žolė reikšmė

Kas yra žolė? žolė̃ sf. (4) KBII91, KI169, K, I, LsB462, Rtr, Š, RŽ, DŽ, KŽ, FrnW; SD1182, SD372,452, CII921, B, H181, R, R182, MŽ, D.Pošk, S.Dauk, L, N, Kos37, BzB342, M, ŠT112, LBŽ, LEXXXV417, žõlės pl. (4) KII270, K; I, LL256 1. augalas, kurio antžeminė dalis nesumedėjusi ir žiemą sunykstanti: Žolių yra vienmečių, dvimečių ir daugiamečių LTEXII544. Lauko žolė BzF203. Vanduo ižg žolių SD1195. Didelė, pernykštė, stambi (šiurkšti), švelni, tanki žolė̃ NdŽ. Dievs žoles ir javus žmogui augin Mž241. Pilna Mituva prižėlus žolių̃, o tarpe tų žolių̃ žuvių yr – tę jos laikosi Jrb. Tokias dideles žolès vadydavai švendrės Pš. Žoliẽs nebuvo Krtn. Jeigu rytoj lis, tai prieš vakarą visos stačios žolẽlės, tai kelia nosis Ant. Tokie menki vabaleliai an žeme šokinė[ja], an tokioms žolẽlėms Šts. Kur esti sidabrinės žolẽlės, kasa [šulinį] Alz. Niekur i žoleliū́tė nelindo [šaltą pavasarį] Dglš. Čia galia pykibti ir musis, ir kniuisis, ir žolė̃ LKT132(Krg). Prasikals žolytės laiškasžalias po lietaus J.Aist. Jeigu sausy žolė žaliuoja, tai vasarą būrai dėl jos dejuoja prš. Žolė buvo drėgna ir šalta kaip ledas J.Sav. Tu rasi ant kožnos žolės ir roželės ypatinį ženklą, kurie yra gyvi užrašai rankų Dievo brš. Žolė nudžiūvo, o žiedas jos nukrito Ch11Ptr1,24. Žemė nes pati per save išduost vaisių, pirmiaus žolę, po tam varpą, and galo visišką grūdą varpe Ch1Mr4,28. Kolei negriaudžia, tai žolė̃ neauga Aln. Atatrenkia žõlę grausmas Aln. Lietus palijo, tik tik žõlei ir augt Ssk. Apaugo [žemė] krūmais, žolim̃s i stova nejudinama Krš. Gražumas medžių, gražumas žolių̃, gražumas visa ko Žr. Tarp tų alksnynų, visokių krūmokšnių žolės yr Sd. Sausa vasara, i žolė̃ neauga Kzt. Žolė̃s miškas (daug priaugę) Dglš. Kad palyt, tai žolùkė augt Vrn. Nebėr medonešio žolių̃ – melioracijos praejo, pievas išardė, visur kultūrinės Žlb. Anos smirda, tura savo kvapą, anos žolès išėda – neauga iš po kanapių žõlės LKT102(Klm). Lyno[ja] i lyno[ja] – jau par pradalgę žolė̃ pradeda kištis (perželia) Erž. Jono naktį reikia ant pievų eiti ir visokių žolių̃ susirauti Bru. Pavaserį, kai gena gyvulius, tai reikia būtinai su ta [Devintinių] žolýte parūkyt Žb. Karves vesdavo ant oro iš kūtės, tai žolių̃ į prosą įdeda ir padūmina Všk. Jei katė žõlę ėda, lytaus būva PnmŽ. Katė kanda viršūnėles žolė̃s, tai mažas lietus Pš. Kai šunes žõlę ėda, bus blogo oro Grž. Lyg taipo žolė̃ menkai gal augti, kad dar jaunas ir blogas atžalas galvijai ant ganyklų sumindžioja K.Donel1. ^ Krenta visi nemielaširdingai it žolė po dalgiu Blv. Vienas kaip dūlelė, kaip ir žolė̃ nuvytus Šmn. [Žmogus] želia kaip žolė ir pagenda BPII104. Kiek žolẽlių pievo[je], tiek an žemės visokių žmonių, kiek žmonių, tiek i protų Yl. Ko žlebenoji kaip šuva žõlę prieš darganą Šl. Žalia žolė̃, bet ne žolė̃, balta pana, bet ne pana, uodegota, bet ne pelė (ropė) Jn. 2. sing. pašaro augalai, kuriuos ėda gyvuliai: Pašarinė žolė̃ DŽ1. Žolė̃s dar nėra, šalta Nmč. Žolė turi stiebus sultingus P. Žalias kaip žolė R112. Tai nuo švento Jurgio jau šiek tiek žolės būdavo Sb. Juk tokią žõlę galėjo sumalt į miltus, kam ją da presavo Jrb. Džiovins tave bernužėlis kaip žalią žolelę LTR(Jž). Žolẽlė kiša nosį (dygsta) Švnč. Pripjauti šieno žolės D.Pošk. Ne viena žole gyvulys laimingas J.Jabl. Jo karvės gyvos ne žolè – miltais Klt. Minkšta žolė̃, tai neina iš kluonienos, graužia graužia [karvė] Klt. Karvės skęsta žolė̃[je] Tr. Žolė̃ nebeėdama, ganyklos tos pačios Sdb. Ganiavos žolė̃s neyra Drsk. Jau kaip šiemet žolė̃ auga, apganyt nespėjam, gal jau kokia negeroja iš dangaus papuolė Slk. Rišu, kur minkštesnė žolė̃, karvė dantis meta Klt. I žolė̃s yra, i kap čia nutrūko karvės Švnč. Tuos kupstus, kur karvė neėda, apkapoja, būna žolė̃s LKT222(Vnd). Nupjauni žolė̃s, parneši, visokių šakelių prilaužai [ožkoms] Kl. Žolė̃s da tik avelei papešiot Tr. Žluobas padaryta, žolė̃s prišienauna i šeria [karves] Klt. Išginęs gano ožkelę po gražiausias pievas, ir žolelės parovęs jai duoda DvP49. Ašianai pasiėmiau delgę ir kapoju žõlę šone kelio Imb. Žąsį jau gali ganyti, su žolè šerti Akm. Neėda karvės itos žolė̃s, tik arkliai Arm. Su žolè sumaišo lapus, miltus i šeria kiaules Klt. Reikėdavo žolė̃s parinkti, paršiuką pašerti Krž. Gurksi gurksi žõlę kiaulis, nesuryja Aln. Tebūna par vasarą [paršas], žolìkę įmesi, lapiuką Klm. Perniai du kiauliokus penėjau, tai visą vasarą žõlę glėbiais tęsiau Slk. Vištos žõlę lesioja ir maitenas Ktk. Ančiukai jau žõlę peša Jrb. Tokia prasta žolė̃ kaip ir šiaudai, apipuvo jau, reikia kratyt Plvn. Pareisim ant pietų, bėgu miškan, pripjaunu žolė̃s naštą, ant pečių parsinešu Lt. Žolė̃s pripjoviau teliuku i pagirdžiau Lz. Žolė̃ kai kiaušinienė (minkšta) Tr. Matai, kokia žolė̃ kai rūta, o neėda, i ką tu jai (karvutei) padarysi Jnš. Praris ana (karvė) šitą žolę kai až ausies (greitai) Klt. Arklys dvėsdamas dar ėda žõlę Žr. ^ Mergų tų kaip žolė̃s priš šienpjūtę, to gero netrūksta Krš. Kada gyva – ėda žõlę, kada numiršta – ėda mėsą (karvė ir iš jos odos pasiūti batai) rš. Ant lentukių vaikščioja, ragu žõlę ėda (žąsis) Trg. | pl.: Iš kur par jį bus kiaulė gera, anas peni ją vienom žolė̃m Vdš. Reik žolių̃ kalakutams pririnkti Plt. Žąsės žolikès lesinėja Lkv. 3. sing. augalai, dengiantys kokį plotą, jų danga: Baisiuona žolė̃ Aln. Ateina vaikas in senelę [per pievą], tik galva iš žolės matos Klt. Mum reik eit per žõlę Krkn. Žolė̃ visur auga: i kieme, i an kelio Pln. Pirmiau čia miškeliuose šituose labai buvo [grybų], ir baravykų buvo, dabar žolè apaugę Žsl. Ežerai stovi (labai lijo), kur te inbrisi šitokion šlapion žolė̃n [uogų rinkt] Klt. Pakrapijo, atšilo, i žolė̃ kai šepetys paskėlo Tr. Kad išdygo žolė (žolės DP82) ir vaisių padarė, tad parodės ir kūkalis (kūkaliai DP82) DP84. Jeigu nedirbsi žemės, suaugs žolė̃, ir bus dirvonas Dv. Stovi, būdavo, kai ūkana žolė̃, žalia žaliausia, o dabar – padas (labai išdžiūvo) Klt. Anta žolė̃s guli prigėręs Drsk. Parinko kokią vietą, gražesnę, dailesnę [gegužinei], nupjovė žõlę, apsmaigė medžiukais Sk. Einam vieną kartą par lanką, susirietęs ant žolẽlės mat kiškis Pbr. Tos naginėlės sušlampa par rasą, kol nugeni toliausia, te miške gi vėl žolė̃, vėl rasa, da bjauriau, tos kojos šunta Plvn. Audimą (audeklą) tampo po žolę, baltina Dv. Nedidelė žolė̃, tai tiesiam rietimą gegužės mėnasį Alz. Drobes ryte anksti reikia išnešt ir patiest in žolýtės (balinant), kol yra rasa Slk. Ant žolė̃s balinam [audeklą]. Tada raztęsiam ant žolė̃s Grv. Kap patiesė ant pievos [audeklą], tai ir išlindo žolė̃ (labai retai išausta) Dg. Pamirkysi [audeklus] – ir ant žolė̃s ištiesi Trk. Ant aukštojo kalnuželio, po juodąja žemužele, po žaliąja žolele StnD27. Žemė kelia žolę, žolė kelia rasą, rasa kelia padkavėlę, padkava žirgelį LLDII224(Kp). Ant jos kapelio žalia žolẽlė, ant viršūnėlių ryto raselė JD1238. Liepė tada jiems, kad juos visus susodintų pulkais ant žolės Ch1Mr6,39. O štai išėjo iš upės septynios karvės, gražios and vyzdžiaus ir and kūno, ir ganės ant žolės Ch1Moz41,2. Ir pasakyta yra jiemus, kad neiškadytų žolei žemės, nei dirvai, nei medžiui Ch1Apr9,4. Krūmai, žolè barzdoti, kraštais mišką riečia A.Baran. Bet tik ant žolės tai jau badu nedvės KrvP(Ds). Vasaros laike tos lydekos iš žolė̃s sunkiai išbaidyti yr Štk. Ir žemė išdaigina žolę sėklingą pagal savo prigimimą BB1Moz1,12. Pažėlė žolė̃s jau visur Klt. Žolùkė žalia minkšta, eini, griūni Drsk. Kokie karščiai liuob būs, ta kaip ta žolẽlė galėjo gyventi Plt. Žolė̃ auga šį metą gerai Yl. Tie grioviai tokie buvo prižėlę – puiki žolė̃ Akm. An bulbų rudenį pririšu karvę, ir nuryja žolę Klt. Šitiek žolė̃s, o gano svetimoj pievoj Klt. Galilaukėse daug žolė̃s Dglš. Kas te be žolė̃, peraugus jau gatavai Slm. In virvės raišioja [gyvulius], žolė̃s neišmuša virvė, o lenciūgas sumuša žõlę Klt. Žolė̃ – tikri gyvaplaukiai (reta, plona) Tr. Jauna žolýtė, pirmametė, sužėlė, tai šernai pradėjo knist Krs. Paspylė pievoj žolė̃ tik po lietui Klt. Žolė̃s ir buvo, ale arkliu aprišta Slk. Arklys baltas, į griovį įlipęs sau, žõlę kaip papeša, iškela galvą, suėda Klk. Karvė tokio[je] žolė̃[je] ganosi – ant agurkų šiemet nė nežiūri Mžš. An žolė̃s paleidė, paėdė [arklys], i jis vė kušta Kri. Nor žolė̃s tep kap nėr, saulės nudegyta, ale vis kiek pagaudis žolùkę [arklys] Kpč. Prastos ganyklos, gano pakrūmėm, kur maža žolė̃s LKT291(Svn). Išeis karvė in žolė̃s i pradės duot pieno Slk. Šitokia žolė̃, tai išknaiso su nose [karvė] Klt. Žõlę sumindo i bliauna karvė an lauko Upn. Kai išeis an žolė̃s [karvės], tada esti geltonas [sviestas] Žl. Pačioj žolė̃j (kai daug žolės buvo) karvė apsteliavo Klt. Po žõlę plūkauna gyvulys Dv. Telyčią pririšiau in kokios žolė̃s, o kai išsiutus ratu eina, neryja Klt. Vis žõlę suėda Kli. Pririšiau karvę baisioj žolė̃j, tik kyši ragai iš kvietkų Kzt. Gražioj žolùkėj karvę parišau Brb. Jau trūksta karvė, kitaip peniu, ne in žolė̃s, matai Klt. Žolė̃s pilna, ale paimk (lietus trukdo) Vrn. Gerai, kad šitą žõlę apkapojo, būt po kojom karvė sumušus Klt. Žolę nupjoviau – tokia sugulus Kp. Žõlei kirsti mašyna kainavo tris šimtus markių Plšk. Smilgas, dobilus – visą žõlę pjauna su delge Cs. Rugius kerta, žõlę pjauna Rsn. Žolė̃ lig šitolei (iki krūtinės), o visa sugulus, vėjo supinta, kaip ją paimsi Slk. Nupjoviau žolẽlę, o tas lytus neduoda paimt Jrb. Žõlę išskutė lig pašaknių Tr. Žolė̃ su rasa lengviau šienaut Klt. Žolė̃ jau paseno – y[ra] benkartas Trk. ^ Šventas Jurgis su žolelè, o šventa Ona su duonele Sur. Jei spalio mėnesį daug lietaus, kitais metais bus daug žolė̃s Všk. Sodybą kaip žõlę nupjaus, ir baigta (iškels į gyvenvietę) Slč. Žolė̃ prasta: paleisk blusą – pagausi LKKXIII132(Grv). Akys žolè ažužėlę (daug žolės) Klt. Dalgis žolei ne brolis LTsV230. Augau kaip žolė̃ ant tako (visų skriaudžiamas) Ds. Kap žolė̃ nelygi, tep i žmonės Bgt. Marcelė turi tylėt kaip žemė, ji turi būti lyg mindoma žolė, o jis vadas, niekuo dėtas, angelas sargas V.Bub. Išėjęs į lauką žõlę gaudė, parėjęs namon ant vartų pasikorė (dalgis) LTR. | pl.: Pinigas nulėkė žolė́sna, ir niekaip negalėjau rast Kzt. Tokios didelės žõlės, tai mes į tąs žolès įlendam Alvt. Jeib ledai pultų ant visos Egipto žemės, ant žmonių, ant bandos ir ant visų žolių ant lauko Egipto žemėje BB2Moz9,22. Kaip prašoksta vasara, žolès savas ir žiedus terioja, ir pati žemė nuoga liektis DP585. Ir anam tos žõlės supūs, ka y[ra] nepjautà Trk. 4. šio augalo kaip pašaro rūšis: Pirmoji žolė̃ gardžiausia Prn. Niekas taip neišduoda, kaip dobilai – dvi žõlės! Mžš. Dobelai augo, galėjai [per metus] dvi žolì imti Pj. Iš baltų dobilų tai sėklai reikia imt pirmą žõlę Gdr. Mažieji ūkinykai sėdavo dvižolius [dobilus]: pirmąją žõlę nupjauna, paskiaus vėl atolas ataugdavo Č. I parvežėm pirmosios žolė̃s aštuonis tokius didelius vežimus, pusantro mėtario dobilai Jdr. Tris žolès pjaudavom mes sode Pc. Po dvi žolès pjaudavo (du kartus šienaudavo) Kdn. Iš antrosios žolė̃s tik dobilus pjausma LKT123(Žgč). Kultūrines [pievas] padirbo, dvi žolès pjauna Grd. Antros žolė̃s dobilai švaresni Mžš. ║ R, MŽ176 augalas, turintis kokią nors praktinę reikšmę: Žolė gyjoms K. Lapais kokiais, žolė̃m deda deda [dažydami margučius] Kb. Dažų gi nebuvo, su žolẽlėm, tai beržų, tai karklo [žievę] plėšdavo Rk. Kandys ėda, pridėjau žolių̃ į tą spintą Akm. Tas žolès dėl kvapo renka Šts. Kolumbas rado tenai (Kuboje) žolę tabako, kurią gyventojai tos salos rūkiusys S.Dauk. ║ pl. įvairių augalų sėklos: Pasemk viedrą žolių̃ ir paduok avim Mrj. Byra tę tie rugiai, tai toki smulkūs su žolim̃, su viskuo Gž. Daba sėja žolès, anys in pašaro daugiau Aps. Susemk žolelès iš po arpo Ml. | sing. col.: Duroz arė, kitą metą žõlę sės Vlk. 5. ppr. pl. Prk, Plik, Ggr gėlė: Žolės gardžiai kvepiančios R. Nušalo žolės, žiedai, lapai D.Pošk. Visokių žolių̃ yr į darželį Krg. Reik žolìkę pasisvadinti – išleido šaknis, paskuo padvės Lkv. Ta žolẽlė puikiai žydėjo Klp. Antai, kur žolès, kvietkas šventina sudėję Sd. Aplaistyk žolelès, ka nenuvystų Dr. Naktinės žolẽlės būna užsitaupusios – lys, jei išsiskleidusios – neišprašysi lytaus Plt. Rugsėjo pirma, žolių̃ neša in mokyklą, mokytojam Brb. Petrė bažnyčio[je] žolelès bera Pln. Bukietan gražių žolių̃ reikia, ne tokių Drsk. Galėčio būti sveika, apkriauta, apmerkta žolė̃ms esu, o nesu sveika, i gana End. Pirmądien Sekminių tai nupinam iš žolių̃ vainikus, uždedam karvėm ant ragų, tada jau genam – aptaisytos Kp. Kapūs žõlės iššalo Rt. Tos žõlės pilnais žiedais Sg. Darželė[je] žõlės auga: našlikės, rūtos, jokūbukai, levendros, marglapės Lkv. Žinomas žmogus: vienų žolių̃ buvo ciela mašina, vainikų (per laidotuves) End. Kokių žolių̃ prisisvadinę – tviska, žiuba Krš. Šepetonas ans – rausto muno tas žolelès, mėtlio[ja] End. Žõlės išdvėsė Kv. Kiek yra pievoj žolelių, tiek sode bitelių LTR(Grv). Medus už viską saldesnis: visokių žolẽlių, žiedų sunešiotas Yl. Neduodavo to cukraus: kiek jos (bitės) prineša iš žolẽlių, tiek užtenka Alz. Po žolę bitys, žiogai ten lando Žlv. Nuskobė po tą žõlę Jdr. Pindavo vainiką žolių̃ kokių gražesnių [linarūtės pabaigtuvėms] Sk. Švento Jono vakare eidavo kupoliot tų žolių̃ Ps. Munie tos žõlės dikčiai tinka LKT86(Kl). Turguo[je] pamatysias i nupirksias tų žolių̃ sėklų Krš. Žolių̃ naujų pridigs Dgp. Ar neregime šiais čėsais, kaip daug yra žmonių, kurie bėga abrozump, grabump numirėlių ir balvonump kitump, žolėse, žvakėse, kodyluose ir kituose išdūmojimuose to svieto nodieją savo guldydami MP120. Jos broliui ir augyvei davė žoles, [brangias] dovanas BB1Moz24,53. Sėjau rūtus, sėjau rožes, sėjau lelijeles, sėjau savo jaunas dienas kaip darže žoleles D3. Pasakyki, mergužėlė, kaip tos žydi žolužė̃lės? JV543. Po darželį vaiščiojau, žolùlę gaudinau ZtR36. O ši trečia žolaitė žydžia po visą darželį Sln. Bėgsiu per dvarelį tekina, skųsiuos motulei verkdama. – Oi motule, kas daryt, kaip tas žolelès prigydyt? DrskD69. Pražyst mano jaunos dienos, kaip darže žolelės KlpD31. Pavyto žolė̃, ir žiedas nukrito DP463. Jau nuvirė (nušalo) visos žolẽlės End. Rūtų darželė[je] žyda puikios žolelės LTR(Krtn). Kad ir meirūnai prastos žolẽlės, bil mano mergelės dovanėlės JV193. Įeik į darželį, nusiskobk žolẽlę, kokia tau labiausiai patinka Pln. Tu ir liktaran (taisyta iš likterna) padaryk iš čysčiausio nukalto aukso, ant to tur būti kasula su šakomis … ir žolėmis BB2Moz25,31. ^ Menka žolė ilgai žyda M, VP29. ║ Nv, Plt, Prk kambarinė gėlė: Žolių̃ languosa DrskŽ. Langai žolė̃ms apkrauti Dr. O tų žolių̃ tame lange gyva pekla Trk. Kiek ten žolių̃ mačiau ant lango Ggr. Išaugo tos muno žõlės, nebsutelpa nė trobo[je] Nt. Sutvarkyti kambariai, langai žolių̃ pristatyti DūnŽ. Ant langų žõlės par žiemą išbūna Pln. 6. K, Tl, Pkl, Dt piktžolė: Žolės išravėtos D.Pošk. Tavo rugiuose daug žolių̃ KII270. Pačios trąšiausios žõlės ančežy auga Šmn. Anos te [daržuos] sėdi ir laukia, kol kokia žolė̃ išdigs (juok.) Slk. Aš raviu raviu, o jis nė vienos žolė̃s nenuplėšė Mžš. Dagys bjauri žolė̃: šaknės tokios ilgos, sunku išnaikyti Plšk. Žõlės, piktžolės, auga, turi jau su dalgiu pjauti tą piktžolę Plng. Laukus užėjo žolė̃m kai krūmais Tr. Apaugo [naujųjų ūkininkų žemė] krūmais, žolim̃s, i stova nejudinama Krš. Žolès turi išnaikyt, o jeigu neišnaikys, visi laukai žolè užeis PnmŽ. Kitos žolė̃m apleidžia darželį Sdb. Paskendus žoliū̃s esu (priravėjus prisidėjo aplinkui) Stl. Ižgi javų tikėtis vaisiaus, jei bus žolėmis apaugti, tuogi būdu tada žmonės išgaišt MP64. Kai pradeda žolès nuodytie, išnuodyja i cibulius Švnč. Tos žõlės užauga didesnės už bulvės virkščią Jrb. Kviečiai tai gražūs, ale ka žolių̃ baisiai daug Krž. Varpelės tokios matyti iš žolių̃ išlindusios Trk. Prasti rugiai, žolium̃s apeję Erž. Tų agronomų pulkai, o žemė kaip i anų nemačiusi, piktums žolium̃s apejusi Krš. Kur gryčia buvo, vėl dilgynės, kiečiai, žõlės baisiosios užaugę Sur. Rugiai jau balsta, o kviečiai užejo žolė̃m Šlvn. Pavasarį linus sėjo į dobelieną, ka neželtų žõlės Kl. Iššukuoji iššukuoji žolès, išvalai – labai gražūs kūliai Pnd. Rūmas žolėmis apžėlęs buvo kaip giria alba kalnai BB1Mak4,38. Darželį raviu, peilį pasėmus išgrąžau, žolýtes išpjaustau, išrenku Pl. Ravėjau bulbas – nėra nė žolelýtės Ktk. Rugių laukas švarus, kur ne kur kokia žolẽlė Užp. Prižėlė daržas žolaičių, nekentė mane uošvužė JD200. Mažutė kokia žolẽlė auga, ravėk i ravėk Klt. Bulbos teip išravėtos, kad in dantį nėr žolės pridėt KlK 42,79(Aln). Ažaugo žolių̃ kap giria Ml. | sing. col.: Sau akėsiu ir tau priakėsiu – žolė̃s nebus Žl. Viskas žolè apeję, neinu nei pažiūrėt Kpč. Ką to žolė̃ tau daro: jėgu Dievas laisto, tegu auga Mžš. Bais žolè ažgriuvo ežios Mlk. Paviršiuj žõlę apdrasko – tiek (prastai aria) Pjv. Žolė̃ tik pilias, tik pilias Žl. Nespėji ravėt – žolė̃ tuoj apačia ir lenda Svn. Pažiūrau pulukus ir žolùkę išraunu Drsk. Žolė̃ lig pažastų – tokia gaspadinė Krš. Ravėjau ravėjau, ogi vėl kad kilo žolė̃ Kvt. Žolė̃j baisioj [gėlės], o žiedai krūvom Slk. Pas mane darže žolė̃s tai sočiai Dt. Žolė̃s daug buvoja daržuosa Vidžiai. Žolė̃s – neperliptum, kiek būtų daržely, o dabar gi išsiravi Pl. O žolė̃s žolė̃s! Nebežymu vagų par tą žõlę Mžš. Žõlei geri metai – nuravėjau, ir vėl apžėlę [daržai] Slm. Ravi ravi žõlę, o daržai kaip ažaugę, teip ažaugę Kzt. Tik iškasiojau – i vė žolė̃ auga burokuos Klt. Žolė̃ jau metas (pradeda augti) burokuos, reiks tuoj ravėt Lel. Nudavė vaikai vagas – nei žolė̃s, nei burokų (juok.) Slk. Žolė̃ runkulius užplaudė Rmš. Žolė̃ va didžiausia, jeigu jau neapsivežėsi sklaidyti, nerasi nė uogos Vkš. Pomidorai jau dideli ušaugo, ale tik žolė̃ KlbX132(Mlk). Morkvas tik nuraviu, ir vėl žolė̃j Aln. Žolè bulbos ažeję Dglš. Nudžiūvę bulbienėliai, o žolė̃ stovi Žl. Anksti priakėjo bulbas, aptraukė žolè Klt. Pjaukiat žõlę žemėn i kaskiat bulbes Trk. Bulbės neravėtos, apaugo žolè – atsitūpt negali, pasilenkt negali Sdb. Martelė an darbo, iš linų žõlę ravėja LzŽ. Dirvoj niekur žoleliū́tės nebuvo Dglš. Davė užaugt šitokiai žõlei bulbose! Žl. Žolė̃ tokia išbėgus, lengvai raunas Ob. Teip žolė pilias, teip auga – apsileist žole nenoriu Tršk. ^ Menka žolė išdygsta ir nesėjama VP29, J.Jabl. Žolė̃ kaip lentanieko nesmato Žl. Žolė̃ kai skūra stovi apačioj po bulbieniais Klt. 7. ppr. pl. Lpn144, KBI21, K, DūnŽ, Blnk vaistažolė: Vaistinė žolė̃ NdŽ. Žolių duomi R113, MŽ148. Žolės pro akis B. Žõlės pro kosulį KŽ; N. Žõlės pro kirmėles KII364. Moteriškė per dvylika metų kraujo liga sergančias išgydo be žolių BPII507. Sveikatos žõlės KI95. Nemaž aklų, raišų, raupuotų ir kurtų išgydė vienu žodžiu savo, be kokių žolių M.Valanč. Žolẽlėm apsigydydavom ir vėl darban lėkdavom Krs. Su žolė́mi aš neužsiimdinė[ja]u, nieko nežinau Drsk. Kad žolė̃, tai kiekviena vaistai – nežinai tik nuo ko Kvr. Kad žõlės kožna yr vaistams, tik žinoti anas reik Yl. Po šio karo žolìkių nelaikė už vaistus Krš. Kai aš, tai ačiū Dievui sveika buvau, tai man nereikė jokių žolių̃ Sld. Kokią neimsi žõlę – vis vaistas ir vaistas Dv. Žõlės daug mačija, nereik eiti pri gydytojo Lpl. Jinai gydydavo žolium̃s Btg. Kas pranta žolès, tas ponas Drsk. Eina eina žolių̃ į tą kalną – nieko daugiau nenusitveria Jrb. Dar jaunos žõlės, nėr sėklų, vaistams netinka Krš. Turguo buvau su žolium̃s Krš. Žolių̃ gavau nu kosulio Prk. Šito žolė̃ nuo galvos sopės KlbIV84(Mlk). Diegliai sukabinę buvo, žolė̃m atgavo Ad. Ir žolių̃ tokių yra nuo gyvatės [įkandimo] Mrc. Ligoniui žolès prirašo gydytojai Tlž. Po Joninių žolės netenka savo gydomosios galios LEIX481. Tik smilga ne vaistas, o teip visos žõlės gydo PnmŽ. Kur daba rasi, ka žolium̃s verstųs Krš. Daugiau žolė̃m gydaus Zp. Kai žydžia, tai pačios žõlės (tinka rinkti vaistams) Ad. Ji teip iš kokių žolių̃ daro lašus Stak. Kur to žolė do gaut? Mlk. Visokių tų [gydomųjų] žolẽlių būdavo Skrb. Visokios žolìkės kaip žyda, arbatos [gerti] – jei ne smertis, i pasigydai Žr. Su žolìkiums gydės i kokius ilgus amžius turėjo Krš. Gydės žolìkėms i subuvo ilgiausį amžių Rdn. Gydės su žolìkiums, nė jokių vėžių buvo, nė nėko, o daba… Krš. Užkramčiau žolìkių, ka neneštų nu munęs [degtinė] Trš. Aš tau duočiau žolýčių, pauostytum, tai visą parą miegotum Švnč. Vaiką išgydė žoliùkėm visokiom PnmA. Teip smarkiai nėkas i negydės, teip bi kuo, bi kokėms žolìkėms End. Žoleliū́tes visokias perka aptiekon Dglš. Niekas prie daktarų nėjo, gydės žolẽlėm Všk. Susirgs vaikas, nu, visokioms numinėms žolẽlėms i gydysu Varn. Iš žolelýčių taisydavo vaistus Č. Ka tų žolẽlių neauga tose vietose, pjauja, šienauja PnmŽ. Žolẽlėm gydydavos daugiau žmonės, daktarų negi buvo Ant. Su žolẽlims gydos senelė, [nes] daktarai juokus kreta Krš. Gydė žolùkėm vaistinykas Sn. Kokios žolýtės rastai, gal gyventai Drsk. Žolẽlium gydo: kas atvažiuoja, visiem pagelbėja – gal tie vaistai gelbėja, gal teip kas LKT221(Žm). Žmuoj žolẽlėm išsiliečijo LzŽ. Žolès reikia sausai turėt, kad nesupelėt Švnč. Kokių žolẽlių jau te prirenka, tai čia prikrauna, tą kaklą apideda šiltai [nuo skarlatinos] Plvn. Nė jokios žolės jį daugiaus neatgelbėjo M.Jan. Tad sumušiam liūbam su riebalu tas žolelès i aptversiam pirštą Žd. Žolė́mi gali [inkstus] išgydyt Drsk. Visokių žolẽlių turiu prisiskabiusi: i notrynių, i mėtų, i šalmėtrių Bdr. Imkiesi geriausių brangių žolių (votkų) (paraštėje votkai), brangiausio myro BB2Moz30,23. O tatai yra kilnojimo afiera, kurią nug jų imsite … žoles mostims tikras (tinkančias) ir geram rūkymui BB2Moz25,3-6. Kristus be žolių, tiktai žodžiu išgydo BPI186. Geriausio vyno prigerkiam, geriausiomis žolėmis tepkimės BPII377. Kurs žoles gydyties su vardavimais rinks, pakūtą pildys par dvidešimti dienų P. Šita žolė [nuo pasiutusio šuns kandimo] auga sausosa vietosa, ypačiai ant smilties kalnelių, ji užauga kokias 3 ar 4 rėdas aukšto ir žydi geltonai Kel1853,132. | Eikš šen, kaimyn, išmesime vieną burną žolių I.Simon. | sing.: Pieno pašutindavo, savo žolẽlę išverdi kokią [nuo peršalimo] Klt. Nu, vyručiai, patraukit žoliùkės Rdd. Pelūnaskarti žolė̃ Btrm. ^ Nu mirtelės nėr žolẽlės Btg, Krtn. Yr žolė̃ nu ligos, nu smerčio nėra S.Dauk. Prieš mirtį žolių nėra I.Simon. Yr žolė pro ligą, pro smertį nėr Sch104. Nėra žolių pro smertį MŽ43. Žolės prieš smertį, krikščionie, tu nerasi KlM470. Ligonie mirus nebreik žolių VP27. ║ pl. tų vaistažolių antpilas ar nuoviras: Nuog inkstų geriu žolelès DrskŽ. Randa ant lango plėčką su akių žolė̃ms Sch140. Su žolė̃ms karčioms ir neskanioms gatavijam sveikatą Smln. Ir namines, ir daktaro žolès gėriau, bet niekas negelbsta Stlm. Užpila žolių̃ ant degančių anglių, o tą vaiką smalina ant tų dūmų Sk. Reikia, kad itas žolès gertai Lz. Kaiminka susirgo, su anuom pasaulim ūturo, ale žmogelis davė žolẽlių pagert – i pasveiko Slk. Žolìkės mun geriau padeda kaip tos tablietės (tabletės) Krš. Žolìkių susivirinsys i gydysys – taip vertėmos Jdr. Geru žolikès, ka ne tos žolìkės, kažin kaip būtų Krš. Žolelès visokias užpilkiat verdančiu vandeniu – būsiat daug sveikesni Kl. Gydo [kokliušą] visokiom žolelėm suvirydamos motinos karklus, čiobrelius, ramunėles, liepžiedžius Sln. Daug žolaičių arbatėlės yra nuo kaltūno: dobiliukų, čiobrų, ramunėlių, puplaiškių Sln. Man virė žoliukès tokias nuo išgąsčio, aš jas gerdavau Kpč. Virė tokias žolelès, klojo an kojų, nu šiaip teip sugijo Dj. Šitai tas žolès gerk i pagysi nu ramatikos (reumato) Jdr. Atranda kitą stiklelį pajėgos žolių, išgėręs vėl eina prie kardo BsMtII251(Tl). Tuo tarpu žydelis tas žoles gerdamas tris dienas bepateko ir mirė M.Valanč. Vakar paširdžiuos, šiandien viduriuos. Jau kokių žolelių užsivirintum J.Avyž. Primaišydavo kokių naminių žolẽlių, pildavo jai (išputusiai karvei) Šln. Tą karvę žolė̃m pagirdėm, [v]andeniu nuprausėm, ir vėle karvė bus gera GrvT130. ║ pl. burtų vaistas: Uždavė kokių žolių̃ bernui Jd. Tikrai, ar ta Perkamikė tau kokių žolių yra uždavusi, kad tu kaip patresęs paskui jos lakstai? I.Simon. Mergaitėm reikia prisirinkt visokių žolýčių, pasidėt po pagalve Šmn. Rūkinam, būlo, karves žolẽlėm prieš ganiavą ir per Sekmines Ndz. Kokiom žolẽlėm vėl tą apraganotą karvę attaiso (kad pieno duotų) Rdm. 8. ppr. pl. K maistui tinkantys augalai: Valgomos žõlės NdŽ. Valgį žolėmis pridaryti K. Viralas daržinių žolių SD59. Žolių daržas N. Mes tikrai žolès valgėm tam Sibire Skd. Tumet i žolès galėjai valgyti: daba nėkas nebėr skaniai Skd. Ten nėko doro negavom valgyti: rūgštynes, visokias žolès Kl. Žolès valgėm, tie rūgštėliai – nėr miltų praplakt saujelės Tvr. Kova (kava) beigėsi, gersime žolių̃ arbotą Drsk. Prise[jo] bėralinė ir iš žolių̃ visokių duoną valgyt Kzt. Dagius ir usnias augins bei žoles lauko valgysi Vln52. Sulaukęs vakaro pasninkautojas gali pasistiprinti obulais, žolėms daržo (kaip tai sėtiniai, morkai, ropės) P. Dabar gyvensma žolẽlėm Mlt. Jis tų ridikėlių nepripažįsta, sako: – Aš tų žolių̃ nenoriu! Mžš. Vasarą vis žolė̃ms mintam kartu su visais Rdn. Ir turit jį su kartomis žolėmis (paraštėje su karčiomis žolėmis, su karčia pakanda salotai) valgyti BB2Moz12,8. Verėninės žolės D.Pošk. | Svietas ėmė apynius kaipo reikalingą žolę diegti ir auginti kiemūse S.Dauk. ^ Žalia žolė, bet ne žolė, su uodega, bet ne pelė (bulvė) Ldvn, Bd, LTR(Vs), JT109; (ropė) Kos84. Žalia žolė̃, bet ne žolė̃ (griežtis) Krtn. Žalia žolė, ale ne žolė, su uodegele, ale ne pelė (morka) Ad. | sing. col.: I grybai gerai, i uogos gerai, i žolė̃ gerai Šl. Tę kokią žõlę valgė, i daugiau nieko [bado metais] Aps. Ka tą žolę vien valgytų, ale kiek pry tos žolė̃s reik pridurko LKT87(Žr). ║ prieskoninės daržovės: Valgį žolėmìs pridaryti K. Sviesto su duona [valgo], da žolių̃ perdeda Akn. Sultingi kauliukai meirūnais, juozažolėmis, kalendromis, kitomis žolelėmis pagardinti rš. Pridėk gerai brangių žolių (pipirų), idant kaulingi stukai pridegtų BBEz24,10. ║ sing. neturintis skonio ar prasto skonio maistas: Man valgis nesūdytas neskanus – žolė̃ Prn. Visa, ką valgau [ligoninėje], kaip žõlę: žolė̃ ir žolė̃ gyva Adm. Nesūdyta duona – kai žolė̃ Dglš. Ten anie gauna jau riebalų, o mums kokią ten žõlę, notrynes Lnk. Žolè atsiduoda pienas Dglš. 9. pl. Aps, Sd apeigoms paskiriami augalai: Smilkomosios, šventintos (švęstos) žõlės NdŽ. Su švęstoms žolimìs, su tuo dūmu liūb smilkyti Žd. Šventytos žolùkės – netrenks [perkūnas] Sn. Kaip karves varo pirmą kartą į lauką, reikia su šventytom žolė̃m aplupt, tai par visą vasarą nesiskirs Nj. Žolẽlėm pradėjo smilkyt visą namą Auk. Bobos nunešė žolès švęst Šlčn. 10. prk. galvijų amžių nusakant: Vienuolektą žolę puta tavo karvė (eina vienuoliktus metus) Šts. 11. scom. prk. kas liaunas, silpnas: Ar tai jau žõlei tą padaryt?! Upt. ◊ akių̃ žolė̃; SD74, N, LBŽ ugniažolė: Akių̃ žolė̃ akis pataiso Rsn. amerikõniška žolė̃ smulkiažiedė galinsorga (Galinsorga parviflora): Daba amerikõniška žolė̃ labai plinta Všk. angiẽs žolė̃ 1. B siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata). 2. LBŽ rūgtis gyvatžolė (Polygonum bistorta). ant žolė̃s tríesti vlg. būti gyvam: Kai trauksiu su šituo gelžgaliu, tai daugiau netríesi ant žolė̃s! Snt. bìčių žolė̃; R254, MŽ, D.Pošk, N, KlvK79, MitII135(Prk) melisa (Melissa). blužniẽs žolė̃; D.Pošk blužniažolė. dýgulio žolė̃; D.Pošk, LBŽ 1. geltonoji žiognagė (Geum urbanum). 2. MitII138 paprastoji durnaropė (Datura stramonium). dryžóji žolẽlė Yl siauralapė melsvė (Hosta lancifolia). drùgio žolė̃; Q183, P, D.Pošk žr. drugiažolė. gą̃sto žõlės Š, Lkv vaistinis augalas ilgu, varpos pavidalo violetiniu žiedu. gyvãtės žolė̃; LBŽ vienalapė driežlielė. gyvẽnimo žolė̃ darželių gėlė, panaši į šiloką: Gyvẽnimo žõlės Akm. gum̃bo žolė̃; D.Pošk graižažiedžių šeimos augalas, bitkrėslė (Tanautum vulgare). gužùčio žõlės; D.Pošk snaputis (Geranium). ×Jė́zaus ronų̃ žõlės; MitII139(Prk) paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). šveñto Jõno (Jõnio; MitII134, LBŽ, Jonių P) žolė̃; Sut, I, LBŽ 1. P, Sut, I, LBŽ, Brs žr. jonažolė: Šveñto Jõno žõlės nu pjūties Akm. Tokios būdavo Jõno žõlės nu galvos Kv. Mamalė išsives, sakys, rinkiam šveñto Jõno žolès End. 2. MitII134, LBŽ krūminis kūpolis (Melampyrum nemorosum). jū́ros (jū́rų NdŽ) žõlės NdŽ, ŠT265 dumbliai. kálno žolė̃; P perkūnropė (Sempervivum nirtum). kàškio žolė̃ Krp aitrusis vėdrynas. kepenų̃ žolė̃; LBŽ, LFIII392 plukė žibuoklė (Anemone hepatica). kir̃mino žolė̃; P, LBŽ vienalapė driežlielė, gyvatės žolė, gyvatliežuvis, angiažolė, gyvatžolė (Ophioglossum vulgatum). klỹno žõlės; P, MitII139, LBŽ klynažolė, paprastasis gegužlinis (Polytrichicum commune). kraũjo žolė̃; D.Pošk, P kraujažolė (Chelidonium): Tos y[ra] geros, kraũjo žolė̃ Sd. kraũligės žõlės raudonoji žiognagė (Geum rivale): Kraũligės žõlės nu karvių krauligės Akm. Krìstaus kraũjo žolė̃ jonažolė: Kai Krìstaus kraũjo žolė̃s žiedą sutrini, pirštai paraudonuo[ja] Smln. lipnióji žolė̃ kibusis lipikas (Galium aparine): Lipnióji žolė̃ terp bulbių limpa prie drapanų Všk. Marìjos žolė̃ 1. BŽ511, LBŽ geltonoji žvaigždūnė (Scabiosa succisa). 2. Grg paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). medaũs žolė̃; D.Pošk bitkrėslė (Melitis mellisophyllum). muilìnė žolė̃; SD159, N, D.Pošk, LBŽ, LFIII342 vaistinis putoklis (Saponaria officinalis). naryčios žolė LBŽ, LFIII187 rūgtis, takažolė (Polygonum aviculare). palaukių̃ žolė̃; Kos161 kiauliauogė (Solanum nigrum). pémpės žolė̃; LBŽ, LFIII592 saulašarė (Drosera). píeno žolė̃; P, Ak, LBŽ gegužinė žvynšaknė (Lathraea squamaria). príetvaro (príetvaraus BzF203) žolė̃ [K]; LBŽ paprastoji juodgalvė (Brunella vulgaris). pūkų̃ žolė̃ K; LBŽ, LFII305 švylys (Eriophorum). pur̃vo žõlės; D.Pošk žr. purvažolė. pūslė̃s žolẽlė Akm naktižiedė (Silene cucubalus). pùtos žõlės; LBŽ, LFIII342 vaistinis putoklis (Saponaria officinalis). rãkto žolė̃; KlvK81 žr. raktažolė. raũko žolė̃ NdŽ; Q610, CII921, D.Pošk, P žr. raukažolė. sáulinė žolė̃; SD342, LBŽ paprastoji saulėgrąža: Sėkla saulinės žolės rš. sausà žolė̃; F vilkšeris (Nordus stricta). siùsto žolė̃; Kos134 žr. siustažolė. sravìnė žolė̃ 1. R301, MŽ403, P, N, K, LBŽ, NdŽ žr. sravažolė: Sravìnės žõlės LKAI168(Erž). 2. MitII134 žr. sravžolė 2. srãvo žolė̃ KII145, NdŽ, KŽ, LKAI168(Vn); Q434, CII384, P, Kos126, LBŽ žr. sravažolė. srẽvo žolė̃ LKAI168(Dr), KŽ žr. sravažolė: Srevo žolės P, Kel1881,167. strãvo žolė̃ BzF177(Prk), KŽ žr. sravažolė. strė́nų žõlės; MitII141, LBŽ, LFII544 nedaugiažiedė baltašaknė (Polygonatum officinale). sùkatos žolė̃; LBŽ miškinė katpėdė, sukatžolė (Graphalium silvaticum). sùskio žolė̃ Akm aitrusis vėdrynas. šaltìnio žolė̃; BzF203, LBŽ šaltininė smilgaitė (Catabrosa aquatica). šil̃ko (sil̃ko; MitII140(Prk)) žõlės NdŽ, KŽ; LFIII320 šilkažiedė gaisrena (Coronaria flos cuculi). šìlo žõlės NdŽ, KŽ; MitII140, LBŽ paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum). širdiẽs žolẽlės; Ak, P, LBŽ, LFIII337 šilinis gvazdikas (Dianthus deltoides): Širdiẽs žolẽlės iš pievų Všv. širdiẽs žõlės NdŽ 1. I, P, KlvK82, LBŽ skėtinė širdažolė (Centaurium umbellatum). 2. P pievinis gencijonas (Gentiana amarella). 3. D.Pošk vėdrynas švitriešis (Ranunculus ficaria). trãko žolė̃ 1. LBŽ, LFIII499 miškinis čeriukas (Roripa silvestris). 2. LBŽ miškinė sidabražolė (Potentilla erecta). traũko žolė̃; LBŽ gyslotis (Plantago). žolè atsidúoti greit mirti: Anas jau žolè atsidúoda Ds. žõlę išmìnti patirti: Dar jis mažai žolė̃s išmýnęs Klvr. žolė̃s nemìnti mirti: Nu, kap drūtas, susiede? – Jau nedrūtas, gal jau šiemet žolùkės nemìnsiu Kpč. žolių̃ nenuráuti nuo akių̃ kapo neprižiūrėti: Kad i vaikas – mun žolė̃s nu akių̃ nenuráus Trk. žolès sumèsti burti: Šiaip aš išmokau iš jos daug gudrybių. Tiktai, deja, neišmokau žoles sumesti I.Simon. Žolių̃ šveñtė KŽ, DūnŽ Žolinės: Žolių̃ šveñtė yra pirmą dieną rudens J. Nešti liuobam į bažninčią pašvęsti an Žolių̃ šveñtės i kietį End. Žemalė[je] Žolių̃ šveñtė, pasiimk gėlelę Trk. Žarėnūs tik esu buvusi Žolių̃ šveñtė[je] vieną kartą Lpl. Žolių̃ šveñtė ateis, prasidėsi kiaurus rytus nu pusnaktės kelti Ms. Penkiolektą rugpjūčio Žolių̃ šventė, šventinti visokių gėlių susirinks Akm. Ans rugius pasės visumet priš Žolių šventę, anam rugių būs Pkl. Paskuo rudinį Žolių̃ šveñtė dar y[ra] Kl. Žolių̃ šveñtė stojos, avižas pjoviau Grd. Apei Žolių šventę S.Dauk. Į dangų ėmimo Panos Švenčiausios arba priš Žolių šventę Jzm.

žolė sinonimai

žolė junginiai

  • apaugęs žole
  • Atolas (žolė)
Ką reiškia žodis žolėdis? Visi terminai iš raidės Ž.