plonas reikšmė
Kas yra plonas? 1 plónas sm. (1) asla, padas, grendymas: Pašluok plóną Žml. Pečiaus plónas išruso, reikia vėl sumūryti Kri.
2 plónas, -à adj. (3) K 1. siauro skersmens; pršn. storas: Plona lenta R106. Ariamos žemės plónas sluoksnis Brš. Antramečių kiaulių neplonì lašiniai Ėr. Šeimininkas gulėjo už plonos lentų sienos rš. Kaip plóną stiklą gal veikiai sukulti, taip ir jaunystėj gal veikiai nupulti JD1507. Šitų riešutų plónūs kevalai Ob. Plónos lūpos, balts veidelis, geltoni plaukeliai JD1515. Plonà drobė J. Austuvas šilkinis plonas SD90. Parduosi skrynias i plónas drobeles, kad atvaduotum jaunas dieneles Dglš. Plonõs drobės marškinėliai, baltais šilkais siūti JD440. Taisyk naujas stakluželes, auski plonas drobeles StnD27. Mane mažą auginai, šiltu šaltu prausei, plonu baltu supei NS354. Klijuojant visada reikia tepti plonesnį popierių, o ne kartoną rš. Grąžinkis savo ploną́jas drobeles Pls. Tau pasiūsiu marškinelius plonõsios drobelės Dglš. Pilnos mano skrynužės plonų̃jų drobelių JD1350. Vėdin jauna mergelė tris plonąsias drobeles StnD2. Senam tėveliui – ploniejie marškinėliai JV1004. Plonùką milą ausim Dv. Nedaryk durių – kaldra plonulytė, šalta Pc. [Audeklas] toks plonutėlis, toks vaiskus, tartum tyras pavasario oras buvo P.Cvir. Po riekelę atsirieksim nuo kiekvieno plonutytę – ir užteks mums S.Čiurl. Plonukutùkė drobė, o stipri Arm. Drobė tai plonìkė Krn. Plonilẽlis audeklas Šts. Paskui davė katram po ilgą stuomenį plonitelios drobės Žem. Tas kaliošis toks plonytelẽlis – kaip nešals kojos Grg. Išejom po vien ploniteláitėms pančekikėms Krš. Anas plonėlèsnis už šitą Vlk. plonaĩ adv.: Aš teip plonaĩ sviesto tepu Ob. Javus pakloja plonaĩ an klojimo Krm. Stipriai, vyrai, dalges tverkit, plonaĩ išplakit LTR(Ds). Plonai (negiliai) arti Šts. Plonaĩ (nepakankamai šiltai) apsivilkęs – sušalsi Grž. ║ netirštas, permatomas: Jei ploni debesys žemai lekia – greit lietus Pnd. Kaip puta plonà, kurią vanduo ižmuša DP580. 2. mažos apimties, laibas: Plónas kūnas par uždaras duris įeina į vidų J. Ana labai buvo plonà Nmč. Kaip tu plónas, galėsi įeiti Krtn. Mergina plonà kap kanapė Mrj. Plonas kap silkė Mrj. Plónas kuolas geriau žemėn lenda Dglš. Nėra plóno grąžčiuko Vl. Dejuodamos susiūbavo plonos epušės J.Dov. Regėjo septynias plonas ir apsvilusias varpas išdygstančias BB1Moz6,6. Pilvaplėvė iš visų pusių supa skrandį ir plonąsias žarnas rš. Kad būč plonùtė, maž kojos nesopėtų [einant] Ob. Toks jau jis plonytė̃lis, toks sudžiūvutis, ka negali žinot, iš kur to gyvasčio turia Jrb. Plonukutùkė moteriškė, kap šaudyklaitė Arm. Rankelės plonitẽlės kaip žabareliai Krš. Kūjučiai stori, su uodegom plonukùtėm Rdš. Arterijos baigiasi plonyčiais kapiliarais rš. Plonùlė adata Lp. Lazdukė ana kokia plonuliùkė! Lp. Tie siūlai plonùčiai, bet stiprūs Vdžg. ^ Plóno su storu nesuriši Prng. Plonà panelė visą pasaulį rėdo (adata) Klm. Maža plonà moterėlė visą svietą dengia Mrk. plóna n.: ^ Kur plóna, te trūksta Ml. plonaĩ adv.: Ji nemokė[jo] plonai verpti R176. Plonaĩ verpsi – pasėdėsi, smulkiai malsi – pastovėsi Erž. Plonaĩ plonaĩ kuodelelį verpiau, tankiai tankiai pro langą žiūrėjau Švnč. Verpk, mano močiutė, kuo ploniáusiai JV918. plonỹn adv.: Aš valgau, o eitu vis plonỹn Plik. ║ nestambus, pailgas (apie veido bruožus): Tokio plóno veidelio palikęs Gršl. ║ prk. silpnas: Paknist valdžios šaknis esi per plonas V.Mont. 3. aukštas (apie garsą, balsą): Ka užklykė tokiu plónu balseliu Plt. Apsivilko jis ėrelio kailiu, nuėjo pas jaučio trobą ir plonutėliu balsu prašos į vidų rš. plonaĩ adv.: Plonaĩ gieda J. Jis tai visai plonaĩ dainuoja Pš. Girdi, ka plonaĩ [girnos] zirza, dar [grūdų] peli (pili) Pj. Kietas dalgis plonaĩ skamba Trš. Ha, ha, ha! – susijuokė plonučiai, sėsdamosi ir pati už stalo LzP. 4. švelnus, malonus (apie kalbą, tarseną): Plona kalba B. O tę liežiuvis plonèsnis Švnč. plonaĩ adv.: Kuršėniškiai storiau kalba, papilėniškiai – ploniaũ Pp. Tę (apie Marijampolę) plonaĩ šneka (vartoja priesagą -ytis) Smn. ║ mandagus, pataikaujantis. plonaĩ adv.: Kai bėda, tai ji plonai kalba S.Čiurl. Kas plonaĩ kalba ir žemai lenkas, ponams patinka Šts. Kai sakai: duok sūnuku valgyt – plonaĩ, duok sūnu[i] – storai Šlčn. 5. [i]smulkus. plonaĩ adv.: Girnom plonai malsi, kol prakaito nesigailėsi KrvP(Srj). Sumalk ploniaũ – čia bus ragaišis Pn. 6. lengvas (apie valgį): Tokio plóno valgio pavalgius, nėko nedaro Vž. plonaĩ adv.: Plonaĩ pavalgęs, bet storai susidaręs Ggr. Lengvas darbas, ploniaũ gali valgyti Vn. 7. skystas, šviežias (apie grietinę): Plonõs smetonos anrūginam LKKXIII24(Grv). 8. prastas, menkas: Plonà gaspadinė, kad utys eita virvėms par marškinių siūles Šts. Pasidėjusi ką sau užmirštu: galva bė[ra] plonà Šts. ◊ plónas liežùvis (liežiùvis) mokėjimas kalbėti, prisimeilinti, įtikti: Krautuvė[je] dirbi, liežùvį turi plóną turėti (turi būti mandagus) Krš. Savo plonu, kaip giries, liežuviu pritraukei ją Žem. Prisviliojai mane jauną su plonu liežiuviu LTR(Lb). Su plónu liežuveliù ištraukė daug piningų Krš. Bene tyčiojais, su plonu liežuviu išdėliojai kitą par šiokį par tokį? P. plónos blaũzdos (keñklės) (kieno) Srv kas menkas, nesubrendęs: Par plónos tavo keñklės brigadininku būti Kv.
plonas junginiai
- labai plonas, plonas kaip voratinklis