vien reikšmė
Kas yra vien? 1 víen prt. NdŽ; RŽ 1. Sut, M, Jn, L, Š, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ tik, tiktai (išskyrimui, apribojimui, tikslinimui reikšti): Par gilų sniegą arba purvuotą kelį víen brada turi bristi J. Víen giria lig tėviškei J. Kai viską sukapoji, lieka víen lašiniai Raud. Žmogui víen ergeliai i ergeliai Jrb. Daugiaũ aš po svietą víen ejau, víen po žmonis ten Krt. Be jokios mašinos, víen su jauja iškuldavai visus javus Mšk. [Jei būtų karas,] visas pasaulis degtų, víen dūmai bebūtų Rsn. Kitą kartą irkliniai, buriniai laivai, ąžuoliniai víen buvo Plng. Koki čia žemė, ne žemė – molynas víen Ms. Pri tvarto víen liuob būti laidaras Krtn. Víen tik piningas piningas visims, nėko kito nereik Krš. Víen marškonais liuobam nešioti Lnk. Apačio[je] víen akmenai LKT104(Pd). Po víen žiedais buvo visa [obelis], kai žydėjo Pc. O vyšnios! Víen vyšnių visa sodyba, visas sklypelis buvo víen vyšnių apsodintas Vb. Paskiau buvo pradėję dirbt víen medinius [klumpius], víen medžio Sk. Keliai rūksta, víen dulkės, negali išsižiot Pš. Seniau vilnos víen ir linai (buvo dėvima pačių austais drabužiais) Grz. Gerus medžiaginius rūbus paslepia, ir tada víen siuva kailinius Sld. Mes tik víen juodas dienas matom, o tų baltų tai an pirštų gali suskaityt Brž. Žąsis víen žole gyvena Svn. Víen tik baravykai tąsyk dygo, ūmėdės jau ne PnmŽ. Vagi mūsų dabar šiemet pasėjo [burokus], víen varpis Kpr. Ir miežių pridėdavom – negi būdavo víen rugių iš ko kept duona Alz. Daržinėj buvo víen šienai Skp. Žiemą an žirnius dėdavo miežių, kad ne teip sprangūs būtų, nugi víen žirnieniai tai sprangūs [miltai] Slm. Kad badas, tai kad sapnuoji, tai nieko daugiau nesapnuoji, kaip víen duoną Lb. Víen dainums buvom gyvi, kokių tilivizorių i mislės nebuvo Krtv. Jegu víen rankom, šakėm dirbt, tai čia reikia mylėt žemė Kp. Plikas, po víen marškinių ėsti eina Trk. O tie [samdyti] vaikesai pradėdavo dejuot – iš víen pieniško [valgio] nebėra jėgos Gsč. Turėjau arklio sveikatą, o dabar víen ašaros Adm. Šiemet kūdos jūsų malkos, vien aliksnis Slk. Víen kirviu i piela pirkia statyta Dglš. Víen dobilų būdavo didžiausias prėslas Kvr. Privežė mėšlo [ant daržo], tai dabar víen žolė Žl. Víen rekečiais ažaugęs ežero galas Aln. Visas arklas buvo padarytas víen tik medžio Pv. Mano jaunystė – vien ašaros Srj. Tę víen spaliai [pašukinis audeklas] – gali žmogų uždusyt Kpč. Atvežiau malkos, víen epušės LzŽ. Mažukučiai kiaušiniai, trynio nėr, víen baltymas Pls. Pro pradalges lepšiukų víen galviukės juodos Kdn. Namie beliko vien tik vaikai ir senos bobulės, kurios jau neturėjo sveikatos dirbti lauke V.Krėv. Taip visą dieną ir prasėdėjo, nieko nešnekėdamas, vien tik didelį dūmą iš pypkos pūsdamas Vaižg. Mano motyna kad augo, víen tik su spragelais kūlė Plšk. Kur pažvelgs aplinkui, visur buvo matyti vien dangus ir banguojančios jūrės J.Bil. Vien tik mėlyna akyse, – žemėj, ore ir danguj K.Bink. Tik gaila man būtų vien rūtų darželio ir vieno, tik vieno, kaip uosio, bernelio! Mair. Tą pasaką išrašiau skaitytojui dėl to vien, jog lietuviai senovė[je] tokiu pat būdu savo lavonus, arba numirėlius, laidojo S.Dauk. Ir negaišdami išgremžė nuo kelmo sausai [miškus], vien kur ne kur sėklinė pušis, tankmėje nustypusi ir staiga atverta vėjams, jų lamdoma skursta M.Katil. Ne vien dideliomis karionėmis ir kelionėmis, bet ir mažomis gaujomis kryžiokai buvo pamėgę Lietuvą naikytie A1883,130. ^ Nereikia norėti, ka víen danguo[je] jomarkas būtum (visą laiką sektųsi) Kl. Pelė po urvus lando, uodega vien lauke paliekta (adata) Plt. 2. sustiprinimui reikšti: Man víen vargas su tavim NdŽ. Víen viena atsiprašė už visus vaikus Drsk. Sueis panos, kavalieriai, su klumpiais šoks, ka klumpiai dulkės víen! Eig. Kopūstus išvirsi, alyvo įpilsi, su cibule sukepinsi, kvepės víen Ms. Pilna pieva balgalvių, baltuo[ja] víen Kl. Ka pradėjo duoti – tik rūksta víen Trk. I muša par pasturgalį, duoda taip, ka bilda víen Akm. Susimaišė žmogus bešnekėdamas – juk jau víen metai ką sako Jrb. Asla daili, stipri, ka galėtų išmušti grūdą, čysta, kieta, ka spinda víen Vgr. O ka dulkės eina, ka važiuoja mašina, tik rūksta víen Brž. Parakas kai ažsidega, nu taigi šauna tada kaip patranka, kad duoda, tai dreba dreba víen Č. ║ jungtukų pabrėžiamasis komponentas: Įsėdo, važiavo, kiek arkliai víen beiškerta Krg. Gera abudu, kiek tik víen telpa to alaus Dr. Kas vien skaudančias akis nuplauna Ugėnų šaltenė[je], tujaus išgyna M.Valanč. Arklys kaip vien gal bėgo, kol išbėgo nu vilkų Plng. [Varlė] vėl įtempusi kailį, kiek vien begalėjusi S.Dauk. Pradėjo kaip vien reikiant rūpinties reikalais vyskupystės M.Valanč. 3. vis tiek: Víen reikia palaidot, ar tu dieną laikyk [numirėlį], ar dvi Str. ║ Krg, Šts vartojamas junginyje vien tiek: Tiek aną vaksyk, tiek aną nevaksyk, víen tiek nepajudinsi ano KlvrŽ. ║ Blv vartojamas junginiuose kaip vien, kiek vien: Užsikosėjo kaip vien reikiant rš. O čia dabar pedagogas kaip vien reikiant ir kaip namie Vaižg. Oi bėgsiu bėgsiu, kiek vien galėsiu D97. ║ nesvarbu (kas): Kas vien stovės šešėlyje: ar žmogus, ar stalas, ar lova, ar kas kitas, nesimatys dėl to, kad obuolys uždengia šviesą Blv. 4. vos, mažne, beveik: Atmenu, tėvelis kartą atavežė iš lauko víen tik gyvą Skp. Víen ežere sėdi Raškevičius (sodyba prie pat ežero) Dg. 5. I, Plng vis, be paliovos, nuolat: Vien varau be pailsio, t. y. nuo daikto, viena įstinga J. Ans víen pavėluo[ja] i pavėluo[ja] Krtn. Šeštadienė[je] mergos víen liuob išplauti kamarą Krt. Aš víen dainiuoju, mun tinka dainiuoti Sd. O tas brolis víen užeita pas tą seserį Dr. Tatai visą metą víen kalbu i kalbu tus poterus Yl. Ka sėsi víen teip víen į tą pačią žemę, nebauga Sd. Ne vien, bet tankiai verdam mes erbetą Šts. Víen kelias aukštyn, nu tais laipteliais Brs. Ans víen eita ir eita į tą miestalį Sd. I mun víen eina blogyn ta akis Žeml. Víen iš lydžio anie neša i neša – vaikų yr Dov. Jūs juk víen valiõs renkat obuolius Ob. Aš víen pryš Kl.
2 víen conj. Kv porinių priešpriešos jungtukų komponentas (ppr. vartojamas su neiginiu): Apkeliavęs didį Lietuvos plotą, jis (A.Becenbergeris) galėjo ne vien pažinti mūsų kalbos tarmes, bet ir surinkti bei užrašyti tūlas liekanas mūsų senoviškos tikybės A1884,240. Ne vien didiejai ir pusvaikiai buvo teip skudriais ir veikliais, bet dar mažiejai vaikai apsukui numus po marškinių tviskinėją, žiemos laike su bočiu ar bobute vilnas kedino S.Dauk. Abromas ne vien tikėjo, bet ir mylėjo tikrą Dievą M.Valanč.
vien junginiai
- būti vis vien, jau vien, vien tik, vien(a)-, vis vien