viršūnė reikšmė
Kas yra viršūnė? viršū́nė sf. (1) K, K.Būg, Š, NdŽ 1. Q625, R, R178,403, MŽ, MŽ543, S.Dauk, N, M, L, LL278, ŠT239, Rtr, DŽ, PolŽ42, ŽŪŽ26, KŽ, FzŽ393 viršutinė, aukštutinė (ppr. smailėjanti) dalis: Viršūnė, viršus SD398. Viršūnė – pati viršutinė šakomis apaugusi medžio liemens dalis BTŽ. Kai didelis miškas, šakos viršū́nėj medžių, o mažas – šakos lig žemei Klt. Visokias viršū́nes pasiekia, visokias medžių drėves išpuvusias prisineša [maisto voverės] PnmŽ. Vėjas nugurino eglės viršū́nę LzŽ. Pati viršū́nė obeles nušalo Dglš. Medžio viršū́nė nudžiūvo Grv. Čia mūso miške buvo pušis, i viršū́nė sausa Akm. Jau šimtas metų, kai Pelyšių pušies viršū́nė nudžiūvus JT300. Viršū́nės da žaliuoja, nors jau šakos džiovi A.Baran. Beržynas mūru dunkso. Jų viršūnių plonos šakelės pakilusios debesiu M.Katil. Karvėm, va, sudrožt reikdavo, tai aš šaką tik lauždavau, bet viršū́nės niekuomet nelauždavau LKT261(Pin). Anas eis pagalių dabot, gal viršū́nių kokių priveš Pls. Duodavo viršū́nių, šakų visokių – ir sausų, ir žalių [malkoms] Kp. Statėm namus savo miško, viršū́nės, šakos liko Pns. Iš ąžuolo viršūnių statinę kopūstams dėti pridirbo J. Kai miškelius išmalioravo, [briedžiai] ateina sodan ir ryja viršū́nes Ob. Aprišimas te tavo, visos viršū́nės liko grynos obeliūčių Klt. [Serbentų] viršū́nes paukščiai jau nuznaibė (nulesė uogas) Slk. Medžių viršū́nės da matos kur didelių, o teip lig žemei toks rūkas Skp. Baisiausia liepsna kaip balta drobulė plakės virš eglių viršū́nių Lnk. Vienas yr[a] dideliai palaipus, gal ans vaikščioti kokiais stogais, medžių viršū́nėms Sd. O tos patrankos tik eina ir eina par viršų, eglių viršū́nes tratindamos Rdn. Amalai viršū́nėsa išauga, krūmas didelis Kpč. Tai te ant tų lapų, ant alksnių ar berželių viršū́nių prideda žalio šieno ir traukia iš balos Krs. Ta kirmėlytė inlipė tan medelin, užlipė pačion viršūnėn ir apsdairius vėl per tą medelį nulipė žemėn LTR(Slk). Visa beržo viršū́nė buvo pilna kuosų pritūpus Ps. Nors pačion viršū́nėn [kupečio] nelyja Kp. Jei varnos bus viršū́nėsa, tada šalta Srj. Varnos ka liuob tūps į pačią viršū́nę, sakys – priš speigą End. Ar šarkos, ar varnos jei ant viršū́nių tupa – pagada Krž. Eliksnelis tuoj tam ąžuolan, įlipė viršū́nė[je] ir sėdžia LKKVI282(RdN). Varna pačio[je] eglės viršūnáitė[je] stova – būs šaltà Lkv. Nuo sielvarto nulinko gėlės, nuo sopulio – beržų viršūnės J.Aist. Gluosnius ir egles, pušis ir liepų viršū́nes, o labiaus karklus ir krūmus laikė per nieką [ąžuolas] K.Donel. Tarp pakalnių plačių, tarp beržų drebulių viršūnės jis nelenkė savo Mair. Išaugo tokis gražutis, viršūnùkė ir keturios atžalukės Srj. Eglele siūbuonėle, augtie skubinai, šakas tankinai, viršūnė̃lę dalinai DrskD186. O ir išdygo žal[ia]s ąžuolėlis sidabro viršūnėlè FrnS172. Liepužė augo, lapai žaliavo, viršūnužė lingavo RD184. O, tu liepa liepužėle, graži tavo viršūnė̃lė JD478. O tai te aš gražiai čiulbėčiau, tosios liepelės viršūnė̃lė[je] JD313. Aug[o] viršūnelė kuo aukščiaus, linko šakelės kuo žemiau S.Dauk. Oi tu pušele linguonele, lingavai rytą vakarelį, devynias šakas augindama, o šią dešimtą viršūnelę StnD6. O ir atlėkė raibas sakalėlis, įtūpė į viršūnė̃lę LB75. Yra girelėj žalias ąžuolelis, viršūnelėj vorelis LLDI370(Kltn). ║ augalo stiebo pati galūnė: Kieno labai geri ar te miežiai, ar avižos, tai viršū́nes suriša ir stato Kpr. Rugius, kūlius kaip krečiam, reikia šitas viršū́nes nukult švariai Kp. Nudaužo viršū́nes, tada mala Alz. Paimdavo už viršū́nių, iškratys [kūlius], nešdavo atskirai, sudėdavo ir surišdavo Mšk. Miežius statydavom čiuopkelėm tokiom, viršū́nes susuki, apačia biškį platesnė, ir laikos Sld. Iš viršū́nės [varpų] pinam vainiką ir nešam šeiminykei paduot Pv. Kai viršūnýtė lūžta, tai užtenka mirkyt [linus] LKT330(Vdn). Vieną kūlį prakečia, apdengia tas [gubų] viršū́nes Brž. Podidžius tokius pėdukus surenki, pastatai, viršūnìkę suriši, paskleidei i stova Krž. Viršū́nės [linų] daugiau su spaliukais, tos jau prasčiausios, maišami austie Kpč. Viršū́nes, kamblius palienka valaknui, čystūs [linai], išbrukti Eiš. Jeigu tos viršū́nės pradeda nušukuoties, ta tuokart renkam su grėbliu Kl. Tada [išklotus linus] vėl žiūria, ar plūšijas viršū́nės, kad čižo nebūt Kp. Kartą atėjo žmonės, paėmė linus už viršūnių ir išrovė su šaknimis J.Balč. Paėmei viršū́nę [žirnių] su pjautuvu – voliok ir voliok Jz. Aš biškį išroviau [piktžolių], o kitas – su dalge nukirtau viršū́nes Žl. Šit va nuo žemės, viršū́nes nukapoja – kur kvaraboj, kiek tę lieka gėrybos Ck. Gipžolė, albo gipsažolė su lygia viršūne F. Glėbį viršū́nių priraškiau [salotų] i nunešiau karvei Klt. Jau rožės viršūnė nuknabo, lipo lipo i susileido į kenkles End. Reikia nupjaut [gėlės] viršū́nė ir pasodint – dabar auga, auga kai vytinė lubõs Kp. Nulauži viršū́nę [jeronimo], pasodini kitoj vietoj Kvr. Kur aukščiau nušienauta, nenori [atolo] ryt – tik viršūnelès Švnč. Oi ir išdygo viena rūtelė aukselio viršūnė̃le JV840. Gražus mano vainikėlis iš rūtelių viršūnė̃lių JT350. ^ Tokiam vyrui – medžių viršūnėms (labai aukštas) Rs. Kad tu medžių viršūnėmis nueitum! J. Aukštyn šaknys, žemyn viršū́nė (varveklis) JT468. Aukštas ąžuolėlis riešutinis, ant viršū́nės burbolėlė (linas) JT181. Lino liemuo, akmenio šaknis, medžio viršūnė (tinklas) Sim. Lino liemuo, bitės gėluo, ant viršūnės sidabrėlis (žvakė) J.Jabl(Kp). Bitės liemuo, lino kelmas, ant viršūnės mėnulis teka LTR(Klvr). Keturlapis keturšakis, ant viršūnės saulė teka (jurginas) LTR(Ldvn). Žalias medis, sausos šakos, trys lelijos ant viršūnės (mėsėdas, gavėnia ir 3 dienos Velykų) Paį. ║ žemės pakilumos pati aukštuma (ppr. kiek smailesnė): Viršū́nė, aukščiausia kalno, kalnagūbrio, kalvagūbrio, kalnų masyvo dalis LTEXII 294. Kai tik nuvažiuoji nū tilto, yra kalvaitė su buka viršū́ne LKT 117(NmŽ). Visi trys stovėjo to kalno viršūnėje J.Jabl. Čia buvo pati viršūnė, tik keturiem žmonėm susėst Upn. Aplinkui visai netoli blizgėjo aukštai kylančios sidabrinės kalnų viršūnės J.Bil. Aukštai kalnų viršūnės šviečia ledais apkaltos ir snieguos! Mair. Tave kalnų viršūnės šaukia, tavęs pakalnės žalios laukia B.Braz. Kalnų viršūnes laikas nugalanda, nusenka jūroj vandenų puta A.Vencl. Smaili uolų viršūnė LL259. Nedaug liko [piliakalnio nearta], tik viršūnýtė Mlt. Kalnas namų viešpaties (tatai est bažnyčios Christaus) turėjo būt padarytas ant viršū́nės kalnų DP458. Per susiraukusią viršūnę vilnių nusitiesė platus saulinis kelias A1886,87. ║ statinio pati viršutinė smaili dalis: Viršū́nė ten, stogą kur sukeiti, ten reika kiečiau [dengti] Lž. Leidžiuos leidžiuos ir pritrūko diržo didesniam aukštume nekaip viršū́nė tamstos grytelės, ale nušokt pasibijojau BM 146(Šd). Prieš sudegimą viršū́nėj varpinyčios stovėjo didelis senobinių laikų dziegorius pagadintas BM69. Ir tie bokštai balti, ir tos aukštos viršūnės, nežinau aš, ko žiūri į mėlyną dangų B.Braz. Pasistatykime sau miestą ir bokštą, kurio viršūnė siektų dangų Skv1Moz11,4. [Kopėčių] viršūnė iškako dangų (dasilytėjo) BB1Moz28,12. | Ušokų kepurė, viršūnė D.Pošk. ^ Va, iž viršū́nės [gal kas bus], kai iš koto nieko neišeina (gal jauniausioji dukra pirmoji ištekės) Švnč. Jau an viršū́nės ažlipsi (labai giriesi), ale gali nuo viršū́nės nukristi LKKXIII118(Grv). ║ kraštinė (ppr. kiek smailėjanti, siaurėjanti) ilgo daikto dalis, galas: Nusipjauni dvišaką [vyšnios] šakelę ir až viršū́nių paemi, va, kietai Č. Šakelytės plonos, o obuolių be proto, kaip apynių, ir išlūžo viršūnė̃lės Slk. Grėbliu paslenkiu šaką, pribraukiu nuo viršū́nių [slyvų] Klt. Ūglį paemi, šitą jauną, kur viršūnė̃lę, kol nesprogęs [skiepijant medžius] Kp. Viršūnaĩtės tep nulinkę, tai aš praeidama tep trùktelnu Graž. Cibulių viršū́nių [nupjautų prieš sodinant] pričirškiau Švnč. Aš pirmuokart tokį [vilką] mačiau, ir niekas nematęs tokio, rudo plauko, o viršū́nės kaip ir juodos Pnd. Pakirpk man plaukų viršūniū́tes Klt. Katra prašo, tai, būdavo, tėvas jau ema ir apkerpa tik viršūnytes, kad augtų geriau plaukai Dbk. Betaiga Dievas sutrins galvą neprietelių savo ir viršūnę plaukų tų, kurie vaikšto amžinai savo griekūsu Mž290. | Danties šaknies viršū́nė MedŽ44. ║ smaigalys: Viršūnė kalavijo SD366. Viršū́nė dalgės Nmč. Medinis arklas, an viršūnės tik geležis Antr. Viršūnelè žagrės apiaria [bulves] Klt. An peilio viršūnìkės anodijos pagrando Šv. I kada aš [adatų] viršū́nes nulaužiau, – nieko nesiuvau! Str. Adata be viršū́nės Ėr. | Kampo viršū́nė DŽ. ║ E apvalaina (ppr. siaurėjanti) dalis, galas: Baravykų juodos viršū́nės Klt. Visa gera, o viršū́nė [bulvės] supuvus Vdn. Paemi kiaušinį, numuši viršū́nę ir išgeri Žl. Dabar tik pati viršū́nė, kaušo pats galas išlindęs, jis (ekskavatorius) visas įsmuko į pelkę Bsg. Ančioką ažutrenkiau: tik šluotos viršū́ne sudaviau, o jau šlubas Aln. Šeri su viršū́ne rapnyko, tai labai sopa Krs. Per vierą Jokūbas mirdamas kožną sūnų Jozėfo šlavino (žegnojo) ir pasikloniojo viršūnėsp lazdos jo BtPvŽ 11,21. Pagaliokų viršū́nes suriši, tai žirnikai gražiai apsirango Svn. Čia būdavo mūsų tvora, žaliai numaliavota ir baltos viršūnė̃lės Kpr. Bato viršūnė LL153. Viršū́nė [bato] išsižiójo ir nebuvo kuo aut Adm. Viršū́nėj [bato] lopinys, nei ranka ankišt, nėniek [lopant] Žl. Ilgas paltas, nemožna pavilkt, kojų viršū́nes šluosto Slm. Sulipę pirštai, tik viršū́nėm išsiskyrę Vj. Teip dega kojos, pirštų viršū́nės Aln. Įėjau gryčion, kojos čiuž, ir nuknebo (lūžo) piršto viršūnýtė Slm. Viršūniū́tes pirštų tik padavė, ne visą ranką [sveikindamasis] Klt. Klimpsta dantų viršūnės [kandant] tartum kokian ragan, ir visa LTR(Kp). Ties širdies viršūne girdimas sistolinis ūžesys rš. Gniaužia viršū́nę širdies kaip replėm Vdšk. Paskiau ausis nukerpa, viršū́nes (žymi bendrai ganomas avis) Slm. Plaučio viršū́nė MedŽ44. Liežuvio viršūnė rš. Nosies viršūnė rš. 2. (neol.) BŽ47, KŽ, Šlč upės versmė, aukštupys. 3. perviršis, priedas: Ta gi pati teisybė dar prisako ponams atnogradyti slūgoms savo už jų slūžmą dar su pridėjimu, su viršūne kiek tiek jų algos P. Su kaupu, su viršu, su viršūne D.Pošk. 4. Q644, NdŽ prk. aukščiausias reiškinio pakilimo taškas: Potvynio viršūnė PolŽ75. (Ligos, karščiavimo) viršū́nė MedŽ14. Tono viršūnės lokalizacija KlbXXXIII(1)67. Sakinius siejanti teksto prasmės viršūnė rš. Šimtą penkias [dešimtis] ka uždirba – viršū́nė Krš. Šlovės viršū́nė DŽ1. Didelę dalį jaunuomenės traukia siekti mokslo viršūnių tik idealizmas LKXX384. Jis pasiekė savo kūrybinio pajėgumo viršūnę rš. Karaliaus rūstybė jau pasiekė pačią viršūnę rš. Kristaus prisakymas apie artimo meilę toli gražu nėra dar pasiekęs viršūnės ir vargu kada pasieks Blv. 5. prk. teisė, galia valdyti, valdžia, valia: Vyrai vis kabinas į valdžią, vis nora tų viršū́nių Rdn. Visokia viršūnė ir prakėlimas nuog Dievo yra DP497. Viršūnę turėjo [pristovai] and anų žmonių, kurios davė darbą Ch1Kar9,23. Ir turi viršū́nę pagal dūšią ir išmintį ant to kūno tavo DP358. Kaip tas viršūnę tur ant miesto, kuriam paduoti yr raktai miestop DP170. Ir atvadinęs juos Jezus savęp, tarė: žinote, jog valdytojai giminių viešpatauja and jų, ir galūnėj viršūnę ištiesia and jų Ch1Mt 20,25. Ir donį sau duot įsakė, rodydamas ponystę ir viršūnę savo ant visos žydų žemės SE18. ║ Sut, DŽ vyresnybė, vadovybė: Viršū́nėse reik jaunų, pakabių i dorų [vadovų] Krš. Visi viršū́nėn sustepę, vogė Žln. Tada pikti žmonės buvo pačioj viršū́nėj Iš. Ot, vokiečiai čia buvo užėmę – vokiečiai visa viršū́nė buvo Plv. Pačioj viršū́nėj sėdi aukštais mokslais, kad jie mañ būt pasikvietę bemokslį žmogų, aš jiem būč da pataręs Skp. Žinai, viršū́nė[je] geriau sėdėti, galì kitam nors atsikvenkštęs užspjauti Krš. | Jis viršūnė[je] gyveno, ano ir neapkentė nėkas Skdv. ║ ppr. pl. col. valdantieji asmenys; visuomenės išrinktieji: Tam bepiga, kas turi pažintis su viršū́nėm Užp. Vogė visi [kolchoze]: viršū́nės traktorius, šimtus tūkstantes, durneliai vištikes, paršiukus Krš. Nuėjo kur reikiant, ir iš viršūnių viskas sutvarkyta mano naudai S.Čiurl. Renesansinė kultūrinio pakilimo banga visose šalyse palietė tik visuomenės viršūnes rš. Feodalinės Lietuvos viršūnės rš. Valdančioji viršūnė sp. Viršūnių susitikimas sp. 6. prk. pergalė, laimėjimas; pirmenybė: Tegu jau jos būva viršū́nė – jin pasistatis ant savo, i gana Lnkv. Vis tiek tavo viršū́nė bus – a teip kalbėsim, a teip Šd. Aš noriu, kad teisybė gautų viršūnę A1885,15. Tikrai tai padarysi ir tikrai teipag turėsi viršūnę Ch1Sam26,25. Ponas Jėzus esti apsigynęs ir viršūnę ant šėtono apturėjęs SE56. ◊ dantų̃ viršū́ne nenoromis (prašyti): Gal viršū́ne dantų̃ prašei, kad neatėjo Mlt.
viršūnė junginiai
- (programos) viršūnė, karjeros viršūnė, medžio viršūnė, pasiekti viršūnę