daba reikšmė

Kas yra daba? 1 dabà sf. (4) 1. prigimtis, būdas, paprotys: Daba, būdas ir įpročiai S.Dauk. [Moterys] aprūkusiūse savo numūse nėkaip senos dabos nepaleida S.Dauk. Palaidojo Kernių ūkės daba ant malkų sudeginusys S.Dauk. Prasta bobos dabà, kad ana vis baras J. 2. (neol.) Bs kultūra: Aukštą dabą (kultūrą) buvo pasiekusi lietuvių tauta jau gilioje senovėje A1884,310. 3. kuo dabinamasi, papuošalai: O jejem, tu jejem, kiek ji turi dabõs! Pnm. ◊ gerà (gražià) dabà geruoju, gražiuoju: Kad neisi gerà dabà, tai nuvesim panevalia Knv. Sako – visą barzdą jam išrausią, jei neatiduos gražia daba arklių V.Krėv.
2 ×dabà (sl.) sf. (2) Alv, Drsk, (4) Al, Lzd dėmesys: Neatkreipė dãbos Mrc. ║ pasižiūrėjimas: ^ Nei te[n] dabõs, nei te[n] skabos (apie nepatrauklią merginą) Trgn. ◊ į dãbą (dãboj) dė́ti (dė́tis, im̃ti) domėtis, atkreipti dėmesį, stebėti: Ar dedì dãbon Mrc. Nedė́k dãbon, ką žmonės apie tave šneka, tai gyvensi Krok. Nesidė́jau dãbon (dãboj) Smn. Im̃k daugiau dãbon Lp. Dė́kis dabõn Š. Nedėjo dabon jo žodžių bajorai V.Krėv. nei dabojè ne galvoje, nerūpi: O kaip žmogus elgiasi, ką jis veikia, jam visai nei daboj V.Krėv.
3 dabà (dial.) adv. žr. 1 dabar: Dabà ruduo, darbo lauke nėra Pg. Dabà tai ir jis gudrus Srv. Dabà nebe laikas – reikėjo anksčiau pjauti Lnkv. Ką dabà veiksit? Rm.
4 dãba (tariama dàbā) (dial.) prt. 1. žr. 2 dabar 1: Ar padirbo brolis roges? – Ne daba J. Dãba neparejo tėvas Slnt. 2. žr. 2 dabar 3: Dãba įpilk putros Slnt. Dãba, vyrai, dãba! (šaukia, keliant ką) KlvrŽ. Dieną rausi, naktimis šukuosi, dãba išejęs sudainiuosi (linų nuėmimo daina) Dr. Vytį suk daba, t. y. daugiau J.

Ką reiškia žodis dabar? Visi terminai iš raidės D.