pjauti reikšmė

Kas yra pjauti? pjáuti, -na (-ja), pjóvė 1. tr., intr. SD331, H, R314, K peiliu ar pjūklu rėžti, atskirti, dalyti į dalis: Su peiliu pjáuk, žirklės neims [kartono] Vb. Kaip pjovė žuvį, ir išlėkė koks blizgantys daiktas LTR(Ds). Ėjome į paežerę vytelių pjauti rš. Pjáuna ant nūmonės kaip Stirbys lentas Lkv. Pjauti galima rankiniu pjūkleliu rš. Ant ožio pasidėjęs, malkas pjáuna Ktč. Nepjáukit [medžio] iki galo – pasižiūrėkit, į katrą pusę virs Erž. Iš vienos tako pusės ir iš kitos – ilgos krūvos rąstų, pjautais ir dar nepjautais šonais J.Balt. Piela pailginio medžio pjaunama Zr. Ronus pjauti J. Pjautų medžių klėtis Kp. Vieni jam plaukus kerpa, kiti nagus pjauja BsMtI48. Pjauna kaip par vandenį (labai lengvai) Šv. Sopulį pjóvė (operavo) Ck. Aple pendicitą šneka – pjáusią Krš. Iš krūtinės pjóvė mėsas ir čia (prie kojos) dėjo Rm. Radau peilį pjautą (su kuriuo pjovė lašinius) ir padėtą Ėr. Noragas pjauna velėną Gdr. ^ Nors nagus pjáuk, neduoda, ir tiek Dkš. Alsuo[ja] kaip roną pjaudamas LMD. Į kurį pirštą pjausi, tą skaudės prž. Nebūk abiem pusėm pjaunamas LTR(Plt). Devynius kartus atmieruok, dešimtą pjáuk Rod. Kur pjáuni – ten kaulas (vis prasta) Grv. Važiuoju važiuoju – kelio nėr, pjaunu pjaunu – kraujo nėr (laivas) LTR(Brž). | refl.: Šitas balkos galas pjaũsis (bus pjaunamas) Dkšt. ║ tr. pjūklu atidalijant leisti nuo kelmo (medį): Pjáudavo [medžius], ka niekas nematė Grz. ║ tr. rėžiant gaminti, daryti: Esanti jų ir lentų pjaunamoji mašina J.Jabl. Lentas pjauti N. Anys pjóvė šitas lentas Pb. | Pjáuna akselį del arklių Pb. ║ tr. prk. judant per ką kirsti paviršių, plotą: Krūtine laivas pjovė bangas – kaip uolas E.Miež. Pjovė žydrą padangę lėktuvas A.Vencl. ║ tr. prk. perkirsti, dalyti: Baltas saulės spindulys pjovė perpjauto laivo pusę perpus rš. Priemenė siaura ir ilga, pjauna skersai visą namą J.Balt. ║ tr. raižyti, tašyti: Akmenis pjauti ir įsodinti BB2Moz31,5. ║ intr. būti aštriam, tinkamam vartoti (apie peilį, pjūklą): Nupirkom naują peilį, bet nieko nepjáuna Ėr. ║ refl. rėžiant lenktyniauti: Su anuo neisi pjáuties Vvr. 2. tr. H, R249 kirsti (javus ar šieną) dalgiu, pjautuvu, mašina: Miežius rankom pjóvėm Kls. Kur kiemas, kur ateidėm pjáut Grv. Pjáut nėra ko (maža žolės) Pb. Visą dieną pjauni, nėr kas nešiot [vakare] Mrc. Dalgę reikia supustyt, kad ana geriau pjaũtum žolę Pb. Iš anos pievos pjáudavo dvi žoles Rm. Ateik rugių pjautų J.Jabl(Kp). Rugius gal pjauti po kaklu, į kuprą, į šoną Rugius pjáulavom, pėdus rišlavom Kpč. Būdavo, rugius pjáunam, keturines [giesmes] giedam Švd. Besiveizant atejo [rugių] pjaunamasis laikas LTR(Plng). Žmonių šienpjūvėliai pjáuja, švytuoja JD617. Pjaun žalį šienelį, žalias raskileles, pjaun ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Mum šienelį bepjovinti, ataūžia smarkus lietus NS66(Ppl). Rugius bepjaujant, išgirdom būgnužius KlvD128. Rugius pjaudamõs vasarai (vasarą) reikia vėsutę padaryt Zt. Da in kelių (atsiklaupę) pjáudavom mažas avižas Dglš. Miežiai išbalę, pjáutinys jau J. Jau pjaunamas buvo vasarojus Jnšk. Jau rugiai pjautinì Vdk. Jei avietės išsirpusios, tai rugiai pjaunami LTR. Jau avižos pjáutinos, miežiai dar pjautinesnì Krž. Kap kurios bobos ir žirnius pjáuna pjautuvais Pls. Pjaunamų̃jų linų galūnėse daugiau yr sėmenų Šts. Pjauju pievą SD108. Ar šita pieva pjaunama? J.Jabl. Su taviškiu vieną lauką pjóvėm Lkm. Tie pakraščiai liko nepjáuta Ėr. Ir penki dabar yra metai, kaip nei arta, nei daguota (paraštėje pjauta) BB1Moz45,6. | prk.: Kas sėja su verksmu, pjaus su džiaugsmu DP484. Nepailskim niekad gerai darydami, nes savo metą pjáusim gausiai DP492. ^ Eina, kai rugius pjóvęs (pavargęs) Pb. Kiek sėsi, tiek pjausi S.Dauk. Ką pasėsi, tą ir pjáusi Ds. Nesėjęs nepjausi VP33. Kas pirmas pjáus, to avis nebliaus Krž. Lyjant pjauk, giedroj grėbk LTR(Ut). Pjauti sunku, valgyti lengva Grž. Ardami arti, pjaudami pjauti mokomės KrvP(Erž). pjautinaĩ adv.: Kaip tą vos tepražydusį dobilėlį nupjovė su dalgiu, ir gana. Pjautinai nupjovė rš. | refl. tr., intr.: Plušėjo, pjóvės pati pievas Grd. Aštuonias dienas rugeliai pjáunas BM144. Rugiai tuoj pjaũsis Ėr. Ka eisi par lauką, neišskirsi, a rugiai, ar atuodogiai, tik vėliau pjáunas (pjaunami) Vdk. Nons drėgnos tos avižėlės, ale pjaunasi (galima pjauti) Jnšk. 3. tr. veržti, įsirėžti (ppr. apie virvę, drabužį): Rankas ir kojas pjovė virvės rš. Pjauna pečius, tokia plona virvė rš. Autai stori pjáuna kojas Lz. Suknutė par pečius siaura, pažastis pjáuja Skr. Aš užsikabinau [maišą], teip pjáuna pažastis Slm. | refl.: Plonas pantis, arkliui į kojas pjaunas Lš. Ratai pjáunas žemėn Lp. 4. tr. peiliu žudyti: Teip rėkė, teip šaukė, lyg būtum buvęs pjáunamas Slnt. Kitą rytą Benius išėjo į gimnaziją, lyg pjauti vedamas J.Avyž. Kas tave pjáuna (ko rėki kaip pjaunamas)?! Slnt. | refl.: Kas to jauno vyro do mintis buvo, kad pjóvėsi Skr. Pjáunas tarp savęs – kiek svieto išsipjaus! Krš. Aštuonias valandas pjovės, ne kovės S.Dauk. ║ peiliu žudyti mėsai, skersti: Ryto[j] senę avį pjaũs Pc. Pjaujama avis R. Pjautina avis H, N. Menu, baronėlį kap pjóvė Grv. Pjáusim, pjáusim baroniuką Dbg. Nepjáukiam kraliko – kurgi kailį dėsme! Mžš. Močiutė pjóvė pilką antelę JD277. Paršų pjautąją dieną buvo ir kalėdninkai Šts. Arklys par torą kaip pjaunamasis iššoko Šts. ^ Ožkelė tyli nepjaunama PPr272. Nepenėjęs gyvolio, nepjausi, o papjovęs taukų negausi VP33. Devyni vyrai gaidį pjovė LMD. ║ prk. marinti, galabyti: Taigi tuose marų metuose ne viena liga žmones pjovus LTsIV691. 5. tr. užpuolus kandžiojant žudyti, draskyti (apie plėšriuosius gyvūnus): Neėda katinas tų kurmių, o pjáuna vis tiek Trk. Strielčius nėjo vilko šaut, vilkas nėjo ožkos pjaut LB131. Lapė vištas pjáuna Vkš. Žąsis kai pjáuna lapė, tai eilioj sukrauna Ob. Gera katė vis žiurkes pjáuna Dkš. Tikrai, seni žmonės kalbėdavo, kad vilko pjautinas gyvulys kažkokį ženklą turi V.Krėv. ^ Kur vilkai vaikus veda, ten nieko nepjauna LTR(Klvr). Niekumet artimoji lapė žąsų nepjáuna Plt. Kur anie (šeškai) laikos, ten nepjáuna Brs. Gi žiūriu žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną! J.Jabl. 6. tr. pulti kandžiojant (ppr. apie šunis): Šuo pjáuna kiaulę narsiai J. Kur aš eisu – šunys pjáuna KlvrŽ. Šuniukas mane pjóvė, o dabar nepjáuna Rs. Tas šuva savo [žmogaus] nepjáuna Rm. Šuva nepjáuja mane Lkč. Ka pjáuna, ka pjáuna tas Rudis tą žmogų! Trk. ^ Paskutinį šunys pjauja B. Gera šunims senas pjauti, kai akmenio nesuranda KrvP(Ds). Mesk šunį in kiaulės, kad nepjáuna! Krok. Šuva kalės nepjauna LTR(Srj). Nei vilkas vilko, nei meška meškos nepjauja DP529. pjautinaĩ adv.: Pjautinai pjauna kits kitą J. ║ gilti: Kuisiai, bimbalai pjáun J. Uodai labai pjáuna gyvulius miške Ėr. Jei vasarą vabalai gyvulius pjauna, bus lietaus Škn. Tegul mes vargstame, tegul mus utėlės pjauja V.Kudir. Pjáuna kaip pasiutusios tos musys Pp. | refl.: Bitys tos pjáunas pasiutusiai Erž. 7. refl. R201 rietis, kandžiotis: Šuva ... puolė ant gyvatės ir pradėjo su ja pjáutis BM150. Atbėgę vilkai prie trobelės ėmė su šunimis pjautis LTR(Rk). Jau paaugs anys (šernai), vienas su kitu pjáunas Pb. Vieno kiemo šunys nesipjauna Vdk. Kad savo šunys pjaujas, nesikišk nei vienas B. Dviem šunim besipjaunant, katinas mėsą pagrobė KrvP(Mrc). Du kiškiu pjaujas, o baltas kraujas bėg (du girnų akmenys ir miltai) B. 8. tr. raižyti, varstyti, diegti: Man pilvą didei skaust, pjáuja, mane gumbas pjáuja KI566. Ji vis skundžiasi, kad ją gumbas pjáuna Alv. Nuo uogų man ėmė vidurius pjauti Pn. Rėmuo pjauna Šts. Rėmuo pjauja mane N. Pjáuna mane gyvą liga Dglš. Beeitant pradėjo širdį pjáuti Vn. Skauda strėnas, kap peiliu pjáuna Mrj. 9. tr. varginti, kankinti: Tie kalnai (važinėjimas kalnais) tai pjáuja arklius Gs. Pjáuna arklius toks kelias Ėr. Kosulys pjáuna Ps, Mrj. Pjáuja miegas (labai norisi miego) Grš. Mane vakar miegas pjóvė Mrj. Einu gult, miegas pjautè pjáuna Mrj. Mane šiandie silpnumas pjáuna Dkš. Jau mane pjáuja žiovulys (pradėjau labai dažnai žiovauti) Gs. Kur dėsis paukšteliai, šalčio pjaunami, – lenda kur beįmanydami! Jnš. Visą naktį baisūs sapnai pjóvė Užp. Pačią, vaikus darbais pjauni J.Paukš. Visokie rūpesčiai pjáuna žmogų Ėr. Pjauna skola kaip dalgis Rz. ^ Tas kūlimas žmonis pjáuna be peilio Užv. Taip sakydamas, mane be peilio pjáuni Mrj. ║ gadinti, kenksmingai veikti: Nepjáuk tamsta širdies su tais vaistais Lnkv. Naminė taboka pjautė pjáuna sveikatą Ukm. ║ kenkti, ėsti: Pjóvė ją, skundė – tai žmogus! Jrb. 10. tr. neduoti ramybės, barti, priekaištauti, erzinti, pajuokti: Pjáuna aną [vyras], kam brangiai mokėjo Krš. Nesiliauja Laužada pjovęs manęs dėl to arimo rš. Pamatys kas su vaikiais, pjáus kaip kipšai, neduos ramybės Krš. Paskum tėvas pjóvė muni visus metus kaip koks pjūklas Vdk. Jis jąją pjáuna kaip medžio pjūklu J. Dėl tos panos tu mane pjáuni ir pjáuni Lkš. 11. refl. bartis, ginčytis, nesutarti: Dievaž, nesinorėtų pjautis su Petruliais, visgi jie, uogele, mano šiokia tokia giminė V.Krėv. Pjóvės pjóvės abudu, ale aš nebesikišiau Kp. Kas čia dabar mylisi – visi pjaunasi Ėr. Skieskitės su tėvais – kam pjáuties! Grdm. Ko ten reik pjáuties kiaurai – negaliat būti geruojuo! Trk. Pykstas su ta dukteria ant vietos, pjáunas, lovo[je] gulėdama Trk. Susidėjo dančius, ka galėtų su marčia pjáutis (juok.) Krs. | prk.: Jo galvoje pjovėsi, ūžė šimtai viena už kitą piktesnių minčių J.Avyž. ^ Pjaunas kaip katė su šuniu LTR(Pšl). Pjaunas kaip katės maiše Šmk. 12. refl. prk. nesiderinti, nesutarti: Šitos spalvos nesipjáuja Kt. Gražūs balsai, nesipjáuja Kt. 13. intr. Kv smogti, mušti: Ka pjóvė ans mun į murzą, net akys pažaliavo! Mžk. Nu, ka pjáusu par dugną bobai, tei žinos pliotkus nešioti! Krš. 14. tr. LTI513 smarkiai groti: Muzikantai pjaun kazoką, mūsų mergos gražiai šoka (d.) Alv. 15. intr. Up greitai važiuoti: Pjáuna su dviračiu, kad nė velnias nesugins Bt. Kur tu pjáuni tokiu bjauriu keliu su dviračiu?! Dr. ║ refl. smarkiai sklisti, veržtis: Griūvančių medžių trenksmas ir jų sukelto vėjo ūžesys pjovėsi biržėmis ir skynimais rš. ◊ eĩti (nueĩti) šunìms šė́ko pjáuti LTIII461(Tvr) niekais virsti: Gyvenimą paskandino skolose ir pats nuėjo šunims šėko pjauti Žem. óžius pjáuti Skr vemti: Negalėjau žiūrėti, kaip jis pjovė ožius rš. \ pjauti; apipjauti; atpjauti; dapjauti; įpjauti; išpjauti; paišpjauti; nupjauti; panupjauti; papanupjauti; papjauti; parpjauti; perpjauti; piepjauti; prapjauti; pripjauti; razpjauti; supjauti; užpjauti

pjauti sinonimai

pjauti junginiai

(at)pjauti, (nu)kirpti, (at)pjauti, (su)pjaustyti

Ką reiškia žodis pjautinis? Visi terminai iš raidės P.

Draugai