kumelys reikšmė

Kas yra kumelys? kumelỹs sm. (3b) 1. SD459,102, K paaugęs arklys; eržilas: Tėvai mirdami paliko sūnums po kumelį, o dukteriai kumelę, šitų devynių kumelių motyną J.Jabl. Tu nenaudėli, kam spardai kùmelio šonus? K.Donel. Baugštus kai jauns kumelỹs Jrk121. Šitoks kumelys – net gražu žiūrėt! Dbk. Negrąžytas tai kumelỹs Lz. Tę piktas yra kumelỹs Žsl. Kùmelį reikia penėtie avižom Brsl. Anas važiuoja kùmeliu Ign. Kumelỹs kad eina, net žemė dreba Rk. Seniau jis kumeliaĩs važinėdavo Ds. Davė jautį ir du jungu, ir kumelį labai brangų (d.) Žž. Papras jautelis vedamas, kumelys jojamas J.Jabl(Žem). Jonas išvažiavo, kùmelį pasikinkęs Ad. Kumelė kumeliuos daužos (reikalauja kumelio) Ob. ^ Tie jų vaikai kap nušerti kumeliaĩ (išdykę, neramūs, laksto, trankosi) Vlkv. Greitas kaip vėjo kumelys (labai greitas) TŽIV511, Btg. Kùmelio skūra ir žarde žvengia (koks gimė, toks ir mirs) Slk. 2. prk. nenuorama (plūdimosi žodis): Čia tai kumelỹs, ne vaikas Klvr. Y, tu kumelỹ, kur rėplioji su purvinom kojom?! Pc. 3. R kumeliukas: Kumelės nekinkiau su kùmeliu Skd. Tebėr jaučiai veršiuose, žirgai kumeliuose JV1082. Veizėk, kumelaitis jau žolelę kandura Skd. Kumelaitė atvedė du kumelaičiu neišpasakyto gražumo S.Dauk. | Šitai karalius …, sėdįs ant aslyčios ir kumelėlio jos DP2. Ir tris dešimtis žindančių velblūdų su jų kumeliais (paraštėje su velblūdaičiais) BB1Moz32,15. ^ Toks šaunus vaikis, kaip treigys kumelys S.Čiurl. Didelis kaip kumelys, o dar noria nešamas Brs. Ana paaugusi kaip kumelỹs J. Vypso kaip Mineikio kumelys VP50. Glaudus kumelys dvi kumeles žinda (pataikūnas prilenda ir pelnosi) KrvP(Ktk). Iš ožkos kumelỹs nebuvo, nė nebus (prigimties nepermainysi) Dkš. Dieve duok, kad ožka kumelį atvestų KrvP(Krž). Ar kùmelį ir išperėsi taip ilgai miegodamas Vkš. 4. paaugęs kumeliukas, kumeliokas: Kumelỹs atole, eik išvaryk! Jrb. 5. apie 2 m ilgio medinis dantuotas įrankis, vartojamas dengiant stogą stipriau pririšti lotams prie grebėstų: Aš ir kùmelio neprispausiu, jei pusbonkio nepastatysi Dl. Kùmeliu veržia varžas, kai dengia stogą Mšk. Kam taip spaudi, kad net kumelį sulaužei?! Ldk. Su kumeliu tvirčiau priveržia, stipresnis stogas Rd. Be kùmelio lotos gerai nepriverši prie stogo Ėr. 6. dantyta lentelė šiaudiniam stogui palyginti: Be kùmelio dengė, tai ir nelygus stogas Lnkv. Su kùmeliu lygina šiaudus Mlt. 7. viena iš dviejų žuvims gaudyti tinklo bradinio lazdų, už kurių žvejojant laikomas tinklas: Spausk kùmelį prie žemės – matai, kad bradinys pasikėlęs Žl. Didelis tinklas – reikia stiprių vyrų prie kumelio Pmp. 8. Ml tribradžio (tinklo) kuolas: Du velka gegnes, o trečias an kùmelio joja ir myga Ds. Nekilok kùmelio, spausk prie žemės – žuvį išleisi! Dbk. Jonai, šiandien tau jot ant kùmelio Ob. 9. tinklo siauroji dalis, kur žuvys sueina: Prilaikyk kumelį, kad neįsiveltų į virbus Pln. 10. didelio tinklo plūdė: Turbūt tinklas susisukęs, kad kumeliaĩ grimzta Ktk. 11. botago ar virvės nelygumas, garankštis: Negražiai tą botagą suvejojai – kumelių̃ daug pridirbai Užp. Per kumelius greit botagas sutrūksta Šlv. 12. plakant dalgį padarytas nelygumas ašmenyse, paplampa, klumbė: Liurbis: įvarė dalgiui kùmelį Mrj. 13. stuburas: Sukapok į drabnus kąsnelius avies kùmelį Btrm. Kap pakėlėjau sunkiai – net kumelį žusopėj[o] Rod. 14. naminių girnų lentelė su skyle miliniui įkišti, gervelė: Nutrūko girnų kumelỹs Ut. 15. KII204 žr. kumelė 3. 16. Lg įrankis vežimo karčiai priveržti. ◊ kumelių̃ bãlius Šv psn. piemenų pokylis. vélnio kumelỹs Kp zool. toks vabzdys (Libellula): Velnio kumeliaĩ an [v]andenio tik sukas Švnč.

Ką reiškia žodis kumelystė? Visi terminai iš raidės K.