pančiai reikšmė
Kas yra pančiai? pánčiai sm. pl. (1) 1. SD87, K, I, Žrm geležinės grandinės kam surakinti, surišti: Nusikaltėliui buvo uždėti ant rankų pánčiai DŽ. Vienas rišo mano rankeles, antras dėjo ant kojų pánčius JD346. Kaip mus sugavo jaunus brolelius, dėjo ant kojų gelžies pantelius JD1162. Svetimieji vaikai apalpsta ir spardose pančiuosa (apkalimuosu) BBPs18,44. Nei saitai, nei pančiai, nei retežiūs negalėjo kliudyt Jonui DP18. Surišė jį pančiais ir lenciūgais Ch1Mr5,4. | prk.: Verkiame, meilės pančius pažinę Mair. Ledų tau pančius išardys pavasaris ankstyvas S.Nėr. Nemunas ... vasarą irklais duod save raikyti, o žiemą ledo pančiais surakyti A1884,279. Ana jį tep saugoja, pánčiuos turi (griežtai laiko, ima į nagą) Str. 2. prk. varžtai, priespauda: Nelaisvės, vergijos pánčiai DŽ. Sujudėjo, subangavo ir Afrikos žemynas, nusikratęs kolonializmo pančiais sp.