sulyginti reikšmė
Kas yra sulyginti? sulýginti tr. 1. R108 padaryti lygų paviršių: Tešla pilama į kepamąją skardą, jos paviršius sulyginamas šaukštu rš. Sutrypė, sulygino duobę ir, paskubom metęs kastuvą, užėjo už tvarto P.Cvir. Ant tų šiaudų užpylė žemių; po tam jas sulygino VoK133. Aš suprašysiu pulką bernelių, kad sulygintų lygias pieveles LTR(Bgs). | prk.: Bet motina visus šiurkštumus nuglosto, sulygina P.Cvir. 2. padaryti lygaus didumo, aukštumo…: Nelygius galus sulýgink J. | refl.: Kalnai ir pakalnės susilygins A1885,88. Šulnelis ėmė ir susilygino su žeme – nepažinti, kur anas ir buvo tenai Aru25(Dv). 3. SD355 nubraukti (pripiltą biralų indą, kad būtų lygus su kraštais). 4. sudaryti lygų skaičių: Išsitraukė bačkelę pinigų, sumetė gautus ir sako: dėku Dievu, jau penkius šimtus sulýginau BM204. 5. sutaikyti, sugretinti: Kad bus butelis, tai aš jus sulýginsiu Švnč. | refl.: Susilýginu, susigadiju R5. 6. refl. Q113 suderėti, sulygti. 7. refl. pasivyti (einantį, važiuojantį): Aš greitesnis, – tarė, susilyginęs su ja S.Čiurl. Raitas su pėsčiu susilýgino Dglš. 8. refl. kartu, greta sustoti: Pirmiau reikia susilýginti, o tik paskuo pradėti abudum iš karto bėgti Vkš. Palauk, susilyginsim, kartu pradėsim bėgt! BM166. 9. PK140, SD320 sustatyti, palyginti su kuo, norint nustatyti panašumą arba skirtumą: Sulyginamoji gramatika Blv. Sulygintinas laipsnis (comparativus) LTI233. Jau Bopas savo sulyginančiamęje kalbomokslė[je] išmetė sz iš lietuviškų žodžių Jn. | Toks jose (pasakose) nesulygintas (nepaprastas) stiliaus dailumas LTII94. 10. padaryti be skirtumo, suniveliuoti: Klauso baudžiauninkai šiurpių žodžių apie mirties visagalybę, kuri visus sulyginsianti: karalius, ponus ir juos, paprastus žmones V.Myk-Put. Duobė visus sulygina – ir turtingus ir galingus, prasčiokus ir garbingus KrvP(Tl). ║ suvienodinti: Sulýgino dabar kalendorius visam pasauly Krm. 11. R167 padaryti tolygų, prilygstantį kam: Sulygina tą miestelį visūse privalumūse su Kauno miestu M.Valanč. | refl.: Raitas jojo ir plaukė taip gerai, jog čia niekas negalėjo su juo susilyginti J.Balč. Mes, girdi, gyvenam gerai, ale su broliu mums nesusilýgint BM211. Kur tu čia su juo susilyginsi! Plv. Ūgiu susilýginti BŽ84. 12. R262 imituoti, kopijuoti. 13. sueiti, sukakti (apie metus): Jam gegužės mėnesį susilygino šešiolika metų Ukm. 14. prikišti svetimavimą su kitu (vyru, moterimi): Šeiminykė mane su sa[vo] vyru sulýgino, sako: ragana tu, su ma[no] vyru užsiimdai! Vlk. 15. žr. palyginti 7: Retai sulyginti tematysi kregždę, tupinčią ant kraiko J.Jabl. sulýginamai adv.: Tebėra neišnaikinti tos sulyginamai mažos salelės plėšrieji žvėrys J.Balč. sulýgintinai adv.: Raginių indų bei kaušų vartojimas … sulygintinai dar nelabai seniai pasibaigė LTII110. ◊ su žemè sulýginti visiškai sunaikinti: Insterburgo pilį su žeme sulygino S.Dauk. Keršijo su žeme sulyginti anus S.Stan. Užėjo ledai ir išmušė jo tuos miežius teip, kad su žeme sulygino! BsPIV126. \ lyginti; aplyginti; atlyginti; įlyginti; išlyginti; nulyginti; palyginti; prilyginti; sulyginti; užlyginti
sulyginti junginiai
- sulyginti su þeme, sulyginti su žeme