rėtis reikšmė
Kas yra rėtis? 1 rė̃tis sm. (2), rėtỹs (4) 1. R, Q131, Sut, K, M ant lanko aptrauktas tinkliukas miltams, grūdams ir kt. sijoti, sietas; į jį telpantis kiekis: Dirbasi rė̃tis iš plėšų, o sietas iš ašatų J. Miltus išsiaučiau par tankų rė̃tį, tai duona išėjo kaip pyragas Krp. Kas nori gerą duoną valgyt, tura par rė̃tį išsijoti miltus Kv. Eik, paskolyk rė̃tį, pasijosiu miltus, ir bus duona baltesnė Trg. Reik i rė̃tį turėti: a tankį, a retą Rt. Šitas rėtis tik žirniams sijoti Lkš. Par rė̃tį išsijos pelenų, sudės drobužius i virins porą valandų Lk. Užsidėjau sietelį, padavė rė̃tį, i lipau semti bičių Mšk. O cigoneliuo seikė[ja] tos dienos uždarbį su rėčiù LKT50(Mžk). Kiti rė̃tį užmaus ant galvos, ūsus, barzdas prisilipdys [per Užgavėnes] Žg. Šikšniniai buvo rėčiai, skūriniai Šts. Rėtys ašutinis N. Rėtis, arba koštuvis, dėl parkošimo šarmo I. O, žadėjo pupų rėtį, o, da ir lašinių pridėti JD1205. Jūs, broliukai mažiuliukai, nedideli augę, klėty rėty su peliukais drauge DvD227. Teip pasėjus [tabokus], reik par pusę colio juodąja žeme, par rėtį išsijota, apipilti S.Dauk. Rėtukas BzF164. | Rėčio kaulas (anat. rėtikaulis; os ethmoidale) E. ^ Išsrėbė bliūdą kaip rė̃tį Šk. Žmogaus oda juk kai rė̃tis – kiaura Jrb. Galvos kai rė̃tis – va, kokie kopūstai LKT222(Vnd). Paltas visai nesulaiko lietaus, vanduo eina kaip par rė̃tį Jnš. Bet ką jis būtų galėjęs Leknai pasakyti, kurio žodžiai byrėdavo kaip iš rėčio, – nežinau I.Simon. Ir byra kaip iš rėčio KrvP(Nmn). Prasta vaiko galva – kaip rėtis, vandens prisemtas Ms. Čia tokia teisybė kaip rė̃ty vanduo Dkš. Stogas kaip rė̃tis, vanduo kiaurai eina Jnš. Kelnės labai išdėvėtos, užpakalis kaip rė̃tis Jnš. Supuvę rąstai, pamatai kaip rėtis T.Tilv. Vis tebelyja. Kaip rėtis dangus prakiuro rš. Semi su rėčiu [v]andenį VP40. Su rėčiu vandens neatneši PPr232. Su rėčiu prūdo neišsemsi LTR(Šmk). Į rėtį nons i ežerą pilk – tilps, ale rėtis vis būs tuščias LTR(Vdk). Išvažiavo su savo rė̃čiais nu muno galvos Kal. Su durnium prasidėk – pupų rė̃tį pasidėk Škn. Kaip tu man atsilyginsi? – Aš per tavo vestuves su rėčiu vandenio tau atnešiu LTR(Rm). Aitvaro nešiotas – ne rėčiu sijotas KrvP(Mrk). Kad rėteliu vandenio nepasėmiau, nors rėtelį išploviau LTR(Kp). Plaukų glėbys, kiaušinių rėtis (bulvių keras) LTR(Šll). Čiūšis šilūs, rė̃tis laukūs, patrapilda danguo, kerabilda vandenė[je] (vėjas, lietus, perkūnija, vėžys) Vvr. Pilnas rė̃tis trupinių (žvaigždėtas dangus) Sch57. 2. SD108,109, Sut pintinė, krepšys: Nupinta virvė, rėtis iž sparto žolės SD74. Vilnų rė̃tį didžiausį pasidėjusi laumė beverpanti Lk. ^ Jau barzdos rė̃tį priskutęs yr (nebejaunas) Lkv. Barzdos rėtį priskutai, ir dar to nežinai LTR(Šll). ║ toks saikas: Liko nesumalta du rė̃čiai kviečių Vrn. 3. šarvai: Rėtis kareivių SD108. 4. tinklo dalis: Pro rė̃tį išlenda žuvis Klt. [Abaras] susideda iš trijų dalių: tankesnio mezgimo sienos ir abiejuose jo šonuose pritaisytų reto mezgimo rėčių (rėdžių) rš. ◊ prie baránkų rė̃čio susitìksime bus atkeršyta: Susitìksma pry baránkų rė̃čio Šts. iš rė̃čio neìšlipa Dkš labai mažas: Tėvai maži, ir vaikas iš rė̃čio neìšlipa Krkn.
2 rė̃tis, -ė adj. (2) Lkm, Dsn retasis (apie sietą): Tankiu [sietu] miltus sijoju, rėčiu – kruopas Ign. Sietas kruopoms dirbti trijų rūšių: tankinis, pusrėtis ir rėtis, išleidžiąs smulkiuosius grūdus Kp. Pasiimk rė̃tį sietą ir nusijok duonai miltus Užp. Rėčiù sietu tik didžiuosius pelus atskirsi Trgn. Par rė̃tį [sietą] išbyra ir geri grūdai Ktk.
rėtis junginiai
- Eratosteno rėtis