prastas reikšmė
Kas yra prastas? prãstas, -à (brus. пpocты, l. prosty) adj. (4) 1. H, R, K neturintis gerų savybių, menkas, blogas: Kitą kartą buvo žmogus neturtingas, turėjo tiktai vieną prastą kumelėlę MPs. Prastà buvo žemė Krm. Šienelis prãstas – praleidžiau laiką [bepjaudamas] Švnč. Prastì rugiai Rud. Medžio (miško) žolė prastà Dbč. Čia mūsų visų prastieji rugeliai J.Jabl. Pats prãstasai alus – patekos Ob. Jis davė savo sūnams tris arklius pabalnotus, bet kvailiui viskas kliuvo prastesnio TŽII250. Kad ir prastõ[je], by tik savo [troboje] Vkš. Stogai prastì, lotos aikštė[je] (viršuje) Tršk. Prãstas mano medžias, vien tik eglinis Skp. I proto neprãsto, girdėties Slnt. Kelias ir teip prãstas, o kai palyja, tai išbrist nebemažna Užp. Vertimas tikrai menkas, kalba labai prasta J.Balč. Prastų prasčiausias OsG144. Už prãstą prastèsnis NdŽ. Korta mano visai prastà Kt. ^ Gera galva, tik ant prastų pečių uždėta LTR(Pn). Prãstas tas arklys, kuris avižų n'ėda Snt. prastaĩ adv.: Jis prastaĩ kalba lietuviškai BŽ186. Jonis prastaĩ gano Nv. Šiemet viskas prasčiaũ paaugo Jnšk. Su duona prastaĩ rodo, būs brangi rugiai Dr. prastỹn adv.: Oras ėjo vis prastyn ir prastyn J.Balč. 2. nesugebantis, netinkamas: Kodėl tave išmetė [iš tarnybos]? Matyt, prãstas buvai? Skr. Visai prãstūs buvo muzikontai Krs. Gera gaspadinė namus taiso, o prastà ardo Rud. Prastas iš tavęs artojas Šn. prastaĩ adv.: [Siuvėja] darė, kad jau gražiau man būt, – padarė da prasčiaũ Mžš. 3. niekuo neišsiskiriantis, eilinis, paprastas: Tasai vilkas nėra prasta žvėris, jis gudrus kaip žmogus prš. Vienoj skrynioj auksiniai pinigai, kitoj sidabriniai, trečioj prastì (paprasto metalo) Kt. Aną paliko vieną patį prastojo[je] trobo[je] Tl. Ir šventom, ir prastom dienom ta pačia skarele ryšia Slm. Prastà ar šventa diena – vis reikia dirbt Dglš. Dirba šventą prãstą – susilygo kūtes išbalinti Krš. Prastosu dienosu vietoje ... antifonos ... giedok himną Mž481. Pri duonos prasčiáusios eilės būdavo Tv. Kalendros ant prastojo meto 1885 prš. Aš neprastas tetušio sūnelis, aš neprastą ir mergelę vesiu D61. Aš už prãstą mergytę tik vienus metus patarnavau Jon. prastaĩ adv.: Namie Jonas Puodžiūnas vilkėjo prasčiau ir už kitą sklypininką A.Vien. Apsirengusi buvo prastaĩ, bet švariai NdŽ. ^ Tas nemes, kitas neves, o tikrasis nematys – galiu eit i prasčiaũ apsirėdžius Jrb. ║ neišvaizdingas, negražus: Prastum[o] tai prastas berniokėlis, ale razumnas Sdk. Pats prastas, pati dar prastesnė, vaikai – puiki Vkš. Prastesnė ar dailesnė merga, man vis tiek, by tik pinigų gaučiau Žem. Ji graži, o jis prãstas Prn. Pažiūrėt prastùtė, bet gero būdo ir darbinykė Dbk. Ka ta marti ar (taip pat) neprastà Pš. Močia tai viškiai graži, al i tėvas ne par prãstas Mžš. Cigonėlis prasto stogo ir veidelio labai blogo DvD424. Vainikėlis prastas rūtų darže rastas, kaip uždėjo ant galvelės, kaip auksas žėrėjo JV691. ║ liesas, be riebalų, be uždaro: Mūs valgis dažnai prãstas būdavo Trgn. Prastíejai kąsneliai del tarnaičių Vdk. Valgo prãstą viralą, lygiai neturėt kuom prasmest Ml. Visą amžį prastùs barštelius srėbė Prn. Savo prastùs valgius vis su pasimėgimu valgo K.Donel. Prastì valgiai žmogui labiausiai sveik KI493. Kad bulbą prãstą padėtum, tai in taũ vaikai nevažiuot [į svečius] Dglš. Prastą ėdį ėdęs šuo, dėl to liesas J. prãsta n.: Kad išdavėm normon mėsą, pieną, tai namie liko suvis prãsta Dglš. prastaĩ adv. Rud: Gal prastaĩ valgo, tai ir serga Krs. Nusbosta prastaĩ būt, kai nei pieno, nei mėsos Trgn. Atnešė, kad būtų kas valgyt, prastaĩ nenešė Mrj. Seniau prasčiaũ valgydavo, ale sveikiau būdavo Mlt. ║ lininis, marškonis: Prastì siūlai tvirtūs Aps. Čia ne vienas vilnonas, čia su prastù Grv. Čia su prastuõm atausta Brsl. Gal prastų̃ kojinių y[ra]? Sk. 4. SD1140 nesudėtingas, neįmantrus: Išmoko verpti, siūti, įsiverti ir austi ir prastus, ir aštuonianyčius A.Vien. Prãsto (rupaus) malimo tai dar kainų nepakėlė Rz. Katechizmuso prasti žodžiai Mž17. Prastas išguldymas evangelijų BPI1. Kitaip negalėjo permanyt slaptų dangujęjų, tiektai po tais prastais prilyginimais DP91. Jis prasčių̃ prasčiáusia kalba išdėstė savo reikalą NdŽ. prastaĩ adv.: Geri bus blynai ir prastaĩ maltų [miltų] Vb. Prastaĩ malti blynai daug sočiau Skp. Mes maišus ausim prastaĩ (dvinytai), plonesni bus Rdm. 5. sunkus, vargingas: Pats prãstasiai darbas Strn. Jeigu gandras išperėjęs iš lizdo išmeta savo vaiką, tai bus prasti metai Plt. Juk žinojai, poni svočia, kad prasti meteliai, maži spasabėliai JV727. Prastas mano pailselis tarp šėmų jautelių KlpD11. Kai jo prãstas gyvenimas buvo su boba (nesugyveno), tai jis jai nieko ir nesakydavo (nepasakodavo) Skr. prãsta n.: Gyvuliui prãsta – ir žiemą, ir vasarą basas Pc. prastaĩ adv.: Parvis prasčiaũ mažam būti LKT86(Kl). Prastaĩ – kai kuolas liežuvis ir ausis užgulta Rod. Prastaĩ gyvenau, ašarose paskendus buvau Rš. Dabar prastaĩ – kelias pašlapo Jnšk. Šiemet prastaĩ su orais Ėr. Be pinigų visur prastai J.Balč. Bet kitiems kalbėtojams dar prasčiau sekėsi A.Vien. Prastaĩ juoda duona, be anos da prasčiaũ Slnt. prastỹ(n) adv.: Tolyn – prastỹn Ėr. Ko toly, to prastỹ, blogy Alk. ║ nežadantis gero, nelinksmas: Prastos naujienos, broliai rš. 6. silpnas, nestiprus: Mano dantys prastì Mrj. Menkai tu matai, prastos tavo akys rš. Sveikatos jis labai prastõs Jnk. Jau ligonis prastutė̃lis Skr. prastaĩ adv.: Akimi[s] dar̃ prastaĩ regiu Rud. prastỹn adv.: Ligonas prastyn eina Skd. 7. turintis neigiamų moralinių ypatybių: Jie ma[n] nebuvo prastì: darbą gerą davė Pgg. Prastas žmogus, jei savo peikia LTR(Vl). Tokia graži, švelni moteriška, o gavo tokį prãstą vyrą Vdžg. O kur dingsi negyvenęs – i prãstasis galia geruoju būti Brs. ║ piktas, nelemtas, blogas: Nėko ans munie gero nepadarė, ale nėko nė prãsto Vvr. ^ Prastì darbai akis bado Slnt. prastaĩ adv.: Tik žiūrėk, kad per tris dienas būtų man pinigai, kitaip bus prastai J.Balč. prastúoju adv.: Veizėk, ka viskas nebengtumis prastúoju Slnt. 8. Mž17, SD1140, R, K neprivilegijuotas, nekilmingas, kilęs iš liaudies: Buvo pakviesti [į balių] visi dvariškiai, puikūs ir prasti žmonės BsPIII22. Aš gi prasta mergelė, ne kunigaikščių kilmės V.Krėv. Motina buvo prasta, nemokyta, bet labai geros širdies moteriškė J.Balč. Prãstas žmogus buvo, ne ponelis koks Mlt. Iš prastų̃ mužikų anas išeina Dglš. Kad dūduotų dūdelėms, verktų ponai ir prastì JD1228. Kaip prastas žmogus kąsnį gerą nepažins, taip kiaulė pipirų J. Ne tarnus, ne kokiuos prastus miesčionius jop nusiuntė, bet labus žmones DP22. ║ nemokytas, neišsilavinęs: Kroniką rašė ne prastas lietuvis, tiktai mokytas V.Piet. Prasta mergaitė, be jokio išsilavinimo, pavergė jo artistišką sielą savo paviršutiniu gražumu LzP. Tu pasidarei mokytas ir nenori kalbėti su savo prastu tėvu J.Dov. Kai daktaru išsimokino, tai nebekalba su prastaĩs Pnd. Suvargę buvo žmonys baisiai, prãstūs labai būdavo žmonys Pbr. prastaĩ adv.: Žmonės mūsump dudena prastaĩ Dv. Pas mumi tep prastaĩ šneka Gg. ║ šiurkštus, vulgarus. prastaĩ adv.: Jis, prastaĩ šnekant, tikras kiaulė Ss. 9. SD1140, R nuoširdus, atviras, tiesus: Kazimieras buvo prasto būdo, mėgo vargužius A1885,78. Juk eš tatai padariau prasta širde ir rankomis nekaltomis BB1Moz20,5. [Jobas] est ant žemės labai prastas, ing mane tik išgi visos dūšios Mž432. prastaĩ adv.: Tasai temeldžiasi Dievo, kursai kožnam prastai duost BPII102. 10. [i]įprastas: