pradėm reikšmė
Kas yra pradėm? 1 prãdėm adv. 1. N, K tuojau pat, tučtuojau, iš karto, greitai: Pasiruošėm ir prãdėm išejom NmŽ. Vaikas galėt prãdėm žvejoti Kin. Aš prãdėm ir eitu Krtn. Visa prãdėm nutirpau ir išlėkiau Vn. Įeita svetimas – pula prãdėm iš trobos [nedrąsus vaikas] Šv. Prãdėm numazgodavo [numirėlį] ir į didžiąją stubą padėdavo Rsn. Prãdėm pula į kojas tas anų šuo Grg. Pradėm sodina mane jauną nuo bėro žirgelio KlvD97. O kaip jie visi atsigulė, tai paikasis, nuvargęs būdamas, pradėm užmigo, o kiti atsikėlę išjojo BsMtII181. Išgirdusi dar vieną žodį apie raganavimą, pradėm apskųsiu! I.Simon. 2. tiesiai, stačiai: Važiuok prãdėm į kiemą Grg. Nu kalno prãdėm į Jūrą Vn. 3. M, J.Jabl, Kv nuolat, ištisai, be paliovos, tolydžio, be pertrūkio, visą laiką: Prãdėm juodu baras, t. y. nuolatai J. Prãdėm kremta ana mane, t. y. tuo pradėjimu J. Veršis karvę prãdėm žindė, t. y. be parstojimo J. Mūsų vaikai prãdėm valgo ir valgo NmŽ. Prãdėm reik gulėti (susirgus gripu) Šv. Lapė prãdėm gaudo mūsų žąsis ir baigia pjauti Sr. Prãdėm einanti bala KI456. 4. K kartu, sykiu, drauge, tuo pačiu metu: Tu tai pradėm drauge parnešti gali N. Prãdėm vežam ir mašinuojam Krtn. 5. čia pat: Tas bumbolas prãdėm (labai arti) pry tos lentelės Jdr. Čia prãdėm (tik čia) esu gimus Šv. ◊ tuõ prãdėm Pgr išvien, be perstojimo: Ana tuõ prãdėm nora ėsti J.
2 prãdėm prt. tiesiog, net, netgi: Kojos dega prãdėm, kad karštà yra Rmč. Prãdėm buvo akys raudonos Jdr. Yr kaip šeriai plaukai, dura į pirštus prãdėm Grg. Prãdėm plaukai pasišiaušė iš to išgąsčio Šv. Gailias, nė šnekėti negalia prãdėm Vn. | Prãdėm (tikriausiai) gausi nu bobos į kailį už tokį prisigėrimą Lkv.