galva reikšmė

Kas yra galva? galvà sf. (3) 1. kūno dalis: Jis mąstė, galvą rankom pasirėmęs T.Tilv. Kažkas pirštu bakstelėjo Pranui į galvą P.Cvir. Neičiau nei už Levuko... Geriau kišk galvą į tvorą, tegul uodegą varnos lesa Žem. Visi traukia kepures nuo galvų rš. Gálvai šalta Slm. Jo galva lėkė kai kopūstėlis KlvD246. Kirsiu galvelę kaip kopūstėlį Čb. Viena galva, devyni liežuviai Prn. Kur galva krito, perlai žibėjo DvD4. Man pradėjo gálvą sopėt Ėr. Jau nuo dūmų galva skausta JD1150. Nuo alaus gálvą skaus, nuo midučio da labiau Dkš. Marti prie kojų, sesuo prie galvos, matušė prie širdelės D20. Vaikis šokdamas atkrãgina gálvą aukštyn J. Gal iš didelio rašto, kad kepurė ant galvos krašto Prng. Arkliai galvas nukabinę, vos kruta rš. Aš seserį visa gálva praaugau Grž. Jis bus visa galva aukštesnis už savo žmonelę J.Jabl. Gul matušė prie šalelei, raktelis po galva D69. Šitos kepurės ne mūsų galvóm – per mažos Dbk. Mūsų giminės gálvos keturkampos Rs. Per žmonių galvas nemačiau, kas tenai su kuom pešėsi Sml. Veiza pro langą – galvos vienos (daug žmonių) Kal. Galva prisibarstė niežų B. Išperėjo viščiuką dviejom galvõm Pc. Ar esi kuomet matęs žaltį devyniomis galvomis? J.Jabl. Išgėriau devintą, jau galvelė linksta DvD292. Pelėdos galvelė ar ne puodelis StnD93. Vainikeli muno, žaliukeli muno, šį vakarą ant galvelės StnD15. Vienas kėlė kepurelę, aš jam nė galvelės StnD15. Ant galo nusukė galvytę, ir kiškiukas numirė BsPII174. Skinkit baltas lelijėles, žemai lenkit galvutėles rš. Žilą galvą galvytelę in žemę palenksim (pasensim) Prng. Veizdėkit ir pakelkite gálvas jūsų DP12. | Sušildyk vandens galvai (galvos plaukams) ištrinkt Dbk. Jūsų sesutė aukštam svirnely pinas galvelę (plaukus, kasas) Nm. Paieškok galvą (paskirstyk plaukus, paieškok gyvio)! Ds. | Troboje net galva sukasi (svaigsta) nuo tabako dūmų Žem. Gardus alutis, balta putelė, oi sukas sukas mano galvelė Pn. Gardi rūgštelė apsuka (apsvaigina) galvelę Sim. O dar mano galvelė miegelio nori JD1075. | prk.: To testamento tie žodžiai yra galva ir pamatas Mž27. ^ Tiek daug žmonių – lenda per galvas Bsg. Daug žmonių – galėtum galvomis lipti B. Saulė pietuos, ė galva pūkuos (tebemiega) Švnč. Kokia galva, toks ir protas Sim. Vaiko galva, vaikiška kalba Sim. Didelės galvos, mažo proto Grž. Su protu galvoje, su meile širdyje niekur nežūsi Sim. Galva visą kūną valdo Pln. Kur galvà veda, ten kojos neša Lš. Durna galva nei žilsta, nei plinka Bsg. Drabužio turi nuo kojų lig galvos (labai daug) prisikrovusi Lnkv. Eina – nuo galvõs kiaušinis nekristų (labai pamažu eina) Skr. Tarp dviejų auklių vaikas be galvõs BŽ115. Galvos netekęs, kepurės verkia SkrT. Aukščiau galvos neužšoksi Tr. Bau muša galvą į akmenį B. Jamui galva plyšo, tavei širdis J. Akmenio nėra ant lauko ir galvon suduoti Vžns. Kas gal taip daug galvų po viena kepure sulaikyt K.Donel. Žodis galvõs nepramuš Trgn. Galvai sukantis, kojų nebsuvaldysi VP15. Kad tu gálvą nusisuktum! Ds. Kad jis galvą kur nutrūktų! J.Jabl. Daug atmenategu tu gálva! Ėr. Kad tu gálva, koks jis geras! Ėr. O kad tu galvą kur! Skr. Kad užaugo tos bul'bos – kap kamuoliai, kad tu galvẽlę! Lp. Galvõn šoka, tai ir kojos eina šokt (įgėrusiam norisi šokti) Lp. Spruko kur galvos nešami M.Valanč. Žmona rėkia gálva (jai skauda galvą) Ss. Rėkia, kiek tik galvoj balso turi Vkš. Tėvai, bene užkėlei koją už galvą (bene pavirtai, bene sergi)? Šts. 2. ppr. pl. vieta prie šios kūno dalies, galugalvis; pagalvis: Tėvulis klėty guli, po galva raktus turi (d.) Mrk. Gul močiutė prie šalelei, tur raktelius po galvele JV229. Po galvõm pasidėjau obuolius Slm. Nėr po mano galvų̃ nieko, neieškok Skr. Gale galvẽlių rožė žydėjo JD1221. Gul močiutė svirnužėly, rakteliai po galvužė̃lių, rakteliai po galvùžių JD564. Galvose lovos suteršta paduška, kojose – vaikas miega Ss. Ragotinė vėl jo buvo įsmeigta žemėn galvosa jo Ch1Sam27,7. Tada pasilenkė Israel ant patalo galvumpi BB1Moz47,31. 3. prk. protas, išmanymas; mintis: Drūktenis perėjo abu švogerius stovyla, galva ir iškalba Žem. Jų galvose maišėsi keistos mintys, gimė didelės viltys A.Vencl. O kur eiti, kur dingti – neišmanė galva rš. Mano galva jau nebeišneša, ką čia reikia daryt Rm. Kur tavo galvà buvo, kad tu ją ėmei! Jnšk. Tavo galva kaip puodynė – mokinu mokinu ir negaliu išmokint Gs. Galvõs nuojėga KII310. Galvos darbas labai vargina J.Jabl. Reikia galvõs tam darbui Jnšk. Daiktai, tamstos aprašyti, mano galvai aukštoki, mokslui platoki A.Baran. Prašys prašys, kol galvą susuks Srv. Reikia savo gálva gyventi Krns. Manykis savo gálva, čia tau kitas nepadės Lnkv. O, jis vyras su galva Jnšk. Vienam reikia pačios su galva, kitam su pinigais J.Jabl. ^ Kur galva neklysta, ten ir kojoms bepigu Žem. Galva visą žmogų vadžioja B. Gera galva šuntakiais nevaikštinėja Lš. Galva uždirba, galva pradirba Vžns. Galvà kaip puodas, pilvas kaip aruodas (daug valgo, maža teišmano) Kp. Pinigų yr, ale galvõs nėr (turtingas, bet neišmintingas) Švnč. Kad galvos nėr, kojos atsako (negudriam reikia daug sugaišti) Šts. Už durnos galvos kojom pakūta Slm. Dėl kvailos galvos ir kojom nėr ramybės Trgn. Tylūs ir ramūs žmonės neteko galvos (bėgioja, laksto kaip bepročiai) rš. Galvą turi vyro, ne avino Gs. Galvą turì, ne puodynę (turi suprasti) Vlkv. Ot kur galvelė žmogaus (čia tai bent protas)! Al. Dėl tavęs aš turiu kvailą galvą gaut (netekti proto) Ėr. Vynas galvą atėmė (apsvaigino) Ėr. Gerai, ant tavo galvos (tavo patariamas) nueisiu Ėr. Mano gálva (mano nuomone), jam nereikėtų taip daryti K.Būg. Galvoj baronai bados (jis ne visai protingas, jam proto trūksta) Ml. Jis daug galvoj turi (gudrus), tik, velnias, neišsiduoda Jnšk. Ką dvi galvos, tai vis ne viena Brž. Kiek žmonių, tiek galvų (tiek nuomonių) Šts. Galvą atsukęs į aną pusę turėjo (laikėsi anos pusės nuomonės) Ėr. Ana iš savo galvõs (pati sugalvodama) auda visokius raštus – neturi į ką pasižiūrėti Als. Aš į mokyklą nėjau, tik iš savo galvõs (pati) išmokau Gs. Rašė, kas tik atėjo į galvą V.Kudir. To neturėjau galvoje J.Jabl. Man apie tai visai neparė[jo] į gálvą Prn. Kas galvõj, tas kalboj Trgn. Kas galvõ[je], tas ir ant liežuvio Kair. Kas galvoj, tas ir burnoj Vj. Ne tas darbas galvõ[je] (rūpi) Ėr. 4. prk. atmintis: Man sumažėjo galvà – nebeatmenu Šts. Mano galvõs nebėr nėko Šts. Mažos galvõs tebuvau – kaip rėtis vandens prisemtas Ms. Nebturiu galvõs – kad kur eitu, turiu grįžti Grg. Tol galvoj, kol ant akių Vdk. Vaikas visai be galvõs Rs. 5. gyvybė, gyvenimas; mirtis: Velyk be galvõs, o ne be unaro (garbės) Kt. Be spaudos mes lyg be galvos Blv. Po jo galvõs pasiliko pati ir vaikai BŽ325. Nežinau, vaikai, kaip po mano galvos (man mirus) gyvensit Jnšk. Naujasis žents ... pastojo po jo galvõs karalium Sch171. Mums pridera pasirūpinti apie tuos, kurie po mūsų gálvai gyvens A.Baran. Visas tas daržas po tavo galvai tenka man Ašb. Valdyt tepradėsi tik po mano galva Srv. Po mano gálva (kaip aš gyvenu) jau dusyk teip buvo Gs. Nons (nors) prie mano galvõs nesiriekit Jnšk. Jis tai padarė savo galvon (rizikuodamas savo galva) J.Jabl. 6. atskiras žmogus ar gyvulys (daiktas): Tūpteli, lyg kas būtų prieš jos žilą galvą kirvį pakėlęs P.Cvir. Prieš žilą galvą (seną žmogų) atsistok srš. Šeimynos septynios gálvos (septyniese) – visiem reikia pavalgyti ir apsivilkti Sml. Karvių su telyčiom peržiem aštuonios gálvos reiks išliuobti Sml. Bajorai turėjo gálvas po savim rašytas (turėjo baudžiauninkų) Gršl. Ne kožnas mokytų galvų (mokytų žmonių) darbas vertas garbstymo ir priėmimo S.Stan. Daug vyrų, o prie bėdos galvos nei vienos Prn. Teipajag ir balta galvà (moteris), jei ką apžadės, darbu teišpildai DP542. Motynėle mano, senoji galvele, ar leisi, ar duosi jauniausią dukrelę? JV420. Oi matušaite, senoji galvaite, tamsta nežinojai, kas mano širdaitėj D117. Garbės galvuže mano (duktė kreipiasi taip į motiną) N. ^ Kiek galvų, tiek kalbų Tr. Visas ruoštas ant mano galvos (man vienai) J.Jabl. Susimildamas, eik tu nuo mano galvos (nuo manęs) Ašb. Eik tu nu mano galvai Krtn. Nepalaima bus ant jo galvos B. Ant galvos (bendrai) suderėti B. Galvomis (vienetais) parduodinėju R366. Vyrai turi nuo galvos (kiekvienas) mokėti po 4 markes Pt. Mainom karvėm galva galvõn (be priedo) Ml. Imk mano galvon (aš atsakau) J.Jabl. Gyvena mano galvõn (į mano sąskaitą) Š. Kuosa, kaip ir žvirblis, rudenį ir žiemą gyvena mūsų galvon (iš mūsų) J.Jabl. Pinigus skolinau tos pačios pensijos galvon (kurią vėliau gausiu) rš. Tiek daug kaltybių priskaitoma mūsų galvon (mums) rš. Už tavo galvõs (dėl tavęs) mane aprėkė Srv. Už seserių galvõs ji tenai papuolė BM88. Dabar tiek darbo už miego galvõs (per ilgai miegant, darbas liko nedirbtas) Pc. 7. vyresnysis, viršininkas, pirmininkas: Šeimynos galvà Krkl. Aš namų galva Ašb. Kas galvà tos draugystės? K. Jūs ir esat vyresnė galva (aukštesnis, garbingesnis žmogus) už jį N. Priėmime dalyvavo ambasadų ir misijų galvos sp. Uždėjo jį gálva ant visų kupčių BM211. Visus daiktus po jo kojų padėjo ir pastatė jį, idant būtų galva ant visa BPII117. Per vyriausią galvą ant visų prūsų buvo Montė pastatytas prš. Ir įstatė jį galva surinkimo Bb1PvE1,22. Prisakė tada ... Maižiešius ... galvomus tėvų giminių vaikų Izraeliaus Ch4Moz32,28. 8. apskrita, drūtesnė kokio daikto dalis; priekis; viršūnė, viršus: Grakščios gėlių galvutės skleidžias S.Nėr. Saulėgrąžos linksmai tiesia į saulę savo auksines galvas J.Balt. Rasos pilnos žolynų žemyn galvos linksta A.Baran. Galva kopūstų minkšta J. Ankstybiejai kopūstai jau pradėjo gálvas siausti Vkš. O tos galvos kopūstų – kaip tik duonos kepalai Žem. Aguonos galva SD140. Jau čėsas raut, jau galvùkės skamba J.Jabl. Surinktus linus stovindamas, statyk ant galvos, kad būtų minkštesni minti Šts. Linų galvelìkės Kltn. Dobilų galvutès nuskabė arkliai Gs. Baravykų būna raudonom ir juodom galvom Lnkv. Cibulio galvelė OG134. Diegai pinavijų iš žemės rausvomis galvutėmis lenda K.Bink. Jau žolė kiša galvą, greit galėsim ir gyt Rm. Šito šaukšto galvà negili Lnkv. Nulūžo samčio galvà Skr. Juras atsikėlė iš lovos, įsimynė į nupjautas batų galvas ir išvėžliojo į lauką A.Vencl. Visa kojinė sveika, tik galva (pėda) nuplyšusi Grk. Gali ir grėblio galvà išeit iš to uosiuko Pc. Pritvirtink [grėblio] galvìkę prie koto Ar. Kai smuks kirvio galva, tai dar praskels tau guonę (galvą) Gs. Beveik visų tų fugasinių ir padegamųjų sviedinių galvos buvo per storos rš. Galva bezmėno Ds. Pypkos galva Šts. Šitas mažesnes šakutes dėk šluotai į galvą Mrj. Gero meistro galvelė (smuiko kaklo dalis) vis gražesnė už prasto skripkadirbio darytą Ds. Galva sąsparos N. Galva – venterio dalis su įgerkliu rš. Galva – priešakinė žeberklo dalis Skd. Galva – pirma sielių gel̃nė, lova Zp. Cukraus galva (konuso formos gabalas) Skr. Pilies bokštai kėlė galvas (viršūnes) aukštyn rš. Naktimis perkūnijos gálvos (panašūs į galvas debesys) uždengė žvaizdes MitI71. Debesys išsidraikė galvomis po visą dangų rš. 9. bičių avilio aukštutinė dalis: Rudenį bitės medų susineša į gálvą Brž. Reikia galvą mainyti kas treti metai Lb. Galvoje medų palieka bitėm žiemai Ktk. Galvoj yra gerai medaus Užp. Galvoj du rėmeliu su koriais atmainiau Ktk. 10. knygos skyrius, perskyrimas: Parašyt yra Motiejupi, tapagaliausioje galvoje Mž24. ◊ Adõmo galvà; EncI67 zool. didelis naktinis drugys (Acherontia atropos). gálvą dė́ti (dúoti) 1. garantuoti: Aš savo galvą dedu, arba savo galvą duodu, jei tas būs netiesa S.Dauk. 2. ginti iš paskutiniųjų: Viens brolaitis atsirado, už vainiką galvą deda Sln. gálva (galvomìs) eĩti siausti, dūksti: Kai susirenka tie vaikai, tai galvõm eĩna Pc. Kurgi neužsitiksi, vaike, šit gálva eĩdamas! Trgn. gálvą susiė̃męs susikrimtęs: Jie šaukia galvą susiėmę A1884,2. gálvą guldýti garantuoti: Aš galvą guldau už tai rš. gálvą paguldýti žūti: Kare daug galvų paguldė priešai rš. gálvą prikìšti žūti: Možna labai greitai galvą prikišt BM83. galvomìs kójomis 1. ropomis (girtam): Parsikrapščiau namie galvõms kójoms Varn. 2. stumdantis: Ejau kojom galvom, kad buvo vidurius bepaleidą Šts. ×galvõs korà; R241 mirties bausmė. gálvą kùlti (kváršinti) 1. neduoti ramybės: Ką tu čia man kuli galvą – pasakiau, kad negausi – ir negausi! Skd. Eik sau nekvaršinęs man galvos J.Jabl. 2. rūpintis: Lengvas darbas – ne galvą kulti Skd. gálvą láužyti rūpintis: Kam dėl visokių niekaniekių galvą laužai Grž. Kad būčiau viena su broliu, nei galvos sau nelaužyčiau rš. galvojè negeraĩ pusprotis: Ar jums galvoj negerai? rš. Tam žmogui turbūt galvoj negerai Kt. gálvą pamèsti netekęs nuovokos: Kur jis eina kaip galvą pametęs? Ant. galvõs rė̃das K mirties bausmė. gálvą skaũda rūpi: Ai, tegu kalba, kam galvą skauda JV173. Yra žmonių, kuriems dėl kitų galvos neskauda J.Jabl. gálvą sùkti nuolat svarstyti: Vis sukau sau galvą, kaip čia iš namų išsprukus J.Jabl. gálvą trū́kti greitai bėgti, vykti: Trūk galvą kur nors Sim. Trū́ksma gálvą visi ten, t. y. eisma J. gálvą įtrū́kti įbėgti: Įtrūko galvą ir sušuko Šts. gálvą ištrū́kti išbėgti: Kažin kur ištrū́ko gálvą ir nepareina Plt. gálvą nutrū́kti nueiti: Kur ans nutrūko galvą? KlvrŽ. gálvą turė́ti ant pečių̃ (pakáušyje) būti gudriam, apsukriam: Turi galvą pakaušy B. Turėk gálvą ant pečių! Lš. gẽrą gálvą turė́ti būti gabiam: Jis tùri gẽrą gálvą, jis geros galvos KI577. į gálvą dė́ti(s) (įsidė́ti) dėmėtis, įsidėmėti: Ir dẽda į gálvą, ką tas vaikas sako Plt. Dėkis į galvą J.Jabl. Kaip įsidėsi sau galvon dar, tai ir paskui neužmirši Nč. į gálvą nedúoda neskubu: Nesiskubina – galvõn niekas nedúoda Dbk. į gývą gálvą smarkiai (rėkia): Ko tep rėki gyvon galvon? Lš. ikì gyvõs galvõs iki mirties: Viens leitenants … iki gyvos galvos prasūdytas Kel1862,100. iš galvõs atmintinai: Ar visa knyga reikia iš galvõs mokėt? Ds. Iš galvos pasakyti N. Jie tikt iš galvos šventus mokinosi mokslus K.Donel. iš galvõs eĩti greitai augti: Žolė iš galvõs eĩna Jrb. iš galvõs išeĩti (kráustytis) pakvaišti: Sakyk tiesiog – aš iš galvos išeisiu Ašb. Dėl mergos jis iš galvos kraustos Jnšk. iš galvõs išvarýti labai sujaudinti: Mane iš galvos išvarysi Lp. iš visõs galvõs smarkiai (šaukia): Iš visõs galvõs šaukia, kad apvogė J. kaĩp galvõs pérdaužtas smarkiai (bėga): Bėga kai galvos pardaužtas Mc. kaĩp be galvõs susijaudinęs: Išsigandęs laksto kaip be galvos Jnš. kaĩp į gálvą mùštas smarkiai (bėga): Bėga kaip galvõn mùštas J.Jabl. kaĩp (kíek) galvà léidžia smarkiai (rėkia): Rėkia, kiek tik galvà léidžia Skr. Bitės supuolusios teip sugylė mešką, kad ta rėkdama, kaip galva leidžia, bėgo ing girią Tat. kàs gyvà galvà visi: Einam padėt, kas gyva galva Gr. kàs (labai, ne) (kam) galvojè nerūpi: Kas man galvõ[je] su kitais Pp. Kas tau galvoj, kur aš einu! Brt. Labai man galvoj su kitais BM1. Jam nei ne galvõn tas darbas Lp. Dar mergytė ji tebėra, dar piršliai jai ne galvoj rš. pakõl gyvà galvà visą amžių: Marti gailėjo tris nedėleles, sesuo – trejus metelius, o matušelė augintojelė – pakol gyva galvelė StnD28. Visam tavo amželiui, pakol gyvai galvelei JV655. pradaužtà (pramuštà) galvà labai nori: Jam galva pradaužta važiuoti Dglš. Ant mokslo jam pramuštà galvà Rm. Prie vakaruškų turėjo pramuštą galvą Ll. Rungtynėms jo buvo pramušta galva P.Cvir. pláukas nenukrìs nuo galvõs nieko bloga neatsitiks: Nebijok, nei vienas plaukas tau nuo galvos nenukris Jnšk. stačià gálva tiesiai žemyn: Kad grūdaus stačià gálva iš obelies, tik neužsimušiau Ds. už (kieno) galvõs gyvam tebesant: Kad tep visi gyventų, kap gyveno už uošvio galvõs Lp. Už tėvo galvos nei plaukas nenukris Sim. vė́jas švil̃pauja galvojè nerimtai elgiasi: Jo galvoj vėjas švilpauja Dglš. visà gálva smarkiai: Vilkas neiškentė ir sukaukė visa galva – aūūū BM256.

galva sinonimai

galva antonimai

galva junginiai

  • (kam) į galvą ateiti (ką nors daryti), (į)kalti į galvą, apsukti galvą, ateiti į galvą, būti visa galva aukščiau už, galvą susukti, kritimas/nėrimas galva, kvaršinti galvą, lenkti galvą prieš, lenkti galvą prieš ką nors, mano galva/nuomone, neimti į galvą, nukirsti galvą, nuo kurio plyšta galva, nėrimas galva, pamesti galvą, pametęs galvą, pametęs galvą dėl, papurtyti galvą, priglausti (galvą), smogti galva, smūgis galva, stačia galva, su apsvaigusia galva, sukti galvą, trenkti (kam) per galvą, trenkti galva, trenkti į galvą, verstis (per galvą), vertimasis (per galvą), visa galva viršesnis už, įkalti į galvą, įsikalimas į galvą, įsikalti į galvą, šeimos galva, šovus į galvą
  • šeimos galva
Ką reiškia žodis galvadaužys? Visi terminai iš raidės G.