šmeižti reikšmė
Kas yra šmeižti? 1 šmeĩžti, -ia, -ė tr. DŽ1, Ar, Vgr, šméižti DŽ, NdŽ 1. LL57, NdŽ, DŽ, KŽ teršti, šiukšlinti, šnerkšti: Katė šmeižte prišmeižė bliūdą, t. y. priteršė J. Šmeižì kiemą Rdn. Tas žmogus tik girnas šméižia su tokiais grūdais Pn. | prk.: Aš tokių bjaurių žodžių nevartoju – savo burnos nešméižiu (nebjauroju) Lnkv. 2. vartojant plėšyti, dremžti: Tuos dekius tei šmeĩžia, lapus nešio[ja] su jais Jrb. 3. LL6, Š, Rtr, DŽ, FrnW sąmoningai juodinti, plėšti garbę: Šmeižti kieno gerą vardą L. Jo visų šmeižiamà galva NdŽ. Šmeĩžiamasis raštas KŽ. Šmeižiama paprastai dėl egoistinių interesų arba kokių žemų motyvų rš. Mes nenoriam šmeĩžti savo senovę Als. O kam mums reik šmeĩžti – reik teisybę sakyti Kl. Be reikalo mane šméižiate Mrj. Šméižk, šméižk, vis kas nors prilips! Klvr. Lietuvininkai į Klaipėdos kraštą tapė šmeižtì, kad viskuo kalti, kas krašte negerai Plšk. ◊ rankàs šmeĩžtis prasidėti su kuo nedoru, kištis į kieno netinkamą elgesį: Nenoriu šméižtis sau rañkų – nieko aš jam nesakau, tesižino! Lnkv. \ šmeižti; apšmeižti; atšmeižti; įšmeižti; iššmeižti; nušmeižti; pašmeižti; prišmeižti; sušmeižti; užšmeižti
2 šmeĩžti, -ia, -ė, šméižti 1. intr. Kv lakstyti šen ir ten, bėginėti, zuiti, landžioti: Kad paralkusios karvės, kad šmeĩža į visas puses, negal nutūrėti nė kokia mada Užv. Šmeĩžia visą vakarą, neina nei gult Rs. Prisėsk ir čia nešmeĩžk kaip avis, į uodegą įkirpta Rs. Visokie valkatos taip ir šmeĩžia tarp žmonių Škt. O ką čia šméiži po kamarą? Krkl. Vakarop vėleik žmonių prisirinko, vėl pradėjo pašaliais šmeižti Žem. Sniegenos, šmeiždamos patvoriais, užtiko mano lesyklą rš. | refl.: Motina budresnė pasidarė, kai tiek svetimų vyrų šmeižiasi pašaliais rš. ║ pamažu vaikštinėti: Visi i šmeĩžia gatvėms, kai tokia graži Jrb. 2. intr. smarkiai eiti, drožti: O tu ar nešméiži į šokius? Gs. 3. tr. J vogti, glemžti. \ šmeižti; apšmeižti; pašmeižti; peršmeižti
šmeižti junginiai
- (ap)šmeižti