teip reikšmė

Kas yra teip? 1 teĩp adv. Rtr, NdŽ, KŽ; SD1179, SD4,188,367, Sut, I. žr. 1 taip: 1. Prn, Lnk, Kp Teip yra naujadaras, padarytas pagal pavyzdžio iš šiaip K.Būg. Ausdavo drobeles plonas, rankšluosčius, skotertėles – teĩp i visą kraitį sudėdavo Čk. Pradėjo teip gyvent ir teip ruoštis (anksti keltis, daug dirbti), ir viskas buvo gerai Žsl. Nu senų senovės teĩp buvo pavadintas tas kal̃niukas Tl. Gerai aš gyvenau, tu teĩp negyvensi savo amžiuo Pln. I teĩp prabėgo amžius, dabar jau aštunta dešimtis baigas Als. Turėjom žemės, nu i teĩp vargom Skd. Papratę teĩp buvo, i teĩp darbai tie ejo, i gana Gršl. Vieną metą y[ra] teĩp, kitą metą kiteip (apie orus) Rsn. Nemėtino (nemetė, nepalikdavo) teĩp vieni vienus LKKXVIII164(Zt). Anas pripratęs teĩp uliot Pb. Moma učijo, teĩp mes i darėm Cs. Darykiat kokią rodą, teĩp nieko jūs nepadaryste Kvr. Kai pripranti, tai, būdavo, teĩp ir reikia – nei sunku, nei ko Krns. Rodos, ka teĩp reik, teĩp dirbi Žeml. Teĩp i vargstu, teĩp i gyvenu, visas turtas – sveikata Sdb. Teĩp dienos i eina – vėl naktis Ėr. Toks čia i žmogus: šiandiej teĩp, ryto[j] kiteip Mžš. Pryšingas ir pryšingas: teip sakyk, o ant teip sako Škn. Vienas sako teĩp, kitas teĩp J.Jabl. Ten vienas sako teĩp, kitas kiteip spėlio[ja] Vgr. Su saulele reikėjo kelti – o teĩp žmonims buvo Skd. Jug nereiktum to pasakoti, ale ka teĩp iš kalbos išeina Ms. Negerai teĩp – visa razmėtyta! Dv. Par mus teĩp buvo, teĩp ir yr Nmč. Kai prigimta kalba, teĩp ir gražu [kalbėti] Pnm. Juokis nesijuok – teĩp yra Brž. Sakiau, kad pusę trijų ateisme: teĩp ir yra Mžš. Ponas perpyko, kad ant jo teip šneka ta boba BsPIII18. Ne, myliausiejai, ne teip yra P. Teip tikose Sut. O tas kalbas teĩp pramanė, katrie naktim arklius ganė (d.) Slm. Teip par nedėlę seniui besimazgojant, pradėjo kojos jo gyti M.Valanč. Teip pasidaro iš kietųjų visi suminkštėję balsiai A.Baran. Teip jūs darėt dukterims Izraelio, ir anos iš baimės turėjo jūsų klausyti BBDan13,57. Teip darydami, visa ko geidžiame DP117. Teip vadintis negali MP130. Teip daryk ir su kitais ir toliaus Vln5. Teip būk tatai tavo pavelta BBDan14,25. Kursai duos kaušą vandenes šalto vardan jo, nepaterios algos savos: ir jau teĩp tur būt DP462. ^ Teĩp tai teĩp (pritariant, bet kartu norint paprieštarauti), ale ka tokia merga bindzinėja be darbo, vė[l] nebe daiktas (negerai) Mžš. Nu, sakau, daba tai mirsiu, o kur – jau metai daugiau, o teĩp tai teĩp (vis tiek) Žg. Jau, sako, tiek teĩp, tiek teĩp (vis tiek) mun mirtis yr Šts. Sakė munie, kaip muni peikusi – ten teĩp, ten teĩp Trk. Tai daržan kieno eina, tai po gatves – teĩp ir teĩp (apie vaikus) Kvr. Kas te da vaikas: teĩp i teĩp (visą laiką taip pat elgiasi) Mžš. Ar tu girtas, ar teĩp dirbtas? Ds. Į akis teip, už akių kitaip LMD(Šl). Teip radom, teip paliksme Sln. ║ Kaip jis atėjo, teĩp galia eit – ko čia sakiot paskui! Jrb. Kaip tėvai užsiaugina [vaikus], teĩp i turia Rs. Kaip pasidarei, teĩp i turi LKT161(Šlv). Kaip anai papuolė, teĩp ana padirbo Trk. Kaip tu man duodi [valgyti], teĩp aš tau dirbu Vdk. Tegul bus teip, kaip man sakė: trys avelės už rublį ir kaileliai atgal Pšl. Padarysiu viską teip, kad net lapė nesulos LMD(Jnšk). Nebaras su munim, kaip aš tiktai sakau, teĩp viską padaro Als. Aš geriau nėko neliuobu sakyti: kaip tu nori, teĩp Ms. Kaip kalbėjo bobutė, motina mano, tai aš teĩp kalbu Pb. Kaip ažsidirbsma, teĩp turėsma Sld. Kaip kano galva neša, teĩp ir daro Sug. Kaip kas išmanė, teĩp ir gyveno Kp. Kaip y[ra], teĩp gerai yra Trk. Kaip padarysi, teĩp Mžš. Būdavo, kas kokį balselį turi, teĩp dainuoja, o dabar nebėr Kdn. Kaip greit išgirdo, teip greit suprato – tekina per dvaružį in aukštąją klėtužę LLDII56. Teip padarė, kaip arkliukas mokinio LTR(Ut). Tegu būna teĩp, kaip yr, kaip jo galva neša! Jrb. Kaip tu nori, teĩp i bus Ėr. Ne teip, sūnel, kalbi, kaip kalbėt išpuola A.Baran. Rado teip, kaip ir moteres sakė DP189. Kaip man insakė Tėvas, teĩp darau DP235. Kaip ji darė, teip ir jūs jai darykite BBJer50,29. Bet teip tiesieg (= tiesiog) darome, kaip kartais daro raupsuotas DP329. ^ Kaip dirba, teip turi LTR(Vl). Kaip girioj kerta, teip pagiry atsiliepia Šk. Kaip moku, teĩp šoku Plt. Kaip grajina, teĩp šoka Yl. Ne teip ropė kepa, kaip subinė nori Ukm. Kaip šaukia, teĩp ir atsišaukia Ds. Kaip pasiklosi, teip išmiegosi LMD(Klov). Kaip tu man, teĩp ir aš tau Grž. Kaip danguj, teip i ant žemės LMD(Šl). Teip turi daryt, kai regis, ne kai noris PrLXVII23. Kaip nuog pradžių, teĩp ir amžiais Msn. Kaip atradom, teĩp paliksme Mžš. ║ Daba žmonės teĩp nedirba kaip seniau Sdb. Čiagi pieva, gražiausia, va kaip čia, teĩp ir vidury Kp. Karvė kaip pečius – teĩp riebi Kp. Ana guli teĩp kaip gimus (nuoga) Žl. Žmogų tai jau pamatysi, kad ne teĩp kaip reikia (nenormalus) Slm. Kad visi žmonys būtų teĩp kaip reikia, nereikt[ų] niekas nė kavot, nė rakint Mžš. Teip puolo kaip bitės prie medaus Brž. Tas Lukošius antai teĩp išstypęs kaip kanapstiebis KlvrŽ. Buvo vilkas senas senas, ne teip senas kaip žilas Kp. Ana… rodose teip bjauri kaip maišas BBSir25,24. Kas teip mielai raudonuoja kaip rožė; kas teip mielai baltuoja kaip lelija DP332. Būk valia tavo kaip danguj teip ir žemėj PK9. Aš teip greitas kaip žaibas Tat. Ir aš teip gražiai gyvenčiau kaip ir mano susiedas Tat. Noriu, kad jį visi mylėtų ir brangintų teĩp kaip ir aš A.Baran. Kaip kitur, teip ir pas mus pradeda krutėt bei pasirodyt, kad ir čion lietuvių yra keleta desėtkų rš. Tu pas mane teip būsi kaip daržely rūtelė tarp žolynėlių JV16. Naktis buvo mėnesiena, teip šviesumo kaip ir dieną Ps. ^ Jis teip apie merginas kaip apvynys apie alksnį LTR(Srd). Teip geras plikas kaip ir nieko neturįs S.Dauk. Ne teĩp įkando, kaip išsigando Štk. Ne teĩp velnias juodas, kaip numaliavoja Sld. ║ atliepia jungtukams kaip, kai, jungiantiems šalutinius laiko aplinkybės dėmenis: Kaip tik atidarė duris, teĩp i dės į tą ponaitį Vkš. Kaip [skenduolius] statė šitan sklepan, teip buvau Pb. Kai tik užėjo lietus, teĩp visi vaikai ir pardūmė namo iš lauko Skrb. Kaip aš aną pasveikinau, teĩp ans šmurkšt i pranyko Jdr. Kas tai muno lūpai y[ra]: kaip apšoko, teĩp i negyna End. ║ atliepia jungtukui kaip, jungiančiam šalutinius sąlygos dėmenis: Kaip tik geras žmogus, teĩp ilgai negyvena Žd. ^ Kaip gerai, teip neilgai LTR(Ds). Kaip tik dideliu glėbiu greibi, teip par pažastis krenta lauka Škn. ║ kaip bus ar buvo (pasakyta) (prieš arba po tiesioginės ar atpasakojamosios kalbos): Tai aš sakau jiem teĩp: – Yra šventos Agotos paveikslas Gdr. Dievas tėvas teip kalba Adomui bei Evai BPII7. Apie tai teip Dievas bylo: – Jei nusigrįš teisus žmogus… SPI151. Ir kalbėjo teip [tijūnas] patis savimp…: – Kąg aš darysiu, kadang šitai Viešpatis manas išmeta mane ižg tijūnystės manos? DP308. ║ vartojamas kaip apibendrinamasis žodis prieš vardijamus žodžius ar sakinius: Mano teĩp darbai: savo žemę turėjau, dirbom, porą arklių turėjom LKT249(Rd). Su gyvuliais mat teĩp – prisirišimas: nė kur pasitrauksi, nė išvažiuosi Mžš. Kitą kartą teĩp buvo: reikėjo parduoti tris bekonus, lig dviratį gavai Trk. 2. Dovanokit, ką ne teĩp pasakiau Trgn. Kad i kaime: kol da gali, kruti – tai teĩp Mžš. Jonai, ne teĩp dalgę įtvėrei (sakoma, kai neišmanantis kitus moko) Mžš. Kad tu ne teĩp šneki, tai man net pikta Sdk. Juk vis teĩp nebus Vl. Mūsų kaimynystėj teĩp yra Srd. 3. P, KII189, Vdžg, Lkš, Rsn, Krg, Vž Dyzelis teĩp supa gražiai Rg. Ant nakties užkurdavom tą rūktį; kol pamelži karves, ne teĩp puola uodai Erž. Ka kojos basos, teĩp gerai LKT106(Krž). O spirgutį ka bepasidirbsi, o skanybė – nė su kuo dabar teĩp skaniai nevalgau Lpl. Ne ana teĩp par daug gydos, ne ana ten teĩp par daug serga Trk. Ans bėga teĩp artie LKT45(Klk). Teĩp daug, teĩp sūrai neįsūdyk Žeml. Bet kam anam dideliai čia teĩp nepasisekė Sd. Mun teĩp išejo gerai, kad aš nedaviaus apgaunama anai Ms. Skauda, niežta, teĩp peršta, teĩp negerai Skd. Kalbos negal besuprasti, neaiškiai teĩp rokuojas Yl. Teĩp nepaslenku, nors užmušk! Plt. Nebuvo nei tų piningų teĩp daug Pgg. Kažkaip mun teĩp galva sukas, aš negaliu bepapasakoti Slnt. Į pirtį liuob būs teĩp karštà, ka reikėjo pradėm py žemės mesties Klp. Sveikatos gal netekti, ka teĩp an vandens supa i supa Vvr. Atsiguliau į lovą i sustipau – teĩp buvau parsigandusi Jdr. Teĩp aš laukiau tavę – ir sulaukiau Ker. Kas tau yr, kad teĩp spirinėji? Ut. Sustipsi važiuodama teĩp plonai apsvilkus Užp. Eik jau, kad teĩp spiries Ktk. Daržą teĩp iščiustijo, kad i blusą pagaut galėtum Tr. Perejo ir šitiek (šimtas) metų teĩp greit, teĩp greit Slk. Alus pastovėjęs nebe teĩp ir skanus Ob. Už Maskvos tarnauja, ne per teĩp toli Slm. Teĩp išnokę (išbadėję) buvo – paeit nebegalėjo Jž. Teĩp sublogus visa – žandai virvėm susiviję Ukm. Tuoj anvaris visus [į vidų ] – debesis teĩp auga! Žg. Teĩp aukšta nulipt tais skadais Žl. Žmonės ne teĩp mirė, ne teĩp sirgo Kp. Nei teĩp didelis, nei teĩp mažas (vidutinis) Kp. Saulė teĩp šviečia, teĩp skaisti! Šmn. Teĩp išsimokinau, mirdamas kairia koja pasrašyčia Kz. Gali būti kipšas kišenėj, kad teĩp baisu Šmn. Ale kad teĩp aštriai nuėmė tą vaiką – tas tik tylia kaip musia Slm. Nebevalgius nieko labai, per dvi nedėlias teĩp išdžiovino [liga], kad nieko nebeliko Slm. Jauna bais[iai] slanktu sirgdavau, dabar nebe teĩp Svn. Misliau, gal jau subjurs, ale teĩp gražiai nusijuokė Antš. Aš jam duosiu, kam jūs teĩp anksti pargenat! Lnkv. Tuoj už ausies kaip griebė, man nusukė tą ausį teĩp kruvinai Dj. Teĩp įpratęs buvo gert Ps. Kad dabar atspėjamo laiko teĩp nėr Grž. Jaujos lubas užkrėtė moliu, ka teĩp greit neužsidegt Skrb. Aš negalėč teĩp kankint, dvasint gyvulius Všk. Žmona, viena likus, teĩp skurdžiai verkė, teĩp skurdžiai! Krs. Dėl tų penkių dešimtų rublių teĩp pjaunatės?! Mžš. Jau tas bulbes verdi, tai teĩp žiūrėk, teĩp žiūrėk: kad kiek – sukris, i bus košė Mžš. Kol teĩp juodai apsitaisei kaip an pagrabo? Rgv. Jeigu aš teĩp bijočiau, tai drebėčiau parnakt Sdb. Avis su mažais gėriukais ganau, teĩp ma[n] sunku Škn. Kad to sniego ne teĩp daug Pš. Kur tai matyta, ka teĩp par akis lįstų prie tos duonos Jnš. Teĩp džiaugės tuom sūnu Kdn. Velnias iškūrina [pirtį] – teip labai šiltai (ps.) Brž. Pasakoja, vienai moteriškei per sapną laumė sakiusi: – Kam tu mano vaiką teip plaki? BaMtI106. Teip žarna žarną ryja, teip noriu valgyt Sln. Subatos rytą teip anksti tėvas dukrelę mokino (d.) Nm. Kad tu teip puiki, par labai mandri, liki sveika, mergelė JV13. Tu, sūnyti, kur buvai, kur teip ilgai užtrukai? LB13. Teip guviai apsisuko M.Valanč. Jų gymis teip pagedo iš juodumo, jog nepažįstami yra ant ūlyčių BBRd4,8. Kam teip daug pikto ant ateisiančio meto sau zopostijame DP581. Ne teip smarkios [strėlės] ir ne teip ir baisios PK93. Teip ilgai su jumis esmi, o tu manęs nepažįsti VlnE151. ║ MP74,93 Teip spigina, kad dantys klaba MitI67. Ogi išeina didžiausia rupūžė, i teip didelė, kad aš savo gyvasty nemačiau tokios ir nematysiu Smln. Teĩp dirbom, ka eis liežuvis laukan Ub. Arkliai teĩp lėkė, kad net žemė drebėjo Gdr. Teĩp sudegino, kad atlikom kaip pirštas Mlt. ║ Mes teĩp su vyru gyvenom, kad, būdavo, meldžiuos: – Dievuli, imk arba vieną, arba kitą Slk. Aš tau už tą padarymą gero įkąsiu teip, jog tu tujaus numirsi S.Dauk. O [kumelės] galvą teip pririšk, kad savo mėšlo su snukiu neprigautų LMD. Pas jūres gyvenantys teip nusigando, jog pakajaus netur BBJer49,23. Povilas buvo teip grynas, jog dažnai neturėjo ko valgyt DP558. Tas vyras teip labai buvo didelis, kad jisai dangų su savo galva pasiekė Tat. 4. irgi, taip pat: Aš mergelė teĩp buvau Pb. Jis teĩp Augulis rašosi Grv. Gyvolius paprastinius laikėm: karvę paprastinę, arklius ir teip paprastinius LKT165(Ktč). 5. veltui: Neimk piningų, teĩp atiduok Kair. ◊ ir teĩp toliaũs K sakoma ką išvardijus, tuo nurodant, kad išvardijimą būtų galima dar tęsti. kaĩp yrà (bùs) teĩp nesvarbu kaip, vis tiek: Kaĩp ten yrà teĩp, bet dabar lengviai gyvent Sdb. Kaĩp jau bū́s teĩp, už smertį bjauriau nebūs Yl. Reikia subaigt barščiai – kaĩp te bùs teĩp Mžš. neĩ (nė̃, ne) šiaĩp, neĩ (nė̃, ne) teĩp Tršk 1. SD197 niekaip: Nei šiaip, nei teip, nė katru būdu SD195. Ji man nesakė neĩ šiaĩp, neĩ teĩp Jrb. Munie ta mergelka nė̃ šiaĩp, nė̃ teĩp (nedomina) – dar jauna Jdr. 2. prastai, nevykusiai: Meistras stalą nei šiaip, nei teip padarė Jnš. Mums teip išejo, kažkaip ne šiaĩp, ne teĩp išejo Skd. 3. nepatogu, nesmagu: Be dantų vėl nė̃ šiaĩp, nė̃ teĩp, o dėtis tingiu Mžš. 4. daug: Tų seselių čia nė̃ šiaĩp, nė̃ teĩp Adm. ne teĩp kaĩp ne per geriausiai: Ne teĩp kaĩp gyvena juodu – vaikų būrį augina Jrb. neĩ teĩp, neĩ šiaĩp; SD2 nė kokiu būdu, niekaip. [ar] šiaĩp ar teĩp kad ir ką bedarytum, bekalbėtum: Šiaip ar teip svetimas svietas visą naudą apžinos Žem. A šiaĩp, a teĩp, jau tą kamarą turi užleisti Kl. šiaĩp be teĩp 1. pusėtinai, pakenčiamai: Su valgiu tai dar šiaĩp be teĩp, ale kad tų pinigų nėr Skr. 2. vargais negalais: Daktarai šiaip be teip atataisė ranką J.Bil. Karklų prisikirtęs parsivežiau šiaĩp be teĩp Pš. [ir] šiaĩp ir teĩp 1. įvairiais būdais, visaip: Nušilsta lėkdama į tą mokyklą i sušala – i šiaĩp, i teĩp Trk. Nūn mes tatai leidžiame savo vertybėje šiaip ir teip būti prš. 2. vos ne vos, vargais negalais: Visi išmirė, o aš dar palikau čia šiaĩp i teĩp Sd. šiaĩp ne teĩp Jnšk sunkiai, vos ne vos, vargais negalais, kaip nors: Šiaĩp ne taĩp pabaigėm ir mes kult Ds. Šiaĩp ne teĩp susivokiau (parsiradau) NmŽ. Šiaĩp ne teĩp užtekau ataudų KlvrŽ. Nusikratėm šiaĩp ne teĩp motriškoms KlvrŽ. teĩp aneĩp kalbant apie dalyką, kurio esmė pašnekovui žinoma ir nebenorima plačiau dėstyti: Kaimynysto[je] tai mat prilindo. – Teĩp aneĩp, – sako, – parleisk (parduok) man Mžš. [ar] teĩp ar teĩp SchG323 vis tiek (apie neišvengiamą dalyką, išeities nebuvimą): Ar teĩp, ar teĩp tų avitaukių nevalgysma – darykiam žvakes Šts. A teĩp, a teĩp, gyventi reik Kal. Mun naujos galvos neįdės, a teĩp, a teĩp reiks mirti Vvr. A teĩp, a teĩp, vis tiek reik po trijų dienų eiti apent į tą kalėjimą Jdr. Radęs padėtas [uogas] kožnas pamislytų: gal reikia pasi[i]mt – ar teĩp, ar teĩp Slm. Teip ar teip neišgysi, – pasakęs daktaras Plng. Ar teĩp ubagas, ar teĩp ubagas Aln. A teĩp, a teĩp vakaras – nieko nebepagriebsi Mžš. Nu, misliju, gal reiks kartis: teĩp a teĩp gyvenimo nebė[ra] Mžš. teĩp ir teĩp Krtn, Žr, Als, Žg, Mžš nenorint plačiai dėstyti to, kas pašnekovui žinoma: Pasakos i pasakos: teĩp i teĩp būs buvę ten Skd. Sakau, o teĩp i teĩp, muni, sakau, nusenusį žmogų, varo iš trobos Kl. Tujau mergos muni pamokė: tu dirbk teĩp i teĩp Pln.
2 teĩp prt. NdŽ žr. 2 taip: 1. Skd, Svn Ji atsakė: – Teip, eisiu su juo BB1Moz24,58. Žodis jūsų test: teip teip, ne ne Ch1Mt5,37. 2. Teip tas prišokęs nukirto jam galvas, ėmė liežuvius visus iš galvų išpjaustė BsPIV155. Teip karališkas slūga nuvedė jį pas karalių LMD. 3. žr. 2 taip 4: Ale teĩp žmogus tai nieko žmogus JnšM. Teĩp žmogus geras, negaliu sakyti, tik labai geria Slč. I šnapšę sprogsta, i teĩp nieko nėra Kv. O kai teĩp – žemės daug, ale ka to žemė prasta Slm. O teĩp nebuvo tais laikais nė kokio sunkumo Dr. Teip nemegzdavo rūbų – avis menkai telaikydavo Rsn. Ten jau ka sergančiam a teĩp jau, nu tad pienuko jau duos Vž. Teĩp iš pamatymo da būtumi nieko LKT91(Vvr). Aš ne siuvėja, tik teĩp ką moku pasisiūt Kvr. Teip nieko nereiks, tik aš užsakysiu par šaučių čebatus LTR(Ut). Vakare pusę lyterio pieno išgersiu teĩp (be duonos) Jrb. Ji teip atvažiavo i be tavo prašymo Jrb. Numiškio nereikia mylėti, i teĩp ans y[ra] myliamas Yl. Dabar čia vienas ateita kaži koks senelis, o teĩp nebėr nė regėti [elgetų] Ms. Paakės [arkliai], o teĩp ką anys dirbs? Pb. Žiūrėdavom [bulves sodindami], kad būt debesų, teĩp tai nėra kelmuos bulbų, sako Brž. Svečiam tik kepu, teĩp tai nekepčiau Srv. Va teĩp tik susimesdavo jaunuomenė šokt (gegužinių nerengdavo) Pš. Reikėjo šniūrų daug, i gyvuliams pririšti, i teĩp Bdr. Ar akys sopa, ar karščio yra, ar teĩp, tai anas (vaistininkas) patsai [duoda vaistų] Rk. Gydavo vakare: ugnį susikurdavo, katrie miegodavo, katrie teĩp (nieko neveikdavo) Všk. Ji teĩp iš kokių žolių daro lašus Stak. Žydai i teĩp miesčionys išbėgo žiūrėt [karo pabėgėlių] Ktč. Visi ponai ar teĩp kokie jau pirma, sako, kai valgo, tai vis persižegnoja (ps.) Pin. Aš teĩp renkti renku čia šakeles tas girio[je] Vvr. O kam tau reikia žinot? – Aš tik teĩp paklausiau Mžš. Kad atvažiuoja kas iš giminių, tai tik teĩp padabot Dgč. Mano šuo ne teĩp koks – agistruotas (registruotas)! Jrb. Kitur buvo geriau, o kitur i teĩp tiktai Als. 4. žr. 2 taip 5: Tas beržiukas galėjo turėt kokį teĩp maždaug dešimts, gal vienuolika metrų ilgio Lkč. Druskos teĩp uždedu normaliai [grybams] Žlb. Žmonės eima Vilniun teĩp an Devintinio LKKII226(Lz). Storumo teip par plaštaką Mšk. Tie medžio klumpiai buvo gerai, teĩp jau ne kojos liuob šals dideliai Bdr. Liuobam vakarais išeiti į kupetas, teĩp jau vaikis su vaikiu Bdr. ║ A ka[d] tau, ka teĩp karvytė – a teĩp parduot, a ką… Mžš. Jau ir teĩp buvo laikų, kad ir peles valgydavo Grž. Te tokia gera merga, te teĩp ir važiuoja [piršliai] Pb. Kibirkštys teĩp ir byra nuo dalgės [perkūnijos metu] Ob. Kasdien teip i vaikšto akis apsipylęs (neblaivus) Kair. Darbų nė[ra], teip i stumiam dienas po namus šilto[je] gryčio[je] Mžš. Tai teip ir užsiliko iš senovės tie žmonės, kur yr Sk. Pinigai teip ir išeina an to (degtinei) Všk. ◊ teĩp ir žinók sakoma grasinant: Išmesi, sudaužysi – teĩp i žinók! Mžš. teĩp sau 1. vidutiniškas, pakenčiamas: Kad ir sausa vasara, dėl to daržai teĩp sau, da pusė bėdos Trgn. Negirtas da teĩp sau, o girtas – neduok sviete! Kvr. Tėvas gražus, o vaikai teĩp sau Mžš. Šįmet teip sau kilbasos Slm. Nėr labai gera žemė, teĩp sau Svn. 2. Trgn vidutiniškai, pakenčiamai: Mama gražiai margydavo margučius, o aš tai teĩp sau PnmŽ. Gyvena teip sau, sunkiai su galais suvesdamas LTR(Dkk). 3. šiaip, nieko ypatinga: Nebuvau siuvėja, teĩp sau susikurpiu sau ką PnmŽ. Vienas tuojau ažmigo, o kitas, rymodamas an rankų, teip sau ilsėjos LTR(Slk). Paskauda, pasopa [koja] – aš mislijau, ka teĩp sau Mžš. Kai da žmogus numiršta teip sau, o čia iš savo paleistuvystės Ant. teĩp táu sakoma stebintis: Vienas vaikas kunigas, kitas rašalą (prastą vyną) geria – teĩp táu! An.
3 teĩp conj. žr. 3 taip: Teĩp pirma, teĩp ir daba: visokių tų žmonių LKT187(Gl). Beveik toks pats kvapas teĩp tų, teĩp tų (tikrųjų ir bevainikių ramunėlių) Nmk. Juk teĩp jovaro, teĩp drebulės panašūs lapai Plšk. Kaip dabar, teĩp seniau, paema iš giminės [auginti našlaitį] Skrb. Vienas testov prisakymas teip čiabuviui kaip prašalaičiui, kursai tarp jūsų gyvena BB2Moz12,49. Šešias dienas dirbk, sekmą dieną švęsk teip arimu, kaip dagavimu BB2Moz34,21. Tasai vilktinis… užgauna ing save žuvis visokios giminės, teip piktas kaip ir geras DP526. ^ Teip atėjo, teip nuėjo KlvK. ║ Mun kaip skaudėjo, teĩp tebskausta Als. Tas muno vaikas kaip kiemūs[e] teĩp kiemūs[e] (nuolat pas svetimus) KlbXI26(Krtn). Aš pasenau, o ana bažnyčia kaip buvo, teip i tebėr Vvr. ^ Kaip kakaryko, teip kakaryko S.Dauk.

Ką reiškia žodis teip jau? Visi terminai iš raidės T.

Draugai