ruduo reikšmė
Kas yra ruduo? ruduõ sm. (3b) K, Zt; SD77, R, sf., ruduõj Mrk, Lz, ruduõn I, DūnŽ, rùdenis, gen. sing. -eñs, -eniẽs, -enès, rùdenio, rùdenės, rudenė̃s, rudiniẽs, rùdinio, nom. pl. rùdenys, -enes, -eniaĩ, -enaĩ, gen. pl. -enų̃, -enių̃ metų laikas tarp vasaros ir žiemos (rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiai): In rùdenį jau traukia Dglš. Ateima jau ruduõj LKKII222(Lz). Kaip ir da vasaros nebuvo tikros, o jau ruduõ Brž. Jau ruduo dantis galanda, jau šalna žolelę kanda S.Nėr. Sulaukėm rudeniẽs Dv. Atejo ruduõj Drsk. Kap ateis ruduoj, paršėką papjausi Mrc. Ruduõn geras LKT102(Vg). Ilga ruduõ LKKXI178(Zt). Rudenès diena trumpa Lp. Nigdi nebuvo tokios rudenė̃s Pls. Po kelmo (niekam tikęs) ruduõ LKT91(Vvr). Darganotas ruduo LKGI561. Nu rudeñs jau į mokyklą reik eiti Lc. Da galėjai silsėtis iki ruden (rudens) Snt. Atsiminė senas varnas tuos didelius, šiltus rudenis, kada buvo iki valiai sliekų, grūdų ir uogų P.Cvir. Fenologai rudenį skirsto į du laikotarpius: pirmasis – nuo pirmųjų šalnų ligi lapų kritimo pabaigos, antrasis – nuo lapų kritimo pabaigos ligi pirmojo sniego sp. Pirmasis ruduõ, rudeñs pradžia KI473. Ūkiškas ruduo yra ir ankstybesnis, ir trumpesnis neg žvaizdininkų StnD10(prierašas). Rudens lygiadienis – rugsėjo 23 diena rš. Rùdenio laike, be sniego Alks. Kaip ir rùdenio dienos užėjo, tokią vieną dieną sušilo Slm. Pastaraisiais dešimtmečiais rudenys vėl ėmė šiltėti rš. Da gerai, ka tie rudenaĩ sausi, tai išeinam Erž. Vieną metą toks ruduõ buvo, ka su ratais į dirvą negalėjo įvažiuoti Gd. Pavasariais, rudenaĩs būdavo tokių vietų, kur apklimpdavo Vdk. Rudeniais, pavasariais darbo yr Ktv. Būdavai, par rùdenius pradėsme jaujas kulti Mšk. O jeigu dar nu rudiniẽs reiks kulti, pirma adyna – i kelkis KlvrŽ. Nu talkos rùdinį, kada kūlė, tai jau kaip vestuvės kokios Lc. Bulbeles nukasti rùdinį, vasarą šieną sušienauti padeda Lk. Razumnas tik rùdenį ūkinykas, o pavasarį – ne Imb. Lubinus sės dėl karvių an rudenès Pb. Kab ateiti ruduõj, tai malkas gatavija Lz. Paliepės auga po eglėm rudeniaĩs Smal. Rudenim̃s tai jų (kelmučių) daugybė būna Erž. Eiguliai medžioja rudeniaĩs daugiau Grz. Rudenỹ daugiau[sia] žmonys nušeria kiaulių Erž. Iš pirmo pavasario ik rudens galvijus vis ant vienos pievos ganyti ir ją mindžioti duoda K.Donel1. Reikėjo kult, gerai (vėlai) rùdenį LKT270(Brž). Žiemą arba rudenį sėtas SD237. Rudinio lystė BzF137. Kopūstai ant rùdenio geriau auga: naktys ilgėja Ob. Kiaulėką turi an rùdenio vieną Ob. Ant rudeniẽ musys pradeda daugiau kąsti LD415(Krtn). An rudenès atadėjom Pst. Rudeniu galės karvę pirkt Gg. Par vieną rùdenį daug išmirė vaikų Ėr. Ruduo vaisius visokius ižduot nenustoja KN201. Teaugie viskas: juk tu rùdenį rasi Smln. In rùdenį vėl prispladijo bičių Strn. Ingi rùdenį musios kandasi Lz. Rùdenį traną išmeta bitės Dv. Ik rùdeni visa padaryta Rod. Iš rudeniẽs pasėsim Mšg. Iš rudenès buvau an krikštynų Kls. Rùdenį prisdarbuja ir sėdi žiemą Kb. Jau teip buvo prie rudenio Sln. Iš rudenès lig adventi buvo veseilios Pls. Mudvi tuo pačiu rùdeniu ištekėjom Skr. Man daug praėjo – septyniasdešimt keturi rudeniai Rz. Važiavau namo rùdenes laike LKT352(Švnč). Ana par mum buvo nuo rùdenio Dgč. Nuo rudenès turiu nupirkus, tik nerodau Klt. Kap sulaukė rudenès, negalėjo atsidyvyt (koks geras derlius buvo) Mrc. Laukia rùdenės, tada apsmokinėja mokesčius Ad. Paskolink man pūrelį rudenin [i](iki rudenio)