, jog nelaikomi yra prisakymai tavo BBPs119,136. Daugesn vándenio ižg jų akių išplūstų, o neg nū yra vandenio po visą pasaulį DP11. ^ Mano akys plūsta vandiniu upių dėlei vargų dukteres mano žemės BBRd3,48. ║ pl. apie vaisiaus skystį: Vándens jau seniai nuėjo, o kūdikis nežada gimt Mrj. Anai visumet: kol į ligoninę nuvelka, i nubėga vándenys End. ◊ ar ugnỹ, ar vandenỹ turi neturi, kaip bebūtų: Ar ugnỹ, ar vandenỹ – reik duot Gs. daũg (daũgis) vandeñs [į mariàs] nutekė́jo (nùplaukė) praėjo daug laiko: Nuo to laiko jau daug vandens į marias nutekėjo A.Vien. Nuplaũks daũgis vándinio, kolek sustvarkis Drsk. [kaĩp] deviñtas (trẽčias) vanduõ nuo kisiẽliaus (nuo kisiẽlio Vel) Lkč sakoma apie tolimą giminaitį: Toks jis man giminė kaĩp deviñtas vanduõ nuo kisiẽliaus Rm. Kokios čia be giminės – kaĩp trẽčias vanduõ nuo kisiẽliaus Ps. į vándenį mèsti lengvai, veltui išleisti: Manai, aš tam gausiu iš tėvo dalies, kad ją mesčiau į vandenį? I.Simon. kaĩp (tar̃tum) nuo žąsiẽs vanduõ nubyrė́jo (nuriedė́jo, nurietė́jo; VP21, nuvarvė́jo) Jnš 1. sakoma, kai žodžiai visiškai nedaro poveikio, kai jų nepaisoma: Jei apšneku [neteisingai], eisu į peklą, o tau kaĩp nu žąsiẽs [v]anduõ nurietė́s Krš. Parodykit, kad nežingeidu žinoti, ir nustos visi liežuviai, o nuo aplotųjų nurietės kaip nuo žąsies vanduo Žem. Jo pašaipa nuo Adomo nuvarvėdavo tartum nuo žąsies vanduo J.Avyž. 2. VP21 sakoma, kai kas greitai praeina: Miegas kaĩp vanduõ nuo žąsiẽs nuriedė́jo Žg. kaĩp (lýg) vandeñs į bùrną (bùrną, burnõn) pri(si)sė́męs (prisisrė̃bęs, prisiė̃męs, įė̃męs) sakoma, kai tylima, nenorima atsakyti: Ko tyli, kaĩ vándens į bùrną įė̃męs?! Sk. Tylia kaĩp [v]ándens į bùrną prisisrė̃bęs Krš. Pievose tik arkliai iš lėto pančiais žvangina, o bernai – lyg burnas vandens prisėmę K.Bor. Jeigu jie būtų sužinoję apie jus, būtų tylėję kaip vandens į burną prisiėmę A.Vencl. nė̃ vandeñs lãšo visiškai nieko (negavo): Iš jos nė̃ vandens lãšo negausi Šk. ×peklos vanduo KlvK98 degtinė. smagùsis vanduõ; BzF173(TP1880,44) alkoholinis gėrimas. šáukšte vandeñs paskandìnti (prigìrdyti) (ką) sakoma labai nekenčiant: Ans muni pagatavas šáukšte vándens paskandìnti Krž. Kad primanytų, tai šáukšte vandeñs jį paskandýtų, tik galva netelpa Srd. Kad sumanyt[ų], tai gal šaukštè [v]ándenio prigìrdyt[ų] Trgn. ùgnį ir vándenį pérėjęs apie daug ką patyrusį, mačiusį: Pasipasakoja patys karininkai, o jų visokių yra mūsų pulke. Kiti – perėję jau ugnį ir vandenį rš. ugnìs vanduõ 1. bet kokiu atveju, kas bebūtų, trūks plyš: Ugnìs vanduõ – turi padaryt! Šn. Rytoj ugnìs vanduõ ateisiu Kt. 2. apie ūmų, greitai supykstantį: Jis toks ūmus: kad jam ne už žodžio (neįtinka) – ir ugnìs vanduõ Lnkv. vandeñs asiliùkas rš zool. vėžių šeimos gyvūnėlis (Asellus aquaticus). [nė̃] vanduõ (vandvà, vandeñs lãšas) nepérbėgo [per tárpą] sakoma apie du neišsiskiriančius, gerai sugyvenančius, nesipykstančius žmones: Kaip mas surokavom, šešius metus išdraugavom – vándens lãšas nepárbėgo Všv. Kur dingo tos laimingos dienelės, kuomet, rodos, vandens lašelis tarpe mudviejų neperbėgo Žem. Nė vanduo per judviejų tarpą neperbėgtų – taip eina juodu susiglaudusiu I.Simon. Terp jų vandvà neperbė́ga Ps. vándeniu nepribyrė́jo savaime neatsirado, nepasidarė: [V]ándeniu nepribyrė́[jo], vis reikė ažkrutėt Plš. vándenį drum̃sti kelti nesantaiką: Ko ji čia nori, ko vandenį tarp mūsų drumsčia! Klvr. Prisipumpai kaip švabas ir eik miegoti, ko čia vandenį drumsti [savo kalbomis] J.Avyž. vandeñs gaidẽlis; CII910 zool. tilvikas. [stiklìnės] vandeñs negãli atnèšti (kam) visiškai neprilygsta kam: Tu negalì anam ir vándens atnèšti Akm. Ana negãlia atnèšti stiklìnę [v]ándens tai paštininkei Vgr. vandeñs (vándenio) ligà K, KŽ; H, R, MŽ, N med. vandenė, vandenligė: Vándenio lìgą turėjo Ps. Galiaus dar ir vandens liga prisidėjo Ns1852,1. Tas buvo vandinio liga sergąs BPII417. vándenį mèsti Grg šlapintis: Kumelė spira ir [v]andenį meta Šts. Kaip pradėjęs pilti su brūkliu į nugarą, tad [v]andenį pradėjo mesti nu pasturgalio S.Dauk. | Pasiutusi: spira, kanda ir [v]ándinį mẽta (be galo pikta) Rdn. vandeñs žénklas NdŽ vandenženklis: Popieriaus masė buvo samstoma ir presuojama rankomis, įspaudžiant vandens ženklą – Sapiegų herbą su įrašu sp.

vanduo sinonimai

vanduo junginiai

beslėgės filtracijos vanduo, geriamasis vanduo, gėlas vanduo, maudymosi vanduo, mineralinis vanduo, paviršinis vanduo, požeminis vanduo, sodos vanduo, stovintis vanduo, sūrus vanduo, tualetinis vanduo, užtvenktas vanduo
beslėgės filtracijos vanduo, geriamasis vanduo, gėlas vanduo, maudymosi vanduo, mineralinis vanduo, paviršinis vanduo, požeminis vanduo, stovintis vanduo, sūrus vanduo
Artezinis vanduo, Gazuotas vanduo, Gruntinis vanduo, Gyvybės vanduo, Kietas vanduo, Mineralinis vanduo, Požeminis vanduo

Ką reiškia žodis vanduonis? Visi terminai iš raidės V.

Draugai