žiuponas reikšmė

Kas yra žiuponas? 1 מiupõnas sm. (2) OZ67, FrnW, NdŽ, žiùponas (1) [K]; SD460, Sut, S.Dauk, N, L, žiūpõnas (2) [K], K.Būg, Rtr, KŽ žr. žiponas: 1. Žiupõnas – vata susiūta, su pamušalu, viršų deda, vyriškas – vyram iki kelių, moteriškas – žemiau kelių Ign. Žiuponù apsrengęs, pjauna malką plaukais apkritęs Drsk. Žiuponė̃lis ZtŽ. Aš eisiu atsinešti žiūpõną iš klėties, kad sušiltų Snt. Neapsvilkai žiuponu, tai vat ir sušalsi Slk. Žiupõną stulpuotą iš mėlynos gelumbės salig kelių nešio[ja] moters Užnemunė[je] J. Ir atjojo lenkų ponas, liki žemei jo žiupõnas JD199. O aš dingojau, kad tu didis ponas, – prastas tavo apdarėlis, lopytas žiupõns JD971. ^ Naujas žiuponas, senos skylės PPr387. Pagal poną ir žiupõnas Žg. Kur ponas, ten ir žiuponas Grž. Ponas – jo juodas žiuponas Vs. 2. Ir žiupõnas savo darbo buvo, ir kelnės DrskŽ. Yra šėpoj žiupõnų kaip šunų (labai daug) Dkk. Diedukas bagočiausia – žiuponù prastu Strn. Reikia žiuponiùkas, kelniūtės berniukui nupirkt Dglš. Tą žiuponą reĩkė išardyt ir pataisyt Pc. Pasisiuvau tik žiupõną, kelnėm pinigų neturėjau Mrk. Striuku žiuponeliù turguj styrindavo Švnč. Žiuponiùkas su kišeniais Pns. Šoko kiškis an kalniuko be kepurės, žiuponùko DrskD267. Žiuponẽlis ripso pasuolely drybso (d.) Dglš. Svočiute rože, svočiute lelija, dėl ko tavo žiūponė̃lis gražus? (d.) Nm. Žiuponė̃lis pažyčiotas, sukenkėlė kitos duota JV718.
2 מiupõnas sm. (2) ponas: Bajoras didikas prūsų ir vakarinių lietuvių buvo vadinamas žiuponu, o Lietuvos valstybėje, kaip ir Lenkijoje – ponu rš.