veltui reikšmė
Kas yra veltui? véltui adv. J.Jabl, Š, Rtr, BŽ20, DŽ, NdŽ, KŽ, veltuĩ [K], Rtr, NdŽ, vel̃tui; Sut, I, N, LL93, MitI21(Rg), BzBkXII79, Amb 1. Sk nemokamai: Už vel̃tui dirbo, o dainavo Jd. Visą dėžę cigarų kareiviai norėjo paimti véltui Plšk. Ar aš jumis vis véltui ir nešiosu? PP44. Knygas buvo galima arba veltui dalyti, arba parduoti per knygininkus, kurių sunku buvo rasti rš. Žmonės tau skolino, o tu jiems veltui dalink K.Saj. Kas veltui neima pinigų, tas ir savęs veltui neatiduoda P.Vaičiūn. ^ Verka duona veltui valgoma S.Dauk. Arklys arklį veltui nekaso Erž. Ir aitvaras veltui pinigų neneša PPr294. Geras šuva veltui neloja KrvP. Žinok, kad veltui dainuojant gerklę skauda (už gerą patarimą reikia užmokėti) rš. 2. nenaudingai, be reikalo, be naudos: Dabar patarėjas matė savo darbą visą veltui esant Bs. Varyti pri darbo veltui S.Dauk. Veltui rūpestingoji sėjikė iš medžio šakų šaukė: – Sėk, sėk! sėk, sėk! LzP. Ne veltui sakoma lapę gudrią esant Vaižg. Ne veltui šaukė volungė – naktį užkilo perkūnija, smarki, triukšminga rš. Veltui tuomet atsisakei padaryti man statulą P.Vaičiūn. Ne veltui bočiai tave taip gynė, ne veltui dainiai plačiai išgyrė! Mair. Ir veltui dvasią raminti norėjau, aplinkui vien tamsią naktį regėjau Mair. Kas išgali, tas veltui negraso kitam V.Krėv. O galgi, tėve, visa tai netiesa? – susigriebė moteriškė. – Gal tik veltui vaiką apkalbam? V.Krėv. Mes tik save turėtume kaltinti, jeigu jis (gyvenimas) mums nepalankus ir nieko nedavęs praeina veltui rš. Tu veltui čia, žemėj, šauksi – niekas šauksmo negirdės J.Aist.
veltui junginiai
- eikvojimas veltui, veltui eikvoti, veltui tikėtis