surišti reikšmė

Kas yra surišti? surìšti, sùriša, -o (sùrišė) tr. 1. SD113, H, Q653, R, DŽ raiščiu sujungti, sutvirtinti, suveržti: Seniau du kuolu inkala, vyčia sùriša, kartis uždeda – ir tvora LKT223(Jon). Jo žalia tvora … su laibais karklais į kits kitą surišta buvo K.Donel1. Ryšiuką padarysi iš žalių [šiaudų], surìši su tuo kūliu, i stova Všv. Surìšom su šiaudų kūliukais [pėdelius], sustatėm, i[r] stovėjo Krp. Oho, kult kultuvais: pusantro pagalio sùrišta, i daužyk LKT279(Tj). Rankelė dalgio sulenkta ir sùrišta Grv. Drobiniu susuktiniu siūlu sùrišė Ps. Šiaudus iškrečiam drabnus ir čia sùrišam, dengiam iš tų kūlių stogus namų Aps. Į save sukant siūlą, surišti, apsukus siūlą keliskart (darant nikstą) LTR(Šil). | refl. tr. K: Mun parpetės krito krito – aš i susirišáu LKT90(Rt). Nusivilkis marškinaičius, susiriškis rankovaites (orig. hipernormalizmas rankuovačias), tai bus tavo žakas TDrVII100(Ktč). 2. sujungti raiščiu, grįžte į krūvą (javus, linus, žabus ir pan.): Rugius sùriša pėduosna ir sustato gubosna Kkl. Reikia pėduosnan surìšt kviečius Pb. Tėvas pjauna rugelius, mama riša pėdelius LTR(Žgč). Surìšo pėdelių tris šimtus kapelių DrskD3. Ale bet turėjai surìšti dailiai tus pėdus End. Nupjoviau, surišaũ ir surìšus pastačiau (d.) Dbg. Surinkite pirm kūkalius ir suriškite pėduosna BtMt13,30. Surìšk kūlį šiaudų ilginių J. Reikdavai (reikdavo) surìšt į kūlius da, tokius juos pataisyt gražius Mšk. Storąjį kūlio galą surìš, ka nesidraikytų Grz. Su brauktuvėms nubrauksi [linus], pašukas surìši Gd. Nurauna i paskleida į eilelę, reik surinkti i surìšti Trk. Sùrišė žagarus Nmč. Anas (pėdas) sùrištas, tai tęsiam toli Rod. | refl. tr.: Paskum susìriša kūliuosna [linus] LKT330(Vdn). ║ rišant padaryti: Jautinyko darbas: šluota surìšt, kašikas nupint Mrc. Sako, švanta toki nedidelė yr, surištà kaip šluota, trumpais koteliais iš beržo Knt. Surišk pušinę pečiui šluostyt Ut. | Kol vieną bačką surìš, tai metai praeis Slm. | refl. tr.: Patvorinių kiečių susirišaũ šluotą Ig. Moka gerai šluotą susirišt Ėr. Šluotikę turėjo tam tikrą susirìšęs iš beržo šakų Vvr. Apsileidžiau, nė vantų nebsusirišaũ, nebus su kum perties LKT155(Škn). 3. sudėti į krūvą daiktus ir suveržti kuo, kad nepasileistų: Apyaušriu atsikėlęs, surišau į autą marškinius, kuriuos turėjau pamainai, ir įėjau seklyčion pas šeimininką uždarbio rš. Viską surišaũ, an pečių ir perejau [per upę] Pls. Surink ir surìšk visus ryzus, kad nesvalkiot Klt. Kad drugys nustotų krėtęs, reikia nukarpyti nagus, nukirpti plaukus ir, surišus į skudurą, užkasti į žemę LTR(Šil). | refl. tr. DŽ1: Susìrišė mazgiukan savo daiktelius i iše[jo] Klt. Susrìšo paklotėsa rūbus Rud. Batelius į ryšiuką susìrišam, pasikaišom sijoniuką, i dui Vdk. Ant lenčiukės linus susìriša ir verpia PnmŽ. ║ sutaupyti (rišant į mazgelį): Vienas duoda grošą, kitas grošą, tai zlotelį an tabokos i sùrišu Ml. 4. suvaržyti pančiais, neleidžiant judėti, veikti: Važiavo žmogus keliu ir rado an kelio: guli ožys surištas LTR(Slk). Man negaila, ką ma[no] mielą paėmė, tik man gaila, ką nedrūtai sùrišė (d.) Btrm. Aš pasakysiu virvėm, kad jus surišt. – Virvės, virvės, suriškit strielčius LTR(Dv). Perskaitė dekretą, veda surìšę [piršlį] karti Grz. Kam rankas ant nugaros surìšti KI241. Sarìšk kojas Zt. Nė rankums surištum̃s, nė kojums negalėjo laidot Nmk. Rankos ažvačion sùrištos Grv. Anam į užpakalį, į priekį mietus įdės, suriš rankas pri tų mietų End. Ir sùrištos baltos rankos baltu kasnykeliu Mlk. Jis surištas kojas ir rankas tapė įmestas WP261. Herodas nes pagavo Joną ir surišė jį ir įsodino jį kalinėn Ch1Mt14,3. Aš surišdavau ir atiduodavau į kalėjimus vyrus ir moteris SkvApD22,4. Tada tepasiliekt jūsų brolių vienas surištas jūsų apkalime BB1Moz42,19. Ir todėlei čia atėjo, idant juos surištus vestų vyriausiump kunigų VlnE144. ^ Aš šiandien kaip surištà (neturiu jėgų) Prn. Teip lauku tų pietų, teip kaži kaip kojos tokios paliko kaip sùrištos, negal bepasivalkioti Ms. Vonioj langas atadaras buvo – sprandą kaip sùrišė (negaliu pajudinti) Adm. Ją surišk, ir tai nenuturėsi LTR(Ds). Į vakarėlį jo surìšęs neatvesi Jnš. Jau jo dabar surìšęs te nebenuvesi Slm. Smerčio surišęs nepalaikysi LTR(Vdk). Višta surišta, į tvorą įkišta (šluota) Pn. | refl. tr., intr.: Tai jis ją susirišęs mušė, o kad jau visą apmaudą ant jos nuvijo, tada tolyn jau gražiai gyveno BsPIV208. Jisai davės sugaut…, surištis prileido DP157. | prk.: Lageryje žūsiu, pati susirišusi sparnus J.Gruš. ║ prk. suvaržyti: Yra bėda, kad aš labai esu surištà Lk. Žmonys dabar surištì, dabar turi eiti ir eiti [į darbą] Krš. Antikristas apsėdo, dūmomis savo surišo [bažnyčią] PK133. 5. sujuosti, apjuosti: Ji mane surìšo su šilkų juostele JD178. Atėjęs į lauką, šeimininkas būdavo surišamas šiaudų ryšiu ir pakilojamas rš. Kai baigs, jį (šeimininką) surìš vainiku Grv. Žėdną sùriša, sùriša iš tos pusės, iš jaunosios pusės leisdama Mšk. Veizu, ilga, tęva ta bitis, par vidurį geltona, par vidurį kaip su siūlu surištà Als. | refl.: Diržų nebuvo, mergaitės juostas audė sa[vo] darbo, an kailinių tepgi susrišì Rod. Su baltom kelinėm, juostom susrìšę [vaikinai] Rod. Duok šniūrelį mun susirìšti LKT83(Žlb). ║ refl. tr. susivystyti: Vaikelį susirìšus, va teip šitai pasiėmus Mšk. 6. sutvarstyti, apvynioti: O tėvas gulėj[o] galva sùrišta Lp. Bintų nebuvo, su kokia skarele a su kuo i surìš End. Pasigėriau kaip višta, net galvelė surišta (d.) Prng. Inkandus gyvatei, tuoj reikia tas daiktas drūtai surišt ir tuoj eit an atžadėtoją LTR(Slk). Prie jo šalelės stovi seselė, turi rankelėj šilko skarelę, nori surišti broliui galvelę LTR(Grv). | refl. tr.: Tas perdėtinis tuo susirišo galvą BsPIV164. 7. apgobti: Ant lovos krašto sėdėjo moteriškė, galvą skepetu apskritai surišusi Žem. Visados nešiodavo po smakru surišamą skarelę V.Myk-Put. | refl.: Pakaušin skarelėm susrìšdavom kadai Klt. Kad aš susiriščiau raudona skaryte, bet kas pasakytų: – Labrytą, martyte (d.) Švd. 8. pritvirtinti virve ar grandine gyvulius, priraištyti: Surìškiat karves į pavėsį – parkais Rdn. Parginsi karves vakare, surišai, subuvai – eini į trobą Škn. Ir surišo bėrus žirgus pri rūtų darželio D69. | refl. tr.: Su arkliais tat nujojusi, susirìšusi arklius pri toros Jdr. ║ priraišioti ganytis: Pusbernis išjojo, surišo arklius ir, kiek palaukęs, susisuko apsiaustu galvą ir užmigo LTsIV565. Karves draugėn sùrišė Ds. Tarpmiškys, žmonių karvės sùrištos Rdn. Te karvės sùrištos tankiai, galia susisukt Slm. 9. sumegzti: Aš nematau, ir pirštai kaip basliai, negaliu surìšt Ob. Surìšk pakaklėj stipriai skarelę Ob. Kiek surištų̃ virvių, tiek ypų [duoda] LKT128(Gr). Geriau surišt dviem mazgais kaip vienu LTR(Km). ^ Su tavim tai nei surìšus, nei nutraukus (niekaip neįmanoma) Nč. Dar ne visi atėjo, vieno dar trūksta. – Surìšim, jei trūksta (juok.) Jnš. | refl. tr.: Jie atsinešę virves iš namų, susirìšę tas virves i tą piemenėlį pririšę Mšk. Leidės, marškas susrìšęs, iš penkto aukšto ir ažsimušė Ktk. ║ susukti: Iš ilginių šiaudų grįžtes liuobam surišti Brs. 10. DŽ1 sujungti, sutvirtinti statinio dalis, statybines medžiagas: Keturi medžiai aplink sùrišta – vainikas Ad. Anys šiandie tik vieną vainiką sùrišė Ml. Sùrišė stajokus Dv. Surìšus pamatus saulėtoj dienoj, sausa troba bus Vlk. Kazilus sùriša su juostoms Vkš. 11. KlK23,59 sujungti kietėjančiu skiediniu: Praskiestos maliavos, arba dažai, galėtų būti su tinku surištos A1885,51. Kalkių pienas … suriša įvairios kilmės rūgštis EncV887. 12. DŽ susieti kuo bendra, suartinti, suvienyti (žmones): Meilė sùrišė karalių su tais vaikais BM89(Brž). Jūs gentys, visi surištì, ilgai pykties negal Krš. Visi žmonės, meile broliška surišti, peštynes ir vaidus visai užmirštų J.Jan. Bendros ašaros stipriau suriša žmones, negu bendras juokas rš. Ilgam surišo mus bendri pavojai ir kritusių draugų vardai mieli rš. ║ įgalinti bendrauti: Svarbus žemėtvarkos elementas yra keliai, kurie visą gamybinę teritoriją suriša rš. Telefonas, telegrafas, radijas surišo kaimą su visu pasauliu sp. ║ padaryti glaudžiai susijusį, sujungti: Abi melodiji kietai surišti viena su kita LTII102. Tiedvi kalbos ypatybi, atskirianti sėlius nuo latvių, suriša pirmuosius su kuršiais K.Būg. | refl.: Jei sakinys su kitu nesusìriša, vadinas vientisu Jn. ║ suvokti ryšį, prasmę: Nesuriši, kas tai yra, kad vieno žodžio nesupranti [sakinyje] Bn. ║ refl. turėti ryšį, susisieti: Šis klausimas yra susirišęs su tąj žvėrimi LTI6(Bs). Pri to paties [žodžio] tur susirìšt [kiti žodžiai] Krtn. 13. susaistyti, įpareigoti: Esu surištas žodžiu ir pareiga ten V.Kudir. | refl.: Nekurie susirišo su prasikeikimais GNApD23,12. Buvo daugiau kaip keturios dešimtys vyrų, kurie buvo susirišę tokia priesaika SkvApD23,13. ║ refl. apsiimti: Nerodas, ką susìrišiau (sutikau avilį daryti) Aps. 14. refl. N, Vkš susidraugauti, susidėti, susijungti: Susirišu su kuo SD395. Susìrišė merga su tuo bernu, o kad anas nors ką turėt Trgn. Kai susìrišė, tai abu i abu Klt. Kur tavo protas buvo su tuo valkata susirišti? rš. Susirìšęs su rajonu – ką tu pirmininkuo padarysi! Grd. Labai priderėjo, idant daug karalystų viena karalyste susirištų DP609. Susirišot visi prieš mane Ch1Sam22,8. ^ Su kvailu susiriši – patsai kvailu tapsi TŽV628. 15. J sujungti bendram gyvenimui, sutuokti: Suriš' rankas su stulele, šventin vainikėlį, ir suriša mudu jaunus kai du balandėliu LTIII426. Esi surištas su moterimi? Neieškok atsirišti brš. Kai bažnyčia bus visai tuščia, jus ir surišiu A.Vien. Sùrišė, sùrišė, veskis, veskis – dabar tavo Sdk. | refl.: Anas nepaiso, kokia ana yra, ale aby susrìšt Arm. ×16. refl. KlK18,7 užmegzti ryšį, susižinoti, susisiekti: Sugrįžęs į Kazliškių valsčių, Kirstukas pirmiausia susirišo su patikimais žmonėmis rš. 1944 m. pradžioje jis susiriša su tarybiniais partizanais sp. Susirišo per radiją rš. 17. bažn. neatleisti kam nuodėmių: Ką tiektai suriši ant žemės, surišt bus ir danguj Mž588. Ir ką norint surištum̃bei ant žemės, bus sùrišta ir dangūse DP466. ◊ gálvą surìšti susirūpinti: Kuris tai sùriša galvẽlę apie jus Vrnv. gálvą susirìšti kočėlù labai rūpintis, persiimti nelaime: Nesusrìšk kočėlù galvõs Sn. liežùvį surìšti uždrausti kalbėti: Kas man liežuvį suriš? V.Kudir. rankàs surìšti Ps sutuokti: Jau surištos baltos rankos, sumainyti žiedeliai LTR(Užp). Jau sukeisti aukso žiedai ir surištos rankelės JV324. Tai ščėslyva minutele sùrišėm rankelès, darbo palig kakli Arm. Jei mislinai, mergužėle, atgalio sugrįžtie, tai reikėjo su berneliu rañkų nesurìštie DrskD144. rankàs [ir kójas rš] surìšti atimti veikimo laisvę, suvaržyti: Juozapo nelaimė žmonėms, rodos, surišo rankas: nuo ankstyvo pavasario ligi rudens nė vienas nepasirašė po pareiškimu V.Bub. Aš nenoriu, kad man rankas surištų [ūkio rūpesčiai] rš. surìšti ir atrìšti sakyti vienaip ir kitaip, išsisukinėti: Jis sùriša ir àtriša Krč. \ rišti; antrišti; aprišti; atrišti; įrišti; paįrišti; išrišti; nurišti; parišti; paparišti; perrišti; pierišti; prarišti; pririšti; papririšti; razrišti; surišti; pasurišti; papasurišti; užrišti; paužrišti

surišti sinonimai

surišti antonimai

surišti junginiai

pririšti/surišti virve, surišti mazgu, surišti virve, surišti/užklijuoti juostele

Ką reiškia žodis surištuoti? Visi terminai iš raidės S.

Draugai