skylė reikšmė
Kas yra skylė? skylė̃ sf. (4) 1. SD130, SD51, R, Sut, N, K, M, LL79, DŽ padaryta kiaurymė ar natūrali anga: Iškalt skylę SD413. Tam akmenyj yr skylė̃ Šlčn. Skỹlę padarai bačkoj, kad kopūstų gailumas išeit Ml. Lankai ir dvi skỹlės junge Pb. Pagalys ansikišdo ton skylė̃n Grv. Tam stoge buvo didelė skylė̃, i lijo kiaurai Vvr. Dvi skỹlės viršuo[je], kur dūmai išeita Gršl. Pritaisyta skylė̃ (dūmų anga) in jaujaus Imb. Skylė̃ prie skỹlei [šernų] priknista Pb. Bulbės kirmėliuotos – skylė̃m, skylė̃m Rm. Kai prieisiu imt, ana (lapė) až kelnių kaip griebė – penkios skỹlės! Dgč. Gerą gabalą ataudžiau, žiūriu – ne tep eina, su skylė̃m bus [audeklas] Eiš. Skylė̃ kaip daržinės durys, nė užlopyt negalima Jnš. Dabar skỹlę prakirpo, galvą įkišo, ir pasiūtas [drabužis], gatavas (apie sukneles) Rdn. Nuo vienos skylė̃s maišas, t. y. daug tur skylių J. Apglijo tik su moliu skylę pečiaus J. Skylė mūrūse pramušta I. Skylė̃ tokia būdavo tam pilkalnė[je], nuskambėdavo, ka mesi akmenį Erž. Per tą skylę nusileido dvaran, randa pilną dvarą velnių LTR(Alv). Išėjo į girią …, rado tokiam dideliam medyj skylę ir tenai gyveno BsMtI64. Nor ir viena drevė, al trys skỹlės Mrc. Pas kelią buvo stora pušelė, i toj pušelėj išdegus buvo skylė̃ Vlk. Girnų lentelė su skylè Smal. Žirklių skỹlės veržia ma[n] pirštus Jrb. Langų skylės priminė tuščias akiduobes rš. Žvilgterk per skylę, ką čia šuva loja KlbIV85(Mlk). Skylùkės būna didesnės ir mažesnės Mrc. Yr skyleliū́tė durelėse Ad. Kailiuosna išduria skylelès Asv. Kiti pasdirbo kiaušinių macnų – pragręžė skylẽlę, prileidė smalos Aps. Skrudėlė, aplink apibėgus, rado mažutę skylelytę, pro katrą ir inlindo vidun BsPII242. Nuog tos pėdės parodė skyliùkę, kur buvo pinigai Mrp. Apvalią skyliùkę įkerpa, kad atskirtų avį Žg. Jis žiūrėjo viena akim pro rakto skylutę J.Balč. Norėjo dar labiau susiveržti, bet nebuvo diržely skylutės A.Vien. Adatos skylùtė NdŽ. Kur čia žodis galia įlįsti į tokią skylẽlę (į mikrofoną)?! Als. Kad nosys be skylaičių, – tai ir suprasdavę, jogei yra velniukai SI307. Skylelių grybas (baravykas) P. O piktas namie tavo skylių tenedaro PK92. Pro skylę įsiveržė, ir todrinag yra vagys ir latrai DP246. Ar išleidžia versmė iš vienos skylės saldų ir kartų [vandenį]? BtJokL3,11. | prk.: Jo darbe liks, žinai, tiek skylių̃ (trūkumų), kad bus dar kitiems ko lopyti APhI90(A.Baran.) Šitą skỹlę kad jiemus užkimšime, tad veikiaus kitosp bėga DP537. ^ Reikalingas kaip tiltui skylė̃ (iron.) Pn. Reikia čia tavę kaip tilte skylė̃s! Užp. Iš mažos skylė̃s didelė pasdaro Imb. Pirštu skylės nepradursi LTR(Km). Volė dėl skylė̃s: skỹlę veda, volė seka J. Skylės liežuviu neužlopysi LTsV108(Vl). Kur skylė, ten ir lopas PPr268. Lopas pri lopo, i lope skylė̃ Akm. Skylė̃ ant skylė̃s ir skylė̃j skylė̃ Dkš. Naujas žiuponas – senos skylės LTsV200(Mrc). Sena skylė, nauja siūlė B. Maža skylė didį laivą paskandina LTsV234. Vagia ne pelė, o skylė sp. Ir priėjo mezgas prie skylė̃s (susidarė kebli padėtis) Sml. Lauk, vaikeli, nupirksiu baronkų skylę (juok.) LTsV840(Lks). Kieno skylė, tam ir byra TŽIII378. Verčiau aplink važiuot mylią negu tiesiog in skỹlę Mrj. Toro[je] skylė̃s ieško (daro, ko nereikia) Šv. Kokia moma, tokia duktė, kokia adata, tokia skylė̃ Grv. Dėl tos skylė̃s visi tylės, tik tu viena išsižiojai! Plv. lasas">Lašas nuolat puldamas net akmenyje padaro skylę V.Kudir. Gerklė – maža skylė, ale daug talpina prš. Per skylutę viskas kitaip atrodo LTsV236(Šk). Per skylę žiūrėdamas, velnią pamatysi KlvK. Daug skylių – nėr per ką išlįst (rėtis) LTsV607. Kur šuva lindo, ten skylė liko (grąžtas) LTsV624(Krtn). Kas išlenda be skylės? (prakaitas) LTR. Kiek ant dangaus žvaigždelių, tiek ant žemės skylelių (ražienos) Jnš. Vienoje skylėje penkios skylės (pirštinė) Sim. Kojom mina, pilvu trina, kur skylė̃, ten kiša (audžia) Prl. ║ urvas, ola: [Vienuoliai] urvuose arba kalno skylėsa po vieną laikosi Ns1832,7. Ir kas pilysa ir skylėsa (viršuje urvuosa) yra, pavietre numirs BBEz33,27. ║ duobė: Pasmaukime jį ir įmeskime jį duobėna (skylę) BB1Moz37,20. ║ Klvr girnų ausis: Įkišk milinį į skỹlę prie viršutinio ekmenio Žal. ║ LKAI138(Pp, Up, Kpr, Dov, Blnk) girnų prapiestė: Pilamoji skylė̃ LKAI138(Kin). ║ LKAI177(Krg) avilio laka: Skylẽlė LKAI177(Klk, Pš, Lk, Nj, Žm, Upn, Ppr, Vvs, Kls, Vrnv). Skyliùkė LKAI177(Kair). Skylùtė LKAI177(Štk, Pln, Trs, Plšk, Pjv, Užg, Vrnv). Riškiat tą drobulę nu apačios aplink aulio kraštu ir išlekamą skylę po visam užkimškiat S.Dauk. Rudenį bitėms išlėkti vieną skylikę palikit atadarą J.Jabl. ║ korio akelė: Pilnos skylẽlės medaus ažunešta Ad. 2. žaizda: Jai buvo skỹlės plaučiuose LKT153(Sk). Žiūriu – mano vaikui piršto kišama skylė̃ kaktoje Ar. Peiliu kai duota – dvi skỹlės galvoj Klt. Da tos skỹlės buvo neužgiję Brt. Skylės plaučių Sut. Pirm nenorėjo tikėt net ranka, indėta šonan ir kitosna skylėsna SPII234. 3. fiz. laisva vieta, atsirandanti, pašalinus elektroną iš jono gardelės: Skylių judėjimas elektriniame lauke yra skylinė srovė rš. 4. prk. prasta vieta kam padėti, apsigyventi ar dirbti, prieglauda, landynė: Koks gi te gyvenimas tokioj skylė̃j Sb. Neranda skylė̃s, kur pasidėti DŽ. Tai šitoj skylė̃j (mažame kambarėlyje) ir sukamės Snt. Ką veiks nebuvęs namie – labai čia kur kitur gaus skỹlę Srv. Išejo tokion skylė̃n (blogai nutekėjo) JnšM. Dar prašysi, kad ir tave iš tos skylės ištraukčiau rš. Kažkur prie virtuvės, kokioj nors skylėj, pastatys siuvamąją ir ten pasodins mane I.Simon. Kažin kur Vaclovas gavo skylę, kad neateina Pc. ║ vieta kam išleisti ar ką gauti: Šiemet linų turim gražių, tik nėr jiem skylė̃s (niekas jų neperka) Kp. Radau skỹlę – ten ta perka uogas! Krs. Išrado skỹlę, kur kiaušius perka Grd. Žinai, pirmininke, suuodžiau vieną skylę – bus ir spyruoklė, ir vožtuvas V.Bub. 5. DŽ1 prk. nepriteklius, vargas, bėda: Kokia skylė̃ kur yra, te reikia padėt Dv. Motinos nebėr – i kokia skylė̃! Krš. Vaikas užkrito, didžiausia skylė̃ pasidarė Rdn. Jam namuose skylė̃ rados – arklys išgaišo Vlk. 6. DŽ1 prk. būtinas reikalas, susijęs su išlaidomis (skola, mokestis ir pan.): Žiūrėk, kad ir da turi kokį rublį, ale kad ir skylių̃ atsranda Sdk. Tik spėk pinigų sugriebt – skylių̃ bus Skdt. Ar jau didžiąsias skylès atkišai? Vlkv. Skatiko žmogus niekur nesusigraibai, o čia visur skylės V.Krėv. Nepaskumbi vienos skylė̃s užkišti, kaip jau vėl į dešimtį vietų turi mokėti Vvr. Reik pinigų, kad visas skylès užkištum Jnšk. Geriau pirma užkiškis skylès, kad nekabinėtumias skolininkai, o ne radiją pirk Dr. Didelė mano skylė, da šitais pinigais neužkišiu LTR(Slk). Kiek visokių neužkištų skylių yra – dalys neatiduotos J.Paukš. To pinigo užteks tik skylėms užkaišyt Rs. 7. išsiskirianti iš aplinkos, neištirta vieta: Kol kas baltosios skylės tik teoriškai tyrinėjamos sp. 8. LC1883,7 kalėjimas: Už katilo pavogimą aną įkišo į skỹlę Krtn. Ir anys jį skubiai išleido iš skylės BB1Moz41,14. ◊ dúoninę skỹlę užkim̃šti nutildyti: Nepliurpk vėjų, ka nereiktų užkimšti tą duoninę skylę Skd. ne į sàvo skỹlę lį̃sti kištis ne į savo reikalą: Tai kurgi lendì ne sàvo skylė̃n?! Slm. Kogi lindaĩ ne sàvo skylė̃n – dabar gailėsies visą amžių! Kvt. rãkas prie skylė̃s būtinai reikia: Kai rãkas prie skylė̃s, nieko nebežiūri Grž. skylė̃s ieškóti NdŽ stengtis išeiti iš sunkios padėties, stengtis išsisukti iš priespaudos. skylė̃ per žemaĩ gręžtà Plv menk. apie vaiką, nesubrendusį: Tavo skylė̃ par žemaĩ gręžtà prieš mane kalbėt! Skr. Per žemaĩ tavo skylùtė gręžtà, kad man ką padarytum! Lkš.
skylė junginiai
- juodoji skylė, padaryti (kur) skylę, pradurta skylė, pramušti skylę (kur)
- Juodoji skylė