tykus reikšmė
Kas yra tykus? tykùs, -ì (sl.) adj. (4) K, DŽ, NdŽ, KŽ, tỹkus (4) DrskŽ, Prng, Švnč; N, L 1. ramus, tylus, nevėjuotas (apie orą ir paros metą): Tykùs oras, tik dobilam sėt Igl. Ka tykùs oras, nėko (neskauda), o priš oro atmainą skausta Yl. Kai šitokioj tykiõj dienoj, tai labai gražu miške Svn. Tykiam̃ laike neik žvejoti, nieko neparsineši žuvies Trg. O toki tykì buvo baisiai, nė vėjelio nebuvo Lnk. Tada buvo labai tyki naktis LTR(Lzd). Kai aš pasirengiau pas mergelę joti, Dievas davė tykią dieną, šviesų vakarėlį LLDII193(Mrj). Tyki dienelė be vėjo, šviesus mėnulis tekėjo LTR(Rk). Tykus vakars be vėjo, lakštingalai čiulbėjo KlvD131. Tykus rytelis pavasarėlio, kvepia gėlelės iš gražumėlio LTsI283. Buvo tỹkus vakarėlis, švietė dangun mėnasėlis DrskD5. tykù n., tỹku: Dabar jau visa savaitė tỹku Lb. Tai tykù, dūmai eina stulpu aukštyn Užp. Ryto buvo tỹku, o dieną vėjas Smal. Rytas šiandie gražus: tỹku, šilta Dglš. Tỹku kap duobėn Drsk. Kai tykù – geriausia, kai vėjas – bjauru Mžš. Kai tykù arba vėjelis iš tos pusės, tai girdis LKT313(Ob). Vėjelis šoko vakaran, o dieną tỹku buvo DrskŽ. Vidurnaktyj teip tykù, kad girdi, kaip jaunas lapas arbo žiedelis ant šakelių kraunas A.Baran. 2. Sug kuris nešėlsta, ramus, netriukšmingas: Guli tỹkus, net nekosteria DrskŽ. Mes, mažutės, kertėj susispietę – mes tỹkios, nesimaišom po kojų Kp. Mūsų vaikai visuomet tỹkūs Stak. Kitas rėkia kap ratan indėta, o ji tykì vaikas Pv. | Tetė Mirtą (kalę) nugalabijo, čia jos sūnus Meškiukas: gražus, tykèsnis Mžš. Kad nori, kad paršas būtų parneštas iš turgaus tykus, tai reik parsinešus po katilu pavožti LMD(Sln). | prk.: Jūra buvo tokia tyki kaip niekados Pč. ^ Žmogelis teip tykùs – kaip ir močios pagrabe Slm. Tykùs kaip pelė KII50. Kurčios motinos tykus vaikas LTR(Jz). Tykùs šuva pasalom kanda An. tỹkiai adv.: Anas nigdi žodžio prieš nepasakė – vis tỹkiai akysan dabojo Švnč. Vieni su radija groja, kitas nori tỹkiai būt Skdt. Tỹkiai pabuvom, nebeerzėjom minutėlę nors vieną Dbk. Eini, sutinki žmogų, tai argi pareini tỹkiai Dg. Tiktai vienas tavo mielas, tai jis jaunas tỹkiai joja DrskD53. Kaip jis in tvartą inėjo, karvė tykiai stovi, kaip jis išėjo iš tvarto, jau karvė vėl teip stena BsPIV141. Dabar vakaruot eina tỹkiai, o seniau – net laukai skambėdavo Lel. Septyni vaikai buvo, ir nė vieno neišleidė tỹkiai: visiem alų padarė ir pataisė visa ko Alz. | prk.: Tỹkiai sustvarkė, i šuva nesulojo Švnč. ║ tylus, begarsis, be triukšmo: Tykùs lietus Dv. Eina traktoriai, pyška – nėr tykiõs vietos Sug. Buvo tokis tỹkus miestas seniau DrskŽ. Pakelk, rūtele, savo tankias šakeles, praleisk, rūtele mano tykų alasėlį LTR(Kb). | prk.: Tykios ašarėlės perėjo į balsų aimanavimą rš. tykù n., tỹku Dkš: Siuto siuto girtas, jau apstojo – tỹku Klt. Tyku, net spengia rš. O tykù, gražu, niekur niekas nebesišaudo Sb. Tỹku – nebėr pelių Sug. Žvynių privisę, na tai nuodų daviau, dabar tykù Kp. Ant lauko tykù tykù: nei dainos negirdėsi, nieko Pnd. Paskiau vėl tykù tykù jau, kokią valandą kitą jau, nutilo Skp. Dabar tykù [kaime], kaip ir išmirę viskas (nedainuoja jaunimas) Žl. Lindimas karčemon – baisu net ir pažiūrėti, o bažnyčioj – tyku ir dyku rš. Tỹkiausia, ramiausia, tik kriokšt beržo viršūnė Klt. | Jau tỹku tỹku, negirdėt nieko Dg. tỹkiai adv., tykiaĩ Dv: Teip tỹkiai anas ažklegėj[o] Grv. Tỹkiai lija – grybai digs DrskŽ. Pirma tỹkiai kalbėjai, o dabar rėki Srd. Pasitepa ratelį, kad tỹkiai eitų Klov. Dureles tykiai darysiu, kurtelių nesulodysiu LTR(Al). Kaip anos (žąsys) sumigs, aš tỹkiai atsikelsiu [bulves kasusi] i peisiu Kl. Tỹkiai prišliaužia, nupjauna virvę ir nusiveda arklį Rk. Šonais šonais, tik tỹkiai atšliaužia vakaran DrskŽ. Vėjas kap ate[jo], tai nenueis tỹkiai Aps. ║ ramus, netrikdomas: Toks geras, tykùs darbas Grd. Petro reikalai kol kas tỹkūs Mžš. Buvo gyvenimas sėkmingas ir tykus rš. tykù n., tỹku, tỹka: Va visur užpylė (visus papirko), i tykù: nė teismo, nė kalėjimo Mžš. Tỹku, niekur nieko DrskŽ. Tỹku mumiem dviem, ramu Drsk. Tỹka, tada man gera, aš visai sveika DrskŽ. Tỹku, gražu – nieko nėr JnšM. Kol kas tegu būna tykù (nekviesk manęs) Btg. Tỹku, nieko nesgirdi, gerai gyvena Klt. Labai buvo tyku terpu jų, gyvenimas buvo spakainas ir sutinkamas BsMtII103(Sv). tỹkiai adv.: Ir tie žmonės galėjo tykiai sau gyvent LTR(Ldvn). Teip tykiai ir smagiai jie eina, bile tik jų nemuša BsPIII287. Tỹkiai tỹkiai kai skrudėlytė dirbu Sug. Prociavoja sau tykiai Sz. Tỹkiai parūkyk vienas, ne būrin – vyrai rėkauna Žln. 3. I kuris lėto, ramaus būdo, romus: Jijė tykaũs būdo, nesibara J. Tỹkus bernas, jo negirdėsi Prng. Ramus, tỹkus – ir žodžio neprataro Drsk. Tỹkus tokis vyras, ramus Žln. Tykùs buvau vaikis, nėkur neliuob eisu Tv. Tūra (pavardė) tai geras žmogus, tykùs ir darbinykas Slm. Kad tykèsnė Verusia būt buvus, tai būt su niekuom nepykus Dglš. Tykèsnio vyro nėra kap mano Vrn. Jos diedas marmeklis, o čia žmogus tỹkus Klt. Aš tykèsnis už ją (žmoną) esu Drsk. Tėvelis mano toksai va, toks plepus, o mama tai mūsų amžinuotelsį tykì buvo moterytė, tykì tikrai Rk. Pažiūrėt gražus, ale bet jisai tykùs toksai, neturia gyvumo – ir parniek eina tas tavoras Č. Labai gražus berniukas, labai tykùs Kpr. Mano vyras buvo toks tykùtis Mrj. Juodu buvo tokie tykùčiai tykùčiai! Smln. Kitas vaikas y[ra] tykùs, o kitas galuojas i galuojas LKT78(Pln). Šitas tykèsnis, nebrajija teip Mlk. Tai tykus žmogelis, jo tep kap nėra Lš. Nor tykùs, bet velnią mislina Vs. Tỹkų žmogų vis šukoja Dglš. Te (fabrike) mat, sako, smarkios reikia, o jy tykì Kp. Eik (tekėk), vaikeli, geri žmones, tỹkūs Srj. Paklausykie, žiedeli, ar tyki tę šalelė LLDII631(Auk). | Tỹkus arklys Dglš. ^ Toks tykùs kai mėmė Trgn. Ale tokia gi tykì kaip ir vištelė Slm. Jis tykùs kaip avinėlis BŽ159. Tỹkus kap aveliūtė Švnč. Tykus paršas dvi kiauli žinda J.Jabl. Tykioji kiaulė gilesnę šaknį išknisa Sln. Tỹki kiaulė giliaus raka Ad. Greitas pats užbėga, an tykaus vėjas užpučia LMD(Lzd). Tykiam vėjas užpučia, o greitasis pats užbėga PPr236(Ut). ║ A1884,279 ramus, nesraunus (apie vandenį): Šitas upeliukas labai tykùs Stak. Vanduo labai tykùs buvo, tei kai prūde [p]Nm.