atrišti reikšmė
Kas yra atrišti? atrìšti, àtriša, -o (àtrišė) tr. 1. SD217, H150, R33, K, Š išlaisvinti ką suvaržytą, surištą: Atàrišė vištai sparnus Ds. Atriš' manę, leid' manę iž maišo (ps.) Lz. Kada jį tardė vyriausioji taryba, jis buvo atrištas brš. | refl. K, Š: Atsrìšo žmogus ir pabėgo Žln. | prk.: Šiuo atveju, matyt, tikėta, kad magiška žemės jėga padės vėlei atsirišti nuo ją pančiojančių kūno varžtų rš. 2. atpalaiduoti ką prijungtą, pritvirtintą: Nuog kasų àtrišė akmenį LKKIX217(Dv). | refl.: Maišiukas atsìrišė nuo balno ir nukrito BM143(Pkr). 3. R7 paleisti nuo sieto, nuo raisčio: Šunį, karvę paleisti, atrìšti KI3. Karvę atrišo nuo kuolo P.Cvir. Kas galvijų tur, tas kūtes tujaus teatdaro, galvijus teatriša ir jus tolie šalin tepavaro S.Dauk. Àtrišu šunį in nakties paskraidyt Dv. Kap tik atvažiavom, tai mano šito uošvė išejo, atàrišė ir insivedė pirkion [turguje pirktą arklį] Aps. Rasite asilyčią pririštą ir asilaitį su ja, atrišę atveskite man juos DP1 | refl. tr., intr.: Plėšikai atsirišo arklius ir nujojo savo keliu J.Balč. Prano kumelys atsirišta, bet neimta, o atjoj[o] pas mane prašyt Lp. Kaip ans užmigo, ana (merga) atsirišo ir į savo vietą ana tą ožką pririšo TDrVII106(Prk). Įėjęs į vidų, gaidį atsirišęs nuo girnų ir parsivedęs namo Sln. ^ Eina kaip avinas atsirišęs KrvP(Krtn). 4. atleisti ką užrištą ar surištą į ryšulį: Ryšulį atrišti LL212. Ryšį atrìšk, paveizdėsma, kas ten yra J. Aliutė, pastačiusi ant žemės pusryčius, atriša juos P.Vaičiūn. Kaip atàrišė maišą, ir išbėgiojo visi (ps.) Alks. O vienas, atrišdamas savo maišą, jeib asilui pašarą duotų padvarijoje, pajuto jis savo piningus, viršuj maiše gulinčius BB1Moz42,27. | prk.: Vasara atrišo pilnutėlį savo dovanų maišelį K.Saj. O ji tokių posakių moka – tik atrìšk ją! Rs. | refl. tr., intr.: Toj lapė, nuvilkus gana gerą galą, atsirišo maišą pažiūrėt, ar riebios vištos BsPIV282. Ji atsirišo tą mazgutį, grūdai išpuolė BsPIV66. Atsirìšo maišas J. 5. atvynioti: Tėvukas atrišo braizgus, nuėmė lentutes, ir Martynas basas kojas nuleido žemėn V.Bub. 6. LL212, DŽ atpalaiduoti, atmegzti: Mazgą atrìšti KI100. Šito mazgo niekas jau neatrìš Lš. Nei vėl vertas esmi, kaip jo kurpių diržus atriščia BPI46. Jam aš nesu vertas atrišti jo kurpių dirželio SkvJn1,27. | refl. DŽ: Jei vyženos atsirišo, nesakyk, ka kitas tau ant kojų mina LTR(Vdk). Kuskelė atsirìšo Vkš. Tuojau atsidarė visos durys, ir visų pančiai atsirišo SkvApD16,26. | Jo liežuvio ryšys atsirišo, ir jis kalbėjo SkvMr7,35. 7. pritraukiant ar sukryžiuojant surišti: Atrišáu karvei galvą į koją, kad negyliuotų Trk. Atrìšk koją, kad arklys nešoktų par torą Tl. Pirmutinę arklio koją su virve atriša į paskutiniąją koją [, leisdami į ganyklą] Yl. Atrišau arklį, bet radau pasileidusį Yl. ║ priešinga kryptimi sustačius, pririšti: Į uodigas atrištì tie arkliai į kits kitą ir eita po kits kito Vž. 8. brt. siūlo rišimu išgydyti: Grizus atàriša Imb. 9. N atleisti (nuo pareigų, įsipareigojimų, pasižadėjimų): Argi jūsų krivis negali atrišti tavęs nuo priesaikos? rš. Atrištas esi nuog moteres, neieškokigi moteres GN1PvK7,27. | refl.: Atsirišaigu nuog moteries, neieškok moteries Bt1PvK7,27. 10. atleisti nuodėmes: Ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje brš. 11. atitraukti, atskirti: Tik nė viena nežinojo, kaip jis (vyras) yra atrišamas, kai vieną kartą prikibo Vaižg. | refl. Rod: Neturiam laiko čia su tavim daug, atsirìšk nuo mūsų! Šmk. Atsirìšk tu nuog manę! Lp. | Nugąstavo anie, idant Lietuva veikiaus ar paskiaus neatsirištų būtinai nu lenkų S.Dauk. 12. refl. atsiskaityti: Žemaičiai iš visos galės pradėjo tiekties į karę, bet idant visu pirmu atsirištum su gudais, karę jiems išsakė S.Dauk. ◊ akìs atrìšti leisti pamatyti, praregėti, suprasti: Man atrìšo akìs, ir aš pamačiau, su kuo draugauju Dkš. Tik paskui, kai laikas atrišo akis, aš supratau, kad negalima buvo dėl savo nelaimės žmonių nematyti rš. Pasakyk jai, kad jis tavo sūnus. Atrišk jai akis J.Gruš. liežùvį (bùrną) atrìšti padaryti kalbų: Konjakas vėl jam atrišo burną, ir jis kalbėjo tai, ko visai nereikėjo kalbėti A.Vien. Alaus ąsočiai vis dar putojo ant stalo, atrišdami piršlio ir uošvio liežuvius rš. liežùvis atsìriša Vkš pasidaro kalbus, atviras: Ka užgeria kiek, tai jam liežùvis atsìriša Erž. Atsiriša liežuvis išpasakyti tai, kas širdį slogina A1885,97. Nei iš šio, nei iš to žmonėms atsiriša liežuviai rš. maĩšas atsirìšo pagimdė pirmąjį vaiką: Dar maĩšas tik atsirìšo Lp. Jau atsirìšo maišẽlis, tai ir byrės Krok. nuo kiaũlės neàtrištas Ob nesuaugęs, nesubrendęs: Da nuo kiaulės neatrištas LTR(Ds). rankàs atrìšti duoti laisvę veikti: O tu staiga išsigandai tiesos, kuri tau rankas atrišo J.Gruš. Mirė vyras, žmonai rañkos àtrištos Dkš. \ rišti; antrišti; aprišti; atrišti; įrišti; paįrišti; išrišti; nurišti; parišti; paparišti; perrišti; pierišti; prarišti; pririšti; papririšti; razrišti; surišti; pasurišti; papasurišti; užrišti; paužrišti