nėkas reikšmė

Kas yra nėkas? 1 nė̃kas (ž.) pron. def. (2) žr. 1 niekas: Visi pavaikščiojo, ir stalo nė̃kas nenuvokė KlvrŽ. Nė̃kas ten nejo, jeibi koks vaikas Krš. Nėkas apsakyti negalia, kiek buvo žmonių tame vakarelė[je] Šll. Nėko nepasieksi tu ten vienas Kv. Nė̃ko nesakyk – ant galvos lipti pradės Krš. Nabagelė su visam jau atlikusi (susibaigusi), nėkas nebėr Užv. Kai tik nesveikas žmogus, tai jam nė̃kas i negerai (viskas kenkia) Erž. Kaulų išviriau, nė̃ko daugiau gero Vdžg. Nė̃kam nevertas, tegu jis pasiuntie! Erž. Su tokiais aš nė̃ko darbo neturu Grg. Nėko neveiksi, ištarmės neparkreipsi Jn. Ale čia tau nė̃kam tokio puošimos nereik P. ^ Sauso nėkas neklauso Plt. Daugel ko mokąs nėko gerai nemoka VP11. Kas yra per daug, tas nėkam nedera VP23. Kaip po to, teip i nėko (sakoma, kai žmonėms pritrūksta kalbos) Slnt. Daba teip i nė̃ko (nesvarbu), o pirmiau dideliai rūpėjo Ms. ◊ nė̃ko bėdõs neblogas, gana geras: Tas alus nėko bėdos, gal gerti Plng. nėkù būdù niekaip: Par tą laiką nėku būdu nevalna anam į bažnyčią įeiti P. nė̃kas bùs blogai: Nė̃kas būs, Vicenteli, ta gyvatelė raitos Als. nėkù dė́jęs[is] Skd, Tv, Ms taip sau, be jokio reikalo, kaip niekur nieko: Nėku dėjęs[is] nuejau pry kaimyno Kv. Nueik nėku dėjusys, ir sužinosi Up. Nėkù dė́jusys nuejau ir atradau aną Ms. nė̃ko nedė́tas nieko bendra neturintis, nekaltas: Buvo bajoraitis vaikiukas nėkuo nedėtas, bet plikis M.Valanč. nė̃ko madõs jokiu būdu, anaiptol: A būt tie barščiai turėję tokį kvapą su sena mėsa – nė̃ko madõs! Erž. nė̃ko nebùvus netrukus: Nėko nebuvus šoblė iš gembės pasileido ir visoms panoms sprandus nukapojo (ps.) S.Dauk. nėkù nẽšinas Vn tuščiomis, be nieko: Iš minos jau matytis, ka nėkù nẽšinas pareina Ll. Nenori žmogus išeiti nėkù nẽšinas Erž. nė̃ko nėkáičio visiškai nieko: Nė̃ko nėkáičio nebradau sugrįžusi po karo Lk. nė̃ko tókio 1. nemažai: Bet vakar nė̃ko tókio žmonių buvo Kal. 2. pakenčiamai: Vakar didliai gėlė, šiandien nė̃ko tókio, gal kentėti Ms. 3. neprastas: Nėko tokio, geras žmogus Šts. A žinai, nė̃ko tókio tas tavo pyragas – gal valgyti Ms.
2 nė̃kas (ž.) sm. (2) 1. žr. 2 niekas 2: Iš mažo nėko įsiveisa rugiūse žvaginiai: pritrupėjo sėklos, ir įsiveisė Šts. Menko nėko dabar traukiniais nevažiuo[ja] Šts. Cementas buvo nėku (lengvai) gaunamas Ggr. Nėkų darbu neužsiėmė S.Dauk. Reik žinoti, jog nėkelis, šiaip veizint, skatikelis iškastas; gelžgalelis ar kūlis dėl žmogaus vienok žinovo yra brangesniu daiktu S.Dauk. 2. žr. 2 niekas 3: Aš metu tave į žemę teip kaip nė̃ką KlvrŽ. Juk artimasis visumet nėkuõ nėr (nevertinamas) Slnt. ◊ ant nė̃ko nuléisti nevertinti: Tuos žodžius jis ant nėko nuleido Krkl. iš nė̃ko nemokamai, veltui: Ans nora iš nėko paėsti ir eita par kiemus Varn. nė̃ko dáiktas menkniekis: Gerieji sudegė, o toks nė̃ko dáiktas da tebėr Trk. nė̃kam ver̃tas (nederą́s; M.Valanč); P netikęs, prastas: Nė̃kam ver̃tas tas anos vaikas: nė ans moka, nė ans noria dirbti Ms. Nėkam verta žemė S.Dauk. nė̃ko viẽtoje 1. be vargo: Nėko vieto[je] užpelniau cielą litą Skd. 2. be reikalo, dėl niekų: Nėko vieto[je] gavau par snukį Skd. 3. be pagarbos, nevertinamas: Nė̃ko vieto[je] visims esu Ms. nė̃ko viẽtoje laikýti negerbti, nevertinti: Aną visi nėko vieto laiko Als. nė (nebè) nė̃ko visai ne (vartojama sakinio neigimui pabrėžti): Nė ana žino, nė nė̃ko, by maišo Kl. Nebep[a]ejo nebe nėko, kad nulūžos koją Šts. per nė̃ką veltui, be naudos, neturi reikšmės: Mano visi darbai par nė̃ką Kv. per nė̃ką laikýti Kv nevertinti. su nėkù tuščiomis: Kryžeiviai, negalėdamys nė į pilis įsilaužti, nė upių pareiti, su nėku numie pagrįžo S.Dauk. už nė̃ką neturė́ti negerbti, nevertinti: Ans už nėką neturės – veš į mišką ir pakratys KlvrŽ.
3 nė̃kas, -à (ž.) adj. (4) žr. 4 niekas: Dėl nė̃ko būvio, dėl dyko galo mes čia dabar plaukus vienas kitam rausma Rt. Į nėkeles mašinas kinkė po du arkliu, kad kūlė Šts.
4 ×nė̃kas pron. indef. žr. 1 nekas 2: Turiu tau nė̃ką pasakytie K.Būg(Dsn).