liežiuvis reikšmė

Kas yra liežiuvis? liežiùvis sm. (2), liežiuvỹs žr. liežuvis: 1. Matai, kad uodas be liežiùvio – nė neišrėkia Dkš. Tylėk, ba gausi per liežiùvį Prn. Kad tau liežiuvis ažu kuolą stotųs, tai tu neapkalbėtum Prng. Jei liežiuvio galą sopa, tai kas nors apšneka Pn. ^ Kas rūpi, tas ir an liežiùvio tupi Mlt. Boba liežiuviu ir numarina, ir atgaivina KrvP(Jnš). Su tum pačiu liežiuviù keikas, su tum pačiu liežiuviù maluo[ja], su tum pačiu meldas Vgr. Liežiuvis gera mėsa, liežiuvis bloga mėsa Sln. Liežiuvis kūną daužo Sln. Visi [žmonės] iškišę liežiuviùs – tik duok jiem (visi iš tavęs žiūri, tyko) Jnšk. Kur kelias? – Ant galo liežiuvio Dkš. 2. Pernakt bitės ir išdirbo kelis liežiuviùs [korių] Rm. Liepsnos liežiùviai tik lyžčioja pečiaus gomurį Pn. 3. Tau ir batai nelaiko: mėnuo, kap naujus pasiuvo, o jau liežiùvis išluptas Mrj. 4. Smarkaus liežiùvio žmogus Grž. Tamsta kaip čigonė – liežiùvis begalinis Šd. 5. Trgn. 6. Mokėjo visokių liežiùvių Gg. Be liežiuvio kai be rankų Švnč. Moku i liežiùvio, tik skaityt neregiu Dglš. Kap an vieno liežiùvio pradės iš mažūmenės, tai i bus vieno liežiùvio Brsl. Man už jį brangesnis prigimtas liežiuvis Gmž. ◊ ìlgas liežiùvis apie liežuvninką: Tos bobos ìlgas liežiuvỹs Šlčn. liežiùvį pasidė́jus atidžiai (klausyti): Ir klausos, liežiuvį pasidėjęs Sln. liežiuviù kárti apkalbėti, šmeižti: Ana akỹs kojas laižo, o až akių liežiuviù kãria Ob. liežiùvį priką́sti (sulaikýti) neplepėti, ko nereikia: Priką́sk liežiùvį! Jnšk. Sulaikyk liežiuvį, boba! Mrs. liežiùvį iškìšus smarkiai (ką daryti): Vyresnysis su kulbe tik luopt, luopt! O šoko, liežiuvį iškišęs BsMtI46. liežiùvį turė́ti už dantų̃ tylėti: Jei tu žinai, tai turėk liežiùvį už dantų̃ Šd. liežiùvį apver̃sti kalbėti: Ar negali liežiùvio apver̃st, kad tyli? Ėr.