vogti reikšmė

Kas yra vogti? võgti, vãgia (võgia LzŽ, LD338(Zt), Dv, -sta LD338), -ė KBII162, K, Š, Rtr, FrnW, KŽ, DŽ1; Lex83, Q503, SD162, KlG102, SD110, H147, R, R338, MŽ453, Sut, N, M, L, LL67 1. intr. BB2Moz20,15, PK106, D.Pošk, S.Dauk, NdŽ, Rs, Erž, Prk, Rt, Pln, Als, Brž, Jdp, Mžš, Upn, Pls, Srd, Slv, Jrb, Tlž slapta savintis svetimą turtą: Nuog Dievo buvo nevõgt, nemeluot, o tiek metų vãgiam ir meluojam Drsk. I neveizėjo, kaip tu pragyveni, tiktai jau nevõk, neužmušk žmogaus Lž. Võgti nenoru, į kalėjimą savo amžiuo neesu buvęs Vž. Esu gerančios pamilijos, bet ne vagančios Šts. Geras vaikas – prašo, o nèvaga, tokį dar girk i girk Krš. Aš iš jūs nèvagiu, o ka jum brangu – nepirkit Plv. Kai iš bado vãgia, tai aš nesakau, kad čianai griekas Plvn. O pirmu ne nėkas võgs nu kitas kito, ne nėko Sd. Cigonam leista võgt, nuo Dievo leista Ssk. Šitoks šunalupys ir võgt išmoks Ds. Gerai vertės, mat võgt drąsus Dbk. Gal čia tuos kolkozuos išmoko võgt: čiagi visų, ne mūsų Kpr. Kito sodan naktį eina võgtienai Lel. Mušdavo, jei pagaudavo bevagiant, apgėdindavo Grz. Prisikabino, kad aš võgti norėjęs, i muni aplupo Varn. Diegliai man čia võgt (nėra reikalo)! Btrm. Galėjo sukliūt bevogdamì, turmos gaut Mžš. Nevõk, nagai nubręs! Rmš. Ka motina toki sunki būdama vãga, ta tam vaikuo krimta ant smagenų, i tas vaikas y[ra] vagis Yl. Visi lig laiko vãga Krž. Tura, nereikėtum võgti, o vãga Rdn. Vogantìms galo nėra, norai tik didė[ja] Krš. Kas pradeda võgti, vãga, kol nesukliūna: galo võgti nė[ra] Krš. Kad mieste vãgia, dyvo nėra Aln. Te (fabrike) įprasta buvo nešt, võgt Kp. Čia võgtie tai visi greiti, tik dirbt nėr kam Smal. Verksi i vogsì [karo, bado metu] Dglš. Po Didžiulio karo, kai vokiečiai išejo, buvo gladas (badas), tai võgdavo vienas iš po kito Grv. Anas reginčiai võgia Arm. Vãgia per vidurį dienos Dv. Dabarčiuo vãga i nemarkstos (nesigėdi) Krš. Nei kas jam sakyt: par akis vagia, ir gana Ut. Nevõgs tau čigonas, tegul tik pasipina! Slm. Tie cigonai žalčiai šįvakar jau võgs kame norintais Trk. Gerą sieką atsisėmė, tai tas maišas kaip buvęs pilnas ir likdavai, – tai võgt labai gerai Gsč. I vedi galėjov võgti, viską nešti tądien Sd. Mokytiejai tik taip sau stumas, anie neprieina võgti Krš. Jeigu jūs eistat Kūčių naktį võgt, tada išsigelbėstat nuo mirties (ps.) PnmR. Cėru gi võgtie baisu eit, kap jis eis võgt? (ps.) LzŽ. Jeigu gegutė užkukuoja pirmą kartą medžius be lapų, tada per metus vagiam labai nesiseks vogt LTR (Ant). Võgt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavyt, šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekyt… tai visa viera baisingos mūsų gadynės K.Donel. Bet, girdėkit, ne pirkt, ak ne, jis (vilkas) võgti iššoko ir netoli tuojaus pas upę ožką užspėjo K.Donel. Tikttave užtropysu kartą bevagiantį B. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet tedirba ir tedaro rankomis savo, kas ger[a] yra, idant turėtų duoti reikiančiamuojam VlnE117. Kaip ižpildysime sekmą, kuris neliepia vogt? – Neimdami ir neužturėdami svetimo, nedarydami žalos nei viename turte jo DK86. Nes sakai man, kad tu turėtumbei kokį tarną, kursai nei vogtų̃, nei piktžodžiuotų, nei murmentų, nei girtuotų ir, vienu žodžiu, nieko pikto nedarytų DP391. Čia regime, jog negana yra ižganymop V[iešpaties] prisakymą ižg viršaus saugot, tat est neužmušt, nesvetimmoteraut, nevõgt, bet reikia būt valnu nuog rūstybės, nuog nopykantos, nuog paklepojimo, nuog keikasčių, nuog pikto geidimo moteries ir kiekvieno daikto artimo mūsų DP292–3. Kaip vagis, sugautas su vagyste, negal ažusigint nevogęs SPI28. | Labiausiai jūs turiat ištirti, kame jūsų bitės vaga S.Dauk. Akiplėša žvirblis vagia visur J.Jabl. ^ Vogęs – nepralobęs Kos32(Vkš). Vogęs – nepralobęs, būręs – nesuskūręs Pnd. Vogdamas nepralobsi B, PrLXVII31. Žmonės sako, kad svetima duona karti, o vogta – neskalsi Dgč. Ardamas neprivargsi, vogdamas nepralobsi Tr. Kas vogs – nepralobs, kas vargs –nepavargs LTR(Zp). Bagotam nevogti, senam nemeluoti VP8. Bagotam võgt, o senam meluot Zt. Sako, senam tinka meluot, bagotam võgt Žg. Kas meluoja, tas ir vagia LTR(Gdr). Jeigu pradė[jo] vogt, tai baigsis septinta pakalenia Plš. Meluoji! – Ka aš meluoju, tai tu vagì, o kur pavõgęs dedi? Plv. Paduok vagiuo į rankas raktą, tai jis nevogs LTR(Krž). Vãgia kap čigonai Vlkv. Vaga kaip burliokas LTR(Krtn). Išaušo kap gudu[i] vãgiant Nč. Be žydo ir gudas nevagia TŽV600. Vagi – save dengi, meluoji – save vaduoji LTR(Klvr). Vagiuo visumet rodos, kad ir kiti vaga LMD(Lk). Kad bajorai vaga, kodėl mes nevogsme VP27. Vagiantỹs žmogus vis neturės, vis jam truks Prn. Võgt niekas nemokia, išmoksta iš savę Sug. Išmoks meluot, tai išmoks i võgt Švnč. Vagis vagia – sienos lieka, ugnis vagia – nieko nelieka Ds. vogtinaĩ adv.; D.Pošk, vogtinõs: Vedum vogtinaĩ võgė Trkn. Kariūminė nu võgė vogtinaĩ Skd. Piningus negausi, bet ans (vokietis) tau dokumentaliai ėmė, o rusai vogtinõs Lž. Reik i prašyti, a vogtinõs võgti Trk. O vieną karvę ta vogtinaĩ pavogė Vgr. Uogų prisirinko vogtinaĩ [i](be leidimo) Dkš. Jie ir žinot nenori apie vogtinai atgautą vėliavą Mš. | refl.: Ans gauna, žinau, daugiau, ans vãgas nu munęs Trk. ║ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Kas dirba, tas tura, kas nedirba, tas võgti eina arba žmogų mušti Krž. Kad žmogus sau duonos neužsidarbuitų, o võgt eitų – in ką tai padabna Lš. Gausi eiti võgti, ta tuokart dar gyvensi Sd. Da krutnia viena mãža, reikia [iš kolūkio] võgt, tada bagotas būsi Dglš. Taip išsimokęs svietas: nevõgsi – negyvensi: kokios tos algos, pensijos Krš. Vogdamì numus išsistato, viską Krš. Gerai, kad dirba, kad turi, bet nèvagia Klt. Katalikai dirbo, o jiej (žydai) sukė, võgė Pns. Jaunimas neveizėjo, kur lįsti võgti Sd. Reikia võgt dviem pirštais, ne visa sauja, tai nepagaus Šr. Dabar kas vãgia, tai daugiausia raštu, o ne rankom Ml. Išsirinko linksmią spicialybę, võgti, – sunkį darbą (juok.) Krš. Jei võgsi nemokėdamas, sveikas prapuolęs būsi nu pirmo karto Trk. Daug čigonų būdavo, võgt eidavo Ps. Kitas atvažiavo [į atlaidus] melsties, o kitas atvažiavo ir võgti – ir taip buvo Všv. Gal ir vogė, iš kur tie jo gražūs rūbai ir žiedai su akimis ant pirštų? A.Mišk. Dirbt nepajunkau, elgetot vėl gėdžiuos, nė, tarė vienok, musiju vogt arba razbajaut DP308. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet geriaus tedirba, darydamas tai, kas yra gera, rankomis savo, idant turėtų nudalyt tamui, kursai reikalauja Ch1PvE 4,28. | refl. Sut: I tie stribiteliai ejo võgdamies Plt. Viena nuo kitos vagias Rs. Mūsų žmonės vãgiasi Ėr. Po kulkozą vãgas: a šieno pluokščiukas, a burokelis Krš. ║ prk. žaidžiant, juokaujant slapta ką pasiimti, imituoti vagystę: I šoks įeję į kaimą [Užgavėnių žydai], nu i võgs Lpl. Kada võgt reik, yra kitoniškas toks [šokis] Sk. 2. tr. PK109, NdŽ, Kv, Antz, LKT225(Gg), Mrc, Grš, Rg be leidimo, neteisėtai (ppr. slapta) ką nors (svetimo) imti ar jėga grobti: Neregėjom, kas ką võgė Rod. Jei arti vagio nėr, tai nieko nevõgs Bsg. Žmogaus võgt – tai ne valdžios! Mžš. Dideliai võgė iš kunegaikščio, ką tik prigreibė End. Ans atvažiavo pas tą Kazragį i sako: o kaip būs dabar, ka tu muno mišką vagì? Als. Kas gi te võgs nekultus javus?! Plvn. Ka visi turėjo [audeklų], kas tę võgs tokį daiktą?! Grz. Kad kas nevõgtumb medžių! LKKXI222(Trak). Šiemet malkų nebevõgsiu, daug prisivežiau Žl. Trys štukos stovi tvarte [karvių], kaip nevõgs šiaudų?! Klt. Ė užsisegt nieko nebuvo, niemčių maišiukus võgėm GrvT132. Caro laikais liūb arklius võgti Sd. Mano tėvuko atminime labai võgdavo arklius Kvr. Võgdavo [arklius] iš visur: ir iš tvartų, ir iš laukų Plvn. Vištas mūs võgė vienais metais – vieną rytą šešių vištų nėra! Pmp. Motina mėgėja užmest už lūpos, vaiką siunčia vištų võgt Krč. Buvę žąsis pradėję võgti jau, avis, avinukus Gd. Kiaules pradėjo iš fermų võgt Jrb. Ką tu pasakysi: par akis vãgia, ir tiek, tuos runkelius! Sk. Apie šventą Joną tas jurgines, rožes vãgia JnšM. Ir vãgia [narkomanai] aguonas augančias, nuo laukų vãgia Brb. Tuos (batus) tai vãgia, reik po galva pasidėt Všt. Kap võgė arklius, tai pančiai buvojo geležiniai Aps. Tas tavo šuva tai niekai, kai võgs, tai pavõgs [drobę] PnmR. Viską vãgia per akis Bgt. Anas razsakinėja, kad savų javų vogtų̃bi Lz. Jis tuos obuolius negavo dykai i nèvogė – pats užsiaugino Jrb. Tas arklys bus jo vogta ir parduota LKKXVII27(Kp). O jei jau anam žydeliuo võgtą arklį koks žmogus priduos, ta ans išlaikys! Žd. Dideliai retai sužinosi, ka žydelis võgtum arklius a ką – ne ne Žd. Sugavo, sučiupo vãgiant karves, i dabar sėdi kalėjime Št. Būdavo, einam Justino daržan võgt griežčių Rš. Eidavo võgtų ir võgtų grietinę iš to rūsio Jdp. Kiaušinių võgdavom par gaspadorių: užeini kur, išgeri išgeri Kvr. Gyvi juokai, a čia seniai mano agurkus võgė, dabar net pasvalietiškai kalbėt ažmiršo! Ps. O tėvas tujau suprato, ka jau ana ir einanti tus medžius võgti Trk. Jos broliai võgė pėdus nuo laukų Pls. Vieną kartą broliai susitarė eit vogt velnio agurkų LTR(Rk). Eisim karaliaus pinigų võgt, dėkis prie mūsų (ps.) Skrb. Ogi rudenį pradėjo ropes vogt – išrauna. Kas daryt? Susitarė, kad reikia saugot DvP375. | Kartą buvus lapelytė vištų atėjus vogt. Žmonės ir ažmatę LTR(Ds). Laputė pradėjo vogt iš pečiaus dešras ir kabint ant kaklo LTR(Ut). Jei avis vaiko nemyli, tai reikia jai duot vogto šieno Brž. Jeigu arklį vedant iš tvarto ant slenksčio jis rąžosi, tai jį vogs greitu laiku LMD (Tvr). Ka žirniai būtų laimūs, ka niekas anų nevogtų, reik pasėjus į visas keturias puses nuberti po tris saujas žirnių LTR(Vdk). Aš cigõno nenorėjau, vištų võgtie nemokėjau DrskD138. Tatai slauni žagrelė, reiks man vogt kumelė NS206(Vb). Ar jie nematė, kad iš kvailo perka, kad vogtą daiktą dera? J.Marcin. Grūdus vagia iš klėčių, lašinių paltis nukabina nuo grėdų M.Katil. Mišką vogdamas nenusidėsi: ponas jo nelaistė Žem. Ei kieksyk, su mumis tamsoj į girę nučiuožęs, padarynėms, kaip mes, visokius võgdavai uosius! K.Donel. Bet, minau, nevõk, ką draugs, į baudžiavą bėgdams, sau trupučių pasivalgyt į krepšuką sudėjo K.Donel. Nevok daiktų artimojo Mž42. Kaip tada iš namų Viešpaties tavo vogėm sidabrą? BB1Moz44,8. Teipajau apiekūnai, ekzekutorai ir šeforiūs, kurie gerą ir penigus, bažnyčiomus arba grynomus žmonėmus atsakytus arba pažymėtus, vãgia kaip Judošius ir ant savo pačių naudos apgręžia DP156. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusių laivų daiktus yra nu Bažnyčios šv. iškeikti M.Valanč. | Šarka vãgė vãgė pautus Btrm. Įsisuko šarka viščiukus võgt Jrb. Palėkęs [špokas] tupi už daigo ir vãgia kopūstus Kpč. Giriose mums medžius geriausius lupdamos darkot, ogi namiej čiepelius gražius išdykusios lupat ir daržovę, kytriai į daržą kopdamos, võgiat (apie ožkas) K.Donel. | prk.: Vogdamì neėsk, o padslink [lėkštę arčiau] LKKXIV218(Zt). Iš ūkės võgė (slapta vedė): ji ūkinykaitė, o jis biednas Mrj. Visi žmonės vogtì: kas žino, kap juos daro DrskŽ. Ans gerai šneka, nèvaga (neišleidžia) nė jokio žodžio Nv. Mes turime vogte vogti šviesybę iš Prūsų, neturėdami jos savo žemėje A1884, 333. Lietuviai turi vogti sau civilizaciją kaipo kontrabandą V.Kudir. Ir ne tiektai vãgia piktoji dvasia žodį ižg širdų tokių užkietėjusių žmonių, bet juos dãbar kursto, idant stembtų prieš jį DP99. ^ Dreba rankos kap vištas võgus Dglš. Vištą gal vogeĩ, kad rankos dreba Skdt. Ubago lazdą vãgia Aln. Abu vilnas vogė, vogdami vienas antrą vagim pavadino KrvP(Zr). Vogta duona gerklę drasko LTR(Vdk). Su vogtu negyvensi Šts. Vogta mėsa neina už skūros LTR(Vdkt). Võgtas karštin neina Azr. Neskani duona vogtu peiliu pjauta LTR(Vdk). Vogtà katė labai gerai peles gaudo Sdb. Lanką vogęs, šikšna užmokėsi S.Dauk. Vogtu arkliu tik kalėjiman važiuoti LTR(Tr). Kas vagia kiaušinį, pavogs ir jautį LTR(Užp). Adatos nepavogęs, arklio nevogsi LTR(Šmk). Kas arklius vagia, tam i kamanos tinka LTR(Rm). Gudas arklio nevogtų, kad jo žydas nepirktų TŽV600 (Al). Kas aš tau par draugas, aš su tevim vištų võgti nejau Dov. Jug pri savęs nėko võgto nelaikai – viskas savo, ko čia teip bijoti (sakoma tam, kuris drovisi nuogumo) Žr. | refl. tr.: Stasio pašopos[e] malkos, o teip tai gali võgtis [kaimynai] vienas kito Mžš. Šienus vãgiasi (vienas iš kito) ir už ganyklas pešasi Pžrl. Vadeles tai mes vãgiams ir vãgiams vienas nuo kito Slm. ║ nusukti (prekiaujant): A vãgia svorį šitas diedas (pardavėjas)? Ktk. Vãga riebumus pieninė[je], nedoros mergos Rdn. ║ skriausti (nusukant, apgaunant, vagiant): Vãga senus žmonis su tais naujais piningais Rdn. Vakar jis mane vogė, bet nepavogė Žem. Tas Palangos tilto remontas buvo be galo vagamas Plng. ║ Všt prk. juokais (ppr. per vestuves) slapta išsinešti, išsivesti, išsivežti: Išvažiuojant vyro namuosna, vagia smulkius daiktus – šeiminykės įrankius LTR(Kpč). Võgdavo pajauniai ar kokį gyvuluką, ar veršuką Pns. Ir võgdavo gi iš tos jaunosios namų ar te avelę, ar te karvę Č. Kai par jaunikį važiuoja, tai vãgia nuo jaunosios vištas, a kas keptuvę, kas da ką Dgč. ║ (žmogų) grobti: Žmones vagiąs D.Pošk. Ubagai võgdavo vaikus: akis išbado ir vedžioja prie bažnyčiai Žl. Zokonas yra įstatytas ne dėl teisaus, bet neteisiems ir uparniems,… su svetima gyvenantiems, su vyrišku gulintiems, žmonių vagiams (paraštėje kurie žmones vagia) Ch11PvTm1,9–10. ║ prk. juokais grobti (jaunąją per vestuves): Nu tai jaunoją tai võgdavo, võgdavo ant rytojaus jau te: tai vieni saugo, kiti vãgia Plvn. ║ prk. atimti, neteisėtai savintis (neigiant, nepripažįstant): Dievui vagia jo garbę ir šlovę, tą sau patiems priduodami BPII164. Kiti jį (Jėzų Kristų) daro mažesniu ir pigesniu nei Tėvą, kaip arijonai, tridieviai, naujakrikščiai, ir vagia jam aną prigimtą garbę, kurią turėjo Tėviep pirm visų amžių DP467. Ižgirsi naujakrikštį, o jisai bliužnija Traicę Švenčiausią ir vãgia pirmamžinumą Sūnui Dievo DP304. ║ prk. neteisėtai prisiskirti sau kito žodžių autorystę: Pranašai falšyvai pranašavo ing vardo mano; ir vėl pranašai vãgia žodį mano, ima liežuvius savo ir bylo DP303. 3. tr. prk. skubotai, prieš lietų vežti (šieną): Šiemet šieną vãgiam Sl. Didelis lietus ateina, pats laikas šieną võgt Al. Kiekvieną šieno kuokštę teko vogte vogti iš po debesų J.Balt. vogtinaĩ adv.: Koks čia šieno džiovinimas – tik vogtinaĩ (dažnai lyja) Brž. 4. tr., intr. Ds, Mlt prk. mezgant mažinti eilėse akių skaičių, suimti, raukti: Kožnoj eilioj vagiù po dvi akis Sdk. Kam tiek daug mezgi, jau seniai reikė[jo] võgt Vžns. Iš pradžių vogiaũ po dvi akis, paskui po tris Ktk. 5. intr. slapta ką daryti. vogtinaĩ adv. Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, Slv; M, L: Biskį tų grūdų vis tei vogtinaĩ pasiimi [p]Stak. Bobos naktį vogtinaĩ kasė roputes Jrb. Galėdavo [žmona] parduot kiaušinius jeigu tik vogtinaĩ Grz. Ateik nors vogtinaĩ kada Pl. Vogtinaĩ užpuolė naktį, nunėrė žievę [liepai], i nebėr medžio Vg. Vogtinaĩ vogtinaĩ ir pritaisė mergaitei kraičio Pl. Čia mane vogtinaĩ nupaišė Šlv. Turi vogtinai gabenti [rekrūtus] aplinkiniais keliais į Telšius LTI489(A.Janul). Pulkininkui gal mažiausia rūpėjo veidrodžiai, nors ir jis, pro šalį eidamas, pakeldavo savo nusvirusią buožę ir nesusilaikydavo vogtinai nuo kitų nedilbtelėjęs į savo atvaizdą Pt. | Akcentavičius vogtinai pagalvojo: kažin, ar jis savo bobšę muštų J.Sav. | refl.: Vãgias kaip raganos [vištos], svaido kiaušinius Klt. Kiek jai reikėjo vogties, kaip daboti, kad neužtiktų brolis I.Šein. Po krūmais võgės Kr. Tad šešėliop vãgias kaip naktinės pelėdos DP88. | prk.: Ilgai lydime akimis šią trobą sunkvežimio kėbule, ir keistas jausmas vagiasi krūtinėn J.Balt. ◊ atlìkti Šimonių̃ daržañ mõrkų võgti neištekėti: Nabagė, atliko Šimonių daržan morkų vogt An. ×cibulès (cibuliùs) võgti Eig, Brs sakoma apie mergaitę, kuriai bręsta krūtys: Jau munoji mergelka cibules vaga Trk. Tavo vaikas jau cibuliùs vãga Akm. Jė́zų võgti nuõ krỹžiaus blogai elgtis: Čia jau vagi Jėzų nuo kryžiaus! Pkr. \ vogti; apvogti; atvogti; dasivogti; įvogti; išvogti; paišvogti; nuvogti; pavogti; papavogti; pervogti; pravogti; privogti; razvogti; suvogti; užvogti

vogti sinonimai

vogti junginiai

  • (pa)vogti iš kieno kišenės, vogti daiktai
Ką reiškia žodis vogtinis? Visi terminai iš raidės V.