senas reikšmė

Kas yra senas? sẽnas, -à adj. (4) K; SD352, H154, R, I, Sut, N, BzB329 1. SD39, M turintis daug amžiaus, sulaukęs senatvės, nejaunas (apie žmones, gyvulius); ilgai augantis (apie augalus); pršn. jaunas: Žmona sena SD4. Senas, vetušas SD132. Jis labai sẽnas KI49. Mes visi senì diedai Dkš. Dabar ne senám žmogui dainuotie Klvr. Tokia sena boba, kad iš kur vėjas pučia, in tą pusę ji virsta LMD(Mrj). Ižg Valkinyko buvo sẽnas (senasis) Čiurlionis Drsk. Dar̃ menka jaunų ir senų̃ miršta Dbč. Nebūtau ejus už sẽno vyro, jei būt buvę lengva pas tėvus Rūd. Abudu senì kap grybai Eiš. Senas kai svietas Jnš. Senas kaip pelėsys LTR(Mrs). Senám karštis jau geriau kap šaltis LKT370(Nmn). Didžiausios bėdos tiem seníem – kol jaunas esi, užsidirbi Dt. Kap tau sẽnai tai ne galvõn [vyrai] Rud. Pro senùs maža kas galvoja Žrm. Vis našlės ir našlės – ir iš senų̃, ir iš jaunų Rod. Aš jau senà – su vienu dančiu ir tuo pačiu klibančiu LKKXIII135(Grv). Kur dabar senám primint šitos pasakos Aps. Kur sẽną rasta, tai visi lietuviškai moka Rš. Tę susrenka visi senì, paūtaroja ir lietuviškai po seniem LKKII226(Lz). Davai ana klaustis senámp žmogiep Lz. Sẽno dar̃ niekas nenori: itai ne bočia, ne moma LKT357(Dv). Sẽno niekas nemyli jau Dglš. Kas senùs šėnavoja, tai pats senatvės dalauks Vvs. Babytė mūs senà ir akla Lnt. Sẽnas diedas kalbina jauną mergaitę Ndz. Reiktų sviest rūkyt, ale kur tu sẽnas sviesi Prng. Kap sẽnas, tai nieko negaliu daryti Nmč. Neduok Dieve sẽnui vienam būt Švnč. Vyrai sẽnūs Vvs. Tie Grubinskai abudu senūs Antš. Mano diedukas senų̃ sẽnas Kb. Visi jaunieji išeję [iš sodžiaus], visi sẽnūs palikę Dgp. Te jau žmonys sẽnūs LKT334(Smal). Mieste senam nėr kas daro LTR(Slk). Senì tokie ėmė šliūbą Rmš. Nėr ko norėt: sẽnas žmogus, kad sudilai – ir sudilta, nieko nepadarysi Trgn. Sėdžiu i sėdžiu kaip pirštas, in sẽną niekas i nesglaudžia, in mažą da greičiau Ck. Žinojo, kad sẽną reikia mylėt ir gerbt Plš. Ne dyvas, kad ir padus padžiaus – jau senà Ob. Siūlėm jam: sẽnas esi bernas, tau gatavi vaikai, tu pasilsėsi Km. Senám nebe baliai Mžš. Kas neturėdavo kraičio, palikdavo senà pana Žg. Muno pusseserė buvo tokia graži mergikė i nejo už to sẽno vaikio LKT101(Kv). Ką senèsnė pana, tą in jaunesnį kimba Antr. Tau nepatinka su manim kalbėt: tu jaunas, aš jau senà Kr. Aš nor senà, o gėles myliu labai Lt. Sẽnas žmogus – vakar ejo, šiandiej nežino (neatmena) Mit. Išeina iš trobos sẽnas, toks sẽnas senis Als. Senám bloga [gyventi] i prie senám bloga Dglš. Kap kada tai ir seníemu geriaus buvo būt Dv. Liepia visiemu jauniemu ir seníemu šokt Dv. Senám žmogui ne ką daktarai bepadeda Šl. Tam senám viskas y[ra] negerai: krau[ja]s y[ra] sutirštėjęs, širdis y[ra] išsipūtus Dov. Mažam i senám tik miegas Upn. Senám žmogui perkamas miegas (prastai miega) Klt. Su senaĩs žmonims nekas sukalbėjimas bė[ra] LKT75(Plng). Juk senam tik mirti bereikia, ir gana! Žem. O kiek dar, jau senas būdamas, juokų piemenims pridarydavo! J.Bil. Pons taipo, kaip būrs, šaltyšių niekina sẽną K.Donel. Vanagas sẽnaus amžiaus Dgp. Kataras suvis negali vienas vienui, nuveža senų̃ namuos Ad. Keliauja dabar daugelis. Nuo seno ligi vaiko, nuo pionieriaus ligi inžinieriaus J.Balt. Senų miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta A.Baran. Ne teip senas, kaip žilas Sim. Senúojudu tarp savę dabar kalba, reikia labai apdūmot, ką velytis Jrk73. Senàs žąsis reikia papjaut LKT291(Svn). Senas katinas iš to juoko tik nenusprogo Pš. Sẽnas arklys KI49. Višta senà, senà, bet da vis deda, tai ir nesnori pjaut Ds. Kap buvo medžiai senì, ir kukavo, ir čiulbavo [paukščiai] Pls. Mat, kai sẽnas beržas, daug nebėga [sulos] Krž. Senùtis kai samanelė diedukas sėdi an pečiaus Ml. Senužė̃liai tėveliai NdŽ. O juk senas senutėlaitis J.Marc. Tokia senutė̃lė ir dar duoną maišo Mžš. Bobų senùlių yra daugis Dv. Senutė́ji boba pasakoja J. Až man da du senesnì kieme (kaime) yra Grv. Anas senèsnis in visos salos (kaimo) Aps. Tai aš pati senèsnė Pst. Senèsniai mirė jau JnšM. Anas da ne sẽnasiai žmogus Dglš. Iš vyrų tai nei nebežinau, katrie senèsniai atliko Kp. Jis už mane metais jaunesnis, ale senùtis toks, plikas Rm. Ne jaunojui, sẽnojui pjoviau visą lankiukę ligi keliu LKT152(Žg). Sẽnasai svietas lietuviškai niūkia Aps. O dabar seníejie žmonės ižmirė Cs. Senieji žmonys sako: kur mūsų nėra, ten gerai Kr. Matai, kaip senūsius dabarčiuos jau pradėjo šnekinti Lpl. Tie seníejai nyksta [kaime], o jauniejai [būna] – kol į karuomenę Mšk. Seníeji pasbaigsma, o jaunųjų kiekgi bėr Šmn. Nebė[ra] senèsnio už muni aplinkuo; jau i pagriso begyvenant LKT91(Vvr). Aš pats sẽnasis Mžk. Aš esu seniáusioji į visą Ventę LKT144(Kin). Visi seníejai išmirę Vdk. Seníejai pasakodavo aplei tą pilkalnį Erž. Senų senieji pasakoja, kad lenkai su skvernais sunešė tą piliakalnį Gs. Jau jauniejai visai vokiečiai buvo, mės, seniejai, tai da laikėmės savo Vlkš. Septintus devintos dešimties einu. Yra dar senesnių̃ ir už mane Srd. Seniáusysis žmogus KI49. Girios gilumoje subraškėjo senoji pušis A.Vien. O jo kukarka, senóji boba, pabūgo K.Donel. Klauskit tiktai senuosius, kaip lietuvninkai stengėsi prieš kartupelių įvaisinimą K.Donel1. Su treigėmis ir senesniomis augymėmis S.Dauk. Sẽnas senutùkas, žilas žilutukas po sodą vaikščiojo, mergeles viliojo DrskD40. Ar tau gaila senojos močiutės? LTR(Mrk). Senam tėvuliu patalėlį klojau (d.) Mrc. Ne, močiute, negaliu, senojyte, negaliu … aš pas tave sugrįžti LTR(Sb). Bars mane motinėlė ir senasai tėvelis LB114. Sudievu, sudiev mano matušei ir senãmui tėveliui JV623. Nesikloniojau senai motynėlei, nė senámjam tėveliui JV700. Senojai matušelei sakiau, sakiau: augini dukrelę ne sau, ne sau Kos151. Sẽnas seniùtis žmuoj, kokių aštuoniasdešimt metų turi Lz. Seną žmogų tu ramink, naujį … gaivink Mž345. Aniemus, kurie yra seniáusi ir arčiausi amžių apaštališkų DP233. Jaunieji paduoti būkiat seniemusiems ir parodykiat tame pasižeminimą Vln44. Girdėjote, jog seniemusiems sakyt esti: neužmuški VlnE93. Moters, vyrai, seni, vaikeliai kiekvieni, berneliui tam giedokiat SGI37. Senas nes esmi, motė teipag mano paseno Ch1Luk1,18. Mes eismi su jaunais ir senais, su sūnumis ir dukterimis BB2Moz10,9. Aš jum (tėveliams) būsiu gaspadorius senon senystėlėn, mažon sveikatėlėn TDrIV4(Vlk). ^ Taisosi kaip senas jauną vesti J.Jabl. Sudribęs kaip grybas senas LTR(Grv). Seno klausysi – nepaklysi LTR(Jnš). Geriau po seno barzda, ne po jauno lazda LTR(Ds). Jauna durna, sena pikta Ds. Tiek senas, tiek mažas Sln. Sẽnas žmogus – vaiko protas Bsg. Sẽnas i nepalekia (sakoma, kai senis elgiasi kaip vaikėzas) Plv. Senas i be barzdos Bsg. Seno nepaklausysi – šunes per laukus vysi Svn. Kaip seníejie švilpė, teip jauniejie šoko Sch96. Sẽnas žmogus namuose liekarsta Ėr. Senas žmogus – tai namų raktas LTsV90(Ldvn). Sẽnas žmogus ar grybas Dbč. Ne tas sẽnas, kas nuo lopšio toli, bet kas arti grabo Jrb. Sẽnas žemyn, jaunas aukštyn Plš. Kai daug žinosi, greit senas būsi Ds. Bepigu senam meluoti, turtingam vogti Sz, KrvP(Vlkv, Kdl, Erž). Gera plikam peštis, senam meluot, o bagotam vogt LTsV185(Ds). Senas … medis braška, jaunas … lūžta B73. Senas medis begirgžda, jaunas triokšt ir nulūžo LTR(Lbv). Jis ne tiek sẽnas, kiek stena (iron.) Sml. Ką jaunas mesi, sẽnas rasi LKT296(Kp). Jaunas prie jauno, senas prie seno glaudžias Vdkt. Jaunas auga, sẽnas karšta Žg. Jaunas gimsta, senas miršta LTR(Srd). Nenori būt sẽnas, pasikark jaunas Skr. Sẽną parstumsi, bet neprigausi Skr. Jaunas tinginiausi – senas badausi LTR(Gdr). Seno ir skvernai moka LTsV89(vl). Senam krosnį velniai kūrena LTsV89. In ką jaunas priprasi, tą sẽnas atrasi Ds. Kaip nuogas dilgynėn, taip senas ženytis Upn. Senam, girtam juokis, o aklam, raišam nesijuokis B. Senas protu, jaunas gvoltu B74, MŽ, LKT200(Plv). Nesenas – ta pati galva ant pečių Sim, Pšl. Kas senų neklauso, tas valgo duoną sausą VP23. Sẽnas arklys ir ėsdamas priilsta Dglš. Senas šuva skaudžiau kanda LTR(Gdr). Seną šunį gudrumo nebeišmokysi Ds. Senesnis katinas – kietesnė uodega LTsV88. Sena katė – jaunos pelės LTR(Srj). Seną arklį vis prie dišliaus kinko LTR(Lp). Seni dantes geriau kremta LTR(Srj). Negirk dienos be vakaro, senõs mergos be patalo Šk. Kad ir sena, bile pana LTsV150(Žg). Velik senà ožka, negu senà merga Bgt. Jautis neina iš vagos, senas bernas – iš mados LTsV82(Rm). Vėlybas veršis – šunie, senos kumelės vaikas – vilkuo, senos bobos – juokuo Šts. Senas vilkas žino takus Sim. Senas vilkas į eketę uodegos nekiša LTR(Pg). Sena boba dangų laižo (pušinė šluota) Mlt. Seno diedelio barzdelė kreta (kuodelis) LTR. Seni jauni, didi maži vienu arkliu jodinėja (slenkstis) LTR. Senas senutėlis suraitytais kailinėliais (pipiras) Lg. sẽna n.: Bulba išejus diegais – sẽna vis sẽna Klt. senaĩ adv. LKKVII180: Ana ne teip sena, kaip senaĩ atrodo Ds. Tu, Jonai, senaĩ atrodai Jrb. Vaikas senaĩ [i](kaip senas) nušneka Nm. senỹn adv., senỹ LKGII542, Grk, Btg, Stak, Jrb, seniñ, senyna: Senỹn eiti K; N. Senyn eimi R. Visi einame senyn J.Jabl. Juo senyn, juo aplamyn LKGII540(Šts). Noram nenoram, mes einam senỹ Rsn. Einam senỹ, einam kvaily Slv. Juo senỹn, tuo durnyn Nm. Jau ir seniñ, jau musi ir dursti (kvailėji) žmogus Str. Jau einame senyna, jau slenkam ten artyna brš. ^ Tėvai senyn, vaikai gražyn LTsV154(Ldvn). Žmogus senyn, liga jaunyn B869, Vlkj, Grš. Meška (Katė Jz) senyn, nagai aštryn (pušinė šluota) LTR(Užp), Sln. Juo katinas senyn, tuo nagai aštryn M, Šll. Ožys senỹn, ragai kietyn Lpl. Jaučias (Jautis Žvr) senỹn, ragas kietyn Ds. Višta (Ožka Slk) senỹn, nãgos aštryn (pušinė šluota) Asv. ║ comp., sup. Sut vyresnis, vyriausias: Ar in daugelio ana senesnė ažu tave? KlbIV81(Mlk). Ans už muni buvo par dešimtį metų senèsnis Žeml. Brolis už muni dvejais metais buvo senèsnis Trk. Senesniejai broliai greit į karūmenę išejo Krp. Anys gi senesnì iž mane, neklauso manè LKKII204(Zt). Ir pagal mane senèsnis brolis mirė LKT202(Kbr). Brolis dar žu jį senèsnis, apkurtęs Pls. Senesnis kaip metą R360. Par metus senèsnis už mane LKT213(Jnš). Buvo mergelė viena metais senèsnė Pgg. Atrodo, ka jis senėlèsnis už mani yr Bt. Tas mano seniáusis vaikas išsimokino siuvėju Pgg. O čia buvo mano seniáusis brolis Žgč. Muno seserys, anos jaunesnės biškį yr, aš jau visu senóji Nt. Aš pati senóji, pati gražioji LKKXI189(Sk). Seniáusiu du [sūnu] dėjos didžiai kytrūs Jrk27. Mano seniáusia sesuo [gyvena] į Juodkrantę LKT138(Nd). Seniáusias kuriądie savo tėvams pradėjo kalbėt apie lekiantį laivą Jrk27. ║ būdingas sulaukusiam senatvės, nejaunam: Sena Marijonos galva iš karto suprato, kad čia kažkas yra J.Paukš. Matai, mano sẽnos rankos ką daro (suriestos) Sk. Juk širdis kad i senà, ale akys jaunos Pln. Tu buvai jauna, ale tavo razumas buvo sẽnas Ad. Senà galva – neatsimenu Pj. Šįmet jau eitu senõp galop Rsn. Mūs tėvuko dantys senų̃ senì Mrj. ^ Senai subinei naują botagą CII1124. Senoms kojoms ilgas kelias V.Kudir. Ant seno kailio naujas botagas Žem. Aš jauno vyro bijau baisiau nei peklos: jau geriau po senà barzda būtie (ištekėti už seno vyro) LKKXIII133(Grv). ║ seniai praėjęs, ilgai užsitęsęs (apie amžių, metus): Senì metai, ažmiršau giesmes Aps. Metai nesenì – vis noriu, kad jaunas būtau Rod. Mano senì metai, aš nieko nesbijau Drsk. An senų̃ metų tai sunku landžiotie (laipioti) Grv. Ka būčia senesnių̃ metų, tai daugiau žinočia LKT156(Grz). Apie sẽną gyvenimą ašiai nieko nežinau Trgn. Senūsè laikūse tas buvo Ms. Tai dirbdams prakaitavo ik senų metų savo SGII67. Bevaikiai, nes jau buvo senuose metuose brš. | Sulaukė senos senatvės Lk. Jau senà senatvė Vdk. 2. jau kuris laikas esantis, seniai atsiradęs, padarytas, įsigytas: Senasis kelias į laukus pasidarė visai nebereikalingas A.Vien. Devyni jau metai, ne viena diena, kaip dukters nemato tėviškė sena S.Nėr. Ramu, gera sename sode J.Dov. Irgi grožybės jų (laukų) nei kapas séns pasirodo K.Donel. Dabar tik mūsų du kiemai senì, visi atėjūnai Slm. Aš daug priplepėč tų senų̃ žodžių, ale nuejo nuo minties Mlt. Staginės ežeras sẽnas Žln. Upė par mus buvo tokia ne kaip dabar – senà, medžiais apsodinta LKT342(Lkm). Ko seniáusią dainę uždainiuok LKKXI189(Šl). Susirinks i dainuos senàs dainas Žg. Audimas da nesẽnas daiktas Šmn. Sẽnas prietelis KI49. Mes senì giminės Dkš. Mano skola tamstai senesnė J.Jabl. Kuriantis Vilniuje meno mokyklai, kitų šalių dailės akademijos jau turėjo senas tradicijas rš. Nukeliavo motina senu papratimu pas dėdę Petrą J.Balt. Vienas kitas senu papročiu dėjo į kišenę kas ketvergę, kas pusrublį rš. Senà ta mano liga, matyt, su ją́ aš jau teip ir baigsiuos Erž. Jau senų̃ senà ežia Lp. Seniáusė galūnė Jn. Jam vanduo est krau[ja]s raudonas … ant senų žaizdų gydymo Mž134. Senuosęjuose raštuose niekas būtumbime neskaitę DP551. ^ Prie seno kelmo greičiau ugnį sukursi PPr227. Sẽnas kelmas griūk – auga atažala Dkk. Sena skylė, nauja siūlė B. Sena byla tegu dyla LTsV257(Rm). Sena meilė nerūdija Gdr. Senas draugas geriau, negu du nauji LTR(Užp). Metas naujas, bet vargas senas LTR(Srd). ║ patyręs, įjunkęs: Senas kareivis LL276. ^ Senam pijokui i smalos kaušas nieko nevody[ja] LTR(Vdk). Seno latro i maurynūs velnias negriebia LTR(Vdk). ║ išlaikytas (apie gėrimą): Sena degtinė LL237. Senas midus gardžiau gerti Dkš. Seniáusysis vynas KI49. Senas [vynas] yra geresnis Ch1Luk5,39. 3. ilgai naudotas, vartotas, palaikis: Mūsų trobos tep pat sẽnos kap ir mės Ad. Pas mumis kliūbas buvo kaip tik senosės[e] trobos[e] Gršl. Senõ[je] pirkio[je] va itai ana gyvena GrvT56. Šitie namai sẽnūs ir par sẽnūs Ob. Čia aš gimęs augęs to[je] senõjė[je] trobelė[je] Lž. Tą ardė senùlę trobą Srj. Klingiai dar yra senose bažnyčiose J. Čia senà, jau palaikė skarelė Smal. Sẽnūs, kiaurūs aviliai, nekokie nameliai [bitėms] Dgč. Juo senesnis aulys, juo prastesnis S.Dauk. Senà, suplyšus surūkus knyga, niekam nevorta Ob. Senutis jau tas dvarelis: ka[d] niekur cvekelio nėr iš pabriko kalta, sienos kai tik dūlės Vdk. Vieną [maišą] mama sẽnąjį atrado, kitą turiam naująjį Trk. Senutis garvežėlis traukė ilgą sąstatą rš. Daugsyk taipo per nugarą drožiau, kad iš skrandos tavo senõs sklypai pasidarė K.Donel. Jų bažnyčia neest nauja, bet seniáusia DP88. Nuvilkime senuosius rūbus DP5. Skara taip vadinama nu žodžio suskiręs, ženklina seną ir sudriskusią skepetą S.Stan. ^ Išsišiepęs kap senas čebatas LTR(Lp). Nu seno rato, seno bato saugok Dieve Šts. Kam reikia po jaunom kojom sẽną botagą kišt (sakoma, kai senas veda jauną) LKKXIII133(Grv). Senon bačkon vynas neverta pilti Ml. Senas ąsotiskasmet naujas dangtis (ežero vanduo ir ledas) LTR. sẽna n.: Par man visa kas sẽna Sug. ║ nebegaliojantis, pavartotas: Čia senas autobuso bilietas rš. 4. seniai praėjęs (apie laiką): Senì laikai, senà i mada buvo Rd. Senų labai metų knyga Rmš. Turu numinių biškį [vaistų] iš senų̃ laikų Nt. Senukai turėjo senų̃ laikų pinigų Ss. Senaĩs laikais nebuvo jokių kapinių – laidodavo už girios LKT190(Šk). Dar tebėr an gurbo padėta senų̃ laikų mintuvai mint linam LKT306(An). Viską jau užmiršau: senì laikai Erž. Iš senų̃ amžių Drsk. Čėsas po seníemu metamu Dv. Senesniais metais veliumo jaunajai nedėjo Dr. Ūkinykų skaitliaus sunku pamyti, nes jau bus gana senas laikas BsPIII68. Senų senovėje buvę kitaip J.Jabl. Seno čėso gaspadoriai gėrė vyną kaip bajorai DvD289. Dūmojau, ką darei senoj valandoj PK103. Nuog senų̃ amžių DP77. Idant ižg čia stiprintųs anoji senų̃jų amžių … viera, arba tikėjimas, mūsų DP456. Iš tos seniausiosios senovės MTXXV(Praefatio). ║ susijęs su ankstesniais laikais, ne šiuolaikinis: Senos mados LL237. Tas tai jau sẽno mokslo inžinierius Ds. Dar̃ nevadina [pautais]: pautai senesni, nūnai kiaušiniai Dv. sẽna n.: Visa sẽna baigia išnaikyt Skp. Pagrindinis apsakymo konfliktaskova tarp sena ir nauja rš. Kas sena buvo, perejo Ns1839,2. Iš savo skarbo nauj ir sen atneš VlnE187. ^ Iš sena gimsta jauna J.Jabl(Kp). Kol sẽna nepaseno, nauja neieškok Sb. 5. prieš tai buvęs, ankstesnis už esamą: Tada žvejys vėl turėjo imtis už savo seno darbo – gaudyti žuvis J.Balč. Iš Meriko (Amerikos) grįžau prieš pat sẽnąjį karą Vlkv. Sẽnasis viršaitis buvo auksinis žmogus Vvr. Žiūrėk, Ance, Antano senoji merga eina Pls. Senamjam sklype daug ciepų buvo prisodyta Kt. Senojejon vieron sugrįžo DP302. ║ praeinantis, besibaigiantis: Vei, broleliai, sẽną vėl nulydėjom metą K.Donel. Sẽną Jurgį praleidėm, naują pastikom Dv. Iki pabaigai senųjų metų liko vos kelios valandos V.Kudir. ║ susijęs su atgyvenusia santvarka: Žemė buvo atimta iš dvarininkų, valstietis su darbininku sudarė glaudžią sąjungą kovai su senuoju pasauliu rš. Senàsis režimas NdŽ. 6. nešviežias: Papjaustė kumpį, sūrį pakapojo sẽną kokį ten Brš. Ką senèsnė, tą gardesnė [kaimo] duona Imb. Iščystykit todėlei senąjį raugą, jeng būsit naujas įmaišymas, kaip ir este nerauginti VlnE55. ║ duodamas žiemmilžės karvės: Šiemet karvė su senù pienu Ėr. Abidvi karvės senu pienu Rdm. 7. Srv pilnas (apie mėnulio fazę): Stojo sẽnas mėnuo Pnd. Jeigu jauniklė [višta], pjauk senam̃ Všk. An sẽno [mėnesio] geriausia sodyt [bulves] Rod. Drobinius [marškinius] reikia sename mėnesyje siūti, tad jie ilgai laiko LTR. Jauname mėnesė pjauna, senamè nepjauna – kieta mesa LKT57(Lkž). Mėnuo, į seną, dar buvo netekėjęs, o ir žvaigždės spindėjo neaiškiai V.Myk-Put. ×8. (germ.) sulaukęs tam tikro amžiaus: Metų sẽnas šuniukas ir lo[ja] Rsn. Aš nebžinau, kiek tie beržai gal būt senì Prk. Trejų metų sẽnas buvau Prk. Jis dešimt metų sẽnas KI49. Septyniolika ar aštuoniolika metų senà FrnS162. Tos varnos, tos pilkosios, tos yr šimto metų senos Pgg. Trijų metų senas OsG143. Zorė devynių dešimtų metų sena ir vaiką ves CII134. Bet faraonas klausė Jokūbą: – Kaip senas tu? BB1Moz47,8. ◊ iš senų̃ dienų̃; Q592 nuo seniai: Mūsų tėvų tėvai iš senų dienų teipo tikėję ir pažinę yra BPII183. iš senų̃ mẽtų nuo seniai: Iš senų̃ mẽtų tep darom Dbg. Iš senų̃ mẽtų tep vadina Dbg. iš (nuo) [senų̃] sẽno nuo seniai: Nuo senų̃ sẽno turiu tą daiktą J. Žmonės pasiekia laimę, sunkiai eidami pratrintu iš senų seno keliu, kuris vadinasi doru triūsu rš. Ans iš sẽno nebuvo geresnis Lž. Mes nuo sẽno duoną namie kepam Ps. sẽnos bė̃dos Jnš nieko nauja. sẽnas dáiktas senis: Bateliai gražūs, al' a sẽnas dáiktas nešios? Mžš. Rods, kas čia muni, sẽną dáiktą, beišgydys Trk. Su senesnium̃ (senesniuõm) daiktù vis neprapulsi KlbIII8(Lkm). Senì daiktaĩ, o ką sugalvojo! Snt. senà dienà; sẽnos diẽnos seniai: Jeigu ne aš, senà dienà tave būtų išvarę iš namų Upt. Kad būtumėm žinoję, būtumėm senà dienà atidavę Ssk. Senà dienà, kaip ans gaspadoriu Als. Senos dienos, kaip žinau tą naujyną Šts. Jau sẽnos diẽnos, kaip jį prikėliau Kv. sẽnos diẽnos senatvė: Meldies gi ir meldies senosù dienosù Str. Sẽnosios diẽnos KI564. Vieni dvarponiai brangesnius daiktus laikydavo senai dienai LTR(Kp). Iš jaunų dienų tai gerai žmogu gyvent, o iš senesnių̃ tai negerai LKT396(Bn). Ant senų̃ dienų̃ mane kviečia Kaunan Blnk. senàs dienàs; senì dienì seniai: Jis mane tik sumoniojo, o aš jau senas dienas būčiau su kito mašina išsikūlęs Brs. Ar tu dar nežinai, kad jo valtis jau senas dienas užstatyta už skolas I.Simon. Ar išvirei vakarynę? – Senì dienì, kaip išviriau Užv. senà galvẽlė sengalvėlis: Tėveli mano, senà galvẽle, kam prižadėjai mane berneliui (d.) Btrm. senàsis įstãtymas Biblijos dalis: Senamėje [įstatyme] yra Dovydas, Naujamėje Povilas P. sẽnas (senà) krẽpšas senis, senė: Senà krẽpšas ta boba, ko norėt Šln. sẽnas (senà) lãpė gudrus, suktas žmogus: Manau, dėl žemaičių senas lapė jau susitarė su vokiečiais V.Krėv. senì mẽtai; senaĩs mẽtais; senuosè mẽtuose seniai: Jug anie senì mẽtai kaip parsiskyrę Trk. Jau senì mẽtai y[ra], nebesu nė seniai audusi jau Pkl. Čia senì mẽtai buvo, tas, mun rodo, pri caro laikų buvo Kv. Nelabai senais metais vienas ponas papratęs buvo šlovę dvasišką gnaibyti brš. Senūse metūse, kad karvė pameta gromulį, mokėjo seniejai gromulį įdėti Dr. senà pãsaka (maldà) DŽ seniai žinomas dalykas: Ka neturi ko naujo, senàs maldàs tokias Trk. senų̃ sẽno senoviškas: Jau čia senų̃ sẽno giesmė Tvr. Senàsis Testameñtas Biblijos dalis: Senamejame Testamente kiekvienas hūkinykas Velykos aviną už save bei už savo šeimyną pamušlavo (pamušdavo) MTP21. senà uodegà LKKXIII135(Grv) senis. sẽnas vil̃kas daug matęs, patyręs žmogus: Tokio neapgausi: sẽnas vil̃kas Ll. Senas jis vilkas B73,803.

senas sinonimai

senas antonimai

senas junginiai

  • labai senas, senas vilkas
  • Kim Ir Senas, Senas Nemunas, Senas Strūnaitis
Ką reiškia žodis senasis? Visi terminai iš raidės S.