pridėti reikšmė
Kas yra pridėti? pridė́ti, prìdeda, pridė́jo 1. tr., intr. R priglausti (prie ko): Tik pridė́jai peilį, ir nupjauja Gs. Nespėjo galvos prie paduškos pridė́t – ir miega Rdm. Pridė́jo ausį prie durų (klauso) Dkšt. Ausis prie žemės pridėjęs klausė BsPI16. Medum pridėkie, greičiau prisuks [votis] Lp. Pridė́ti ranką prie kepurės (sveikinantis) NdŽ. | refl. tr.: Merga, nosinę prie lūpų prisidė́jusi, ir švaipos, žiūrėdama ant vaikiukų J. Anys prisdė́[jo] [šautuvą] kiškį šaut Tvr. 2. tr. prikrauti: Pridė́jai pilną bliūdelį košės Jnšk. Jis pilnus dubenis pridė́jo mėsos NdŽ. Ryšulys sunkus, lyg būtų akmenų pridė́tas NdŽ. Pilną daržinę vasarojaus pridė́jom Pšl. Kad mes pridėtum nor vieną šalinę šieno Azr. Prikrauju, pridemi eldiją SD127. ^ Dėk grūdą prie grūdo – pridėsi aruodą LTR(Lbv). | refl. tr.: Avilio važiuojant, reikia prisidė́t daug šiaudų Pc. Laivui reikėjo prisidėti anglių rš. Medžių naštą prisidė́k ir nešk J. Prisidė́jai kišenes obuolių Jnšk. ║ įmaišyti, ištirpinti: Druskos pridėjus, gal srėbti NžR. | refl. tr.: Prisidė́jo tiek cukraus, ka jau per saldu Gs. 3. tr. duoti, suteikti: Rūpesčiai sveikatos neprìdeda Vlkv. Baimės tadang mumus pridẽst DP6. 4. tr. priskirti: Mus pridė́jo pri Plungės Pln. Daba Kazariezas pridė́jo pri Šerpaičių Varn. | Erdvilą karvedžiu pakėlė, kuriam padėtojus pridėjo S.Dauk. 5. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Pridė́k mano sijonui padalką Rdm. Tik pridė́jo puspadžius, ir vėl skylės Rdm. Pridėjo alkūnėje lopą Sr. Tas žmogus su pridėtõm kojom (medžiakojis) Grž. 6. tr., intr. padidinti kiekį, padauginti: Nor jau nemažas vežimas, ale da pridė́k kelias gabanas Dbk. ^ Kai prìdedi – mažiau, kai atimi – daugiau (duobė) Jnš. | refl.: Prisidėjo dienos R417. Dar viena burna prisidė́jo (naujas valgytojas atsirado) Grž. ║ tr. duoti papildomai: Algos pridė́ti NdŽ. Kad jau įdavei pinigus, tai gal dar pridė́si kokį litą viršaus Jnšk. ^ Kad pavogė arklį, pridėk ir balną M. ║ tr. susumuoti: Prie dramblio kainos pridėk vežimo išlaidas, tai susidarys tokia suma J.Balč. ║ tr. suteikti dar ką nors gera: Ką ten bepridė̃s veizdėti į lavoną J. Ką pridės anims visa ta iškilmė? brš. | refl.: Kas man prisidė̃s, kad aš ten važiuodamas peršalsiu Alv. ║ tr. pridurti kalboje: Tu vieną žodį pasakei, o kits dešimt pridėjo NžR. ║ įterpti kalboje ką išgalvota, pameluoti: Jis kalbėdamas daug prìdeda Jnšk. Vis anas prìdeda, nepasakys nepagražinęs Dbk. ║ ekon.: Mokslas apie pridedamąją vertę (vertės dalį, kurią pagamina samdomasis darbininkas ir kuri viršija darbo jėgos vertę) yra kertinis Markso ekonominės teorijos akmuo rš. 7. tr. panaudoti, išleisti (kam): Prie tų namų dar daug reikės pridė́ti [pinigų], kol jie atsistos Jnšk. Kol pabaigėm, pridė́jom daug darbo Bt. Nepridėjus darbo, vos erškėčiai su usnėmis težels M.Valanč. O jau sveikatą esi pridė́jęs (netekęs sveikatos) su tais vaikais KlvrŽ. 8. tr. daug prigaminti (kai kurių valgių): Tris statines kopūstų pridė́jom (priraugėme) Rdm. | refl. tr.: Daug kilbasų prisidė́jom Jnšk. 9. tr. daug padėti (kiaušinių): Kad pridėjo vištos kiaušinių, tai tik valgyk! Kp. Bičių motinėlė per dieną gali pridėti apie 1500 kiaušinėlių rš. | refl.: Parduok tuos kiaušinius, perėt da prisidė̃s Kp. 10. refl. imti ką daryti, pradėti: Mažas, o jau prisdė́jo art Vrnv. Po nedaugį, po nedaugį, bernėkas maž prisidės art Arm. Po nedaugį prisidė́jau ūtaryt lietuviškai Vrnv. 11. intr. sušerti, sukirsti, užduoti kam: Aš tau kai pridė́siu, tai daugiau nenorėsi! Trgn. Pridėjo jam lig ligos Šts. Sūnus papykęs išgriuvo ant žemės, rėkia, o tėvas priėjęs dar jam pagaliu pridė́jo Ėr. 12. tr. sulyginti su kuo: Šito arklio nepridė́si prie ano! Pn. Pridė́si mat, – kur ta karvė, kur ana Kair. An ją nepridė́t nė vienos – nei gražumu, nei rimtumu Trgn. Šiandien daug šilčiau, nepridė́si prie vakar Rm. Visa žemė ..., pridė́ta platausp dangausp, yra kaip mažiausias punktelis DP579. | refl.: Prisidės mat jis prie Antano! Krkn. Da ir geras pjovėjas į jį neprisdė̃s: taip papjaut reikia arklio sveikatos Trgn. 13. refl. prisijungti, pritapti (prie ko): Prie jo prisidėjo ir kiti valstiečiai V.Mont. Neprisidė́k prie tokių išdykėlių Gs. Prisidėsiu ir aš: jūs arklys ir vežimas, mano arklys Rdm. Prie dainos prisidėjo Anskis ir Naujokytės I.Simon. | Prie gripo vaikam dar ir plaučių uždegimas prisidė́jo Grž. Ši aplinkybė prisidė́jo, kad jis buvo išteisintas BŽ407. 14. refl. atsirasti jaunikliui: Laukiame by dieną atsivedant. Jau turėjo praeitą savaitę prisidėti I.Simon. Iš nakties radom prisdėjusį teliuką Kb. 15. tr., intr. Jnš euf. priteršti: Lovą pridė́jęs ir išėjęs Slnt. ◊ grãšį pridė́ti įsikišti (į kalbą): Mat ir jis savo grašį pridėjo Grž. gálvą (gyvýbę) pridė́ti žūti: Turėtų galvą savo pridėti BPII63. Kiti visi tą naktį gyvybę savo pridėjo S.Dauk. káilio pridė́ti gauti mušti: Reikėjo káilio pridė́ti NdŽ. neĩ pridė́ti, neĩ atim̃ti kaip tik, tiksliai: Įstatymas aiškus – nieko nei pridėsi, nei atimsi J.Jabl. Pasakė, kad nė atim̃t, nė pridė́t Grž. neĩ (nė̃) pir̃što nepridė́ti 1. nieko neveikti: Sėdi be darbo, nei piršto neprideda Rdm. 2. nepaliesti: Žiūrėk, nė pir̃što prie jo nepridė́k Grž. pir̃štą pridė́ti kiek padirbėti: Kad būtų nonts pir̃štą pridė́jus! Rd. prãkaito pridė́ti pasidarbuoti: Prakaito nepridėjęs, gero nepadarysi S.Dauk. rañką pridė́ti 1. pasirašyti (po kuo): Prie to rašto ranką savo pridėjo Žemaičių storasta ir daugel kitų M.Valanč. 2. kepštelėti, suduoti: Vos rañką pridė́jau, ir pradėjo kriokti Vvr. rankàs pridė́ti bent kiek padirbti: Nė rañkų nepridė́jo, o nori, kad pasidarytų Gs. Pridėjai nepridėjai rankas prie darbo ir jau sakai, kad nusdarbujęs Nč. Ar tai vienas muilas skalbia, reik rankàs pridė́t (trinti) Skr. šùniui kójas pridė́ti veltui suvaikščioti: Tegu ir ji šùn[iui] kójas prìdeda Skr. úodegą pridė́ti pakliūti į nemalonią padėtį: Neik, pridėsi kaip katinas uodegą LTR(Pp). žỹgių pridė́ti privaikščioti: Kiek aš žỹgių pridė́jau, kol tas popieras gavau Skr. \ dėti; antdėti; apdėti; atidėti; dadėti; įdėti; išdėti; nudėti; padėti; atpadėti; dapadėti; pripadėti; užpadėti; pardėti; perdėti; pradėti; išpradėti; pridėti; razdėti; sudėti; uždėti