kada reikšmė
Kas yra kada? 1 kadà conj. K; SD58, B 1. žr. 1 kad 1: Kada pakalnėj už upelio išblėsta vakarų žara, namuos prie naujo kaimo kelio sužimba šviesiai elektra A.Vencl. Šienauk, kadà lyja, o vežk, kadà pagada Grl. Tada magaryčias gersim, kada apsisėsim Grž. Tada atjosiu, tada atlankysiu, kada sausa lazda žaliuos (d.) J.Jabl. Kada noriu, verkiu, kad noriu, dainuoju Dkš. Kada Sigutė išginė, ragana išsiuntė savo dukterį pažiūrėti, kaip toji verps marškinėlius VoK132. 2. žr. 1 kad 8: Buvo metas, kada pelė gyveno skyrium nuo žmogaus J.Jabl. Negaliu sulaukti dienos, kadà atvyksi NdŽ. Ateis tas metas, kad' jumus bylosiu DP223. 3. kuriuo metu: Girda nebesuvokė, kada rytas, kada vakaras, o kada naktis J.Balt. Ar gali žmogus žinoti, kada sėti reikia? J.Jabl. Aš nežinau, kadà tai nusiduos K. Kur, kada ir kaip turėjo užgimt DP(klaidų atitaisymo 2 psl.). Žinodami, ką, kad' ir kam turi sakyt DP218.
2 kadà adv.; SD88, R398, MŽ2121 1. kuriuo metu, kuomet (klausiamuosiuose sakiniuose): Kadà ateisi? J. Kada tai nusiduos? B. Kada jis parvažiuos? J.Jabl. Maryt, Katryt, kada bus pagada? Pn. Kadà važiuosim į miestą? Dkš. Kada matei vilku ariant? LTR(Jnš). Kada tu užaugsi? Dkš. Visi po du, ė man kada? Ds. 2. seniai, kadaise, kitados (praeičiai žymėti): Kadà labai sakiau pasakas Gg. Kadà mokėjau, o dabar nebemoku Kp. Kas kadà buvo, bet dabar nėr Rod. Aš jau kadà atėjau Pkr. Jau kadà laukiu, kad jis atsiimtų savo daiktus NdŽ. Kada tas buvo, kada ko, o dabar ji atsiminė NžR. Kadà gėriau, negėriau, o jau dabar gersiu JD1054. O kada buvai avelių piemenužėlė, jau dabar būsi mano jauna mergelė JV50. 3. neapibrėžtam laikui nusakyti: Aš tai atvažiuosiu kadà apie Naujus metus Kt. Kai kada (kuriuo nors laiku) parvažiuosiu viešėtų, tai tamstai tada visa žodžiais apsakysiu J.Jabl. Kas kadà kur bus, o dabar ir reikia paduot Ds. Ar kas kada išmieravo padangių aukštybes?! A.Baran. Saugok šitą daiktą, gal kadà prisireiks NdŽ. Atsisėdo ant akmenio prie prieklėčio, kur šventomis dienomis arba ir taip kada jo tėvas mėgdavo sėdėti ir mąstyti rš. 4. laiko turėjimo nusakymams: Nėr kada vaikščiot Klvr. Aš baisiai norėčiau tave aplankyti, bet, žinotum, taip nėra kada, taip nėra kada Srv. Neturiu kada su tavim ūturt Mlt. Galbūt ir gerai nuėjus, ale kadgi nėra kada Sdk. Jis neturėjo kada ir pavalgyt Alv. Nei kada man malt NS155. Aš neturiu kada laukti Ls(A1884,187). Rytoj, misli, labiau bus kadà, kad šiandiej netaisai vežimo! Trgn. Tinginiui vis nėr kadà Trgn. Kad bus kada, ateisiu Sdk. Bet dar yra kada sugrįžti geran Ašb. ◊ kadà kãdė kada nors: Kadà kãdė būs, kada varna ratais važiuos (niekad to nebus) Krkl. kadà kãdės 1. seniai, labai seniai: Kadà kãdės, t. y. nuo predkų, gyvena tėvas tenajos J. Kadà kãdės tai buvo, jau ir užmiršau Skr. Kadà kãdės jau tavęs čia laukiu Skr. Jau kadà kãdės išvažiavo, o jie dar ieško Grž. 2. kada nors: Kadà kãdės bus, t. y. kada tai kas bus J. kadà kãdžios seniai: Jie jau kadà kãdžios miega Upt. kadà kàs seniai: Jau mes kadà kàs atsisėjom ir seniai užmiršom Dkš. Kadà kàs laukiu ir vis nesulaukiu Dkš. Jau tėvas kada kas serga Lp. kadà tadà; SD89 bet kuriuo laiku: Kadà tadà gal ir padarys Skr. Ateik kada tada pas mus Skr. Ir mes kada tada pasigausime J.Jabl. ×kadà taĩ (sl.) labai seniai: Mes kada taĩ jau namie, o jie tik dabar tesugrįžo Vdžg. kadà tai kàs labai seniai: Kadà taĩ kas b[uv]o, o jam vis n'išdulka iš galvos Gs. Kadà tai kàs nesugyja, ir gana Pc. Aš jau kada tai kas namie, o ji dar tik pareina Rdm. kadà tàt kãdė seniai: Kadà tàt kãdė jau aš sugrįžau Ll.
3 kada prt. žr. 2 kad 2: Teip didei sugriešij, kaip kada žmogų užmuštų BPII493. Bliauja kaip kada jam skųsdamosi BPII224.
kada junginiai
- kada nors, kada tik, kai kada
- Yukiko Kada