įrišti reikšmė
Kas yra įrišti? įrìšti, į̃riša, -o (į̃rišė) tr. 1. H168, Q141, DŽ įvyniojus užmegzti, užveržti, kad neiškristų: Kiaušius į skepetą įrìšti KI339. Aš įrišaũ į ryšį knygas J. Petniūniokas atidžiai įrišo žiedą nosinės kampan, įsidėjo kišenėn ir, jau niekieno nebestabdomas, išlingavo pro duris J.Balt. Inrìšo in ryšulėlį tę kiek kepsnio, ir jisai parnešė LKT383(Mrk). Ataneša įrìšus skepetėlėn piernykėlių Kp. Laskūtan iñriša bandelę, tada niekas neažburs karvės (priet.) Aps. Duonikės į skudurą įrìš, kamštį įdevė, i žindom Vvr. Prieš sodinant kopūstus, reikia įrišti į žiurstą didelį akmenį ir padėti kampe daržo …, kad ir kopūstų galvos užaugtų tokios didelės, kaip tas akmuo LTR(Šil). Ejo mergos ir įrìšo kūlį į rankovę LKT69(Dr). Žmonės nešė nekeptą tešlą, iki neįrūgo, sau ant strovo, įrištą savo drapanosu, ant pečių BB2Moz12,34. | refl. tr. K, Š, DŽ1: Įsìriša skarelėn knygą ir eina Bgs. Insirìškit kapeikų – gegulė kukuoja Rud. Tai pinigėlį insirišė nosinėlėn Slk. Į šnypštuką įsirìš tų sėminų saują Kl. 2. įpinti, prijungti: Į vainiką buvo įrišusi margas pirštines ir juostą I.Simon. Levutės kasų galiukuose įrišti šilkiniai kaspinai V.Bub. Tokia mergaitė lakstė a šešių metų, kaspinai įrištì į galvą Jrb. Iñriša mazgelį devyndrekio karvei terp ragų ir veda parduot (kad karvės kas neužburtų) Lel. ║ raiščiu pritvirtinti: An galvos vainiką añriša Lz. Pagailo Jono ir galvos jam nekirto, tiktai į savo puikiausio arklio uodegą jį įrišo ir paleido BsPIII29. Liepdavęs įrišti į nugarą butelį [girtuokliams] Plng. Į eglę buvęs įkėlęs, įrìšęs, matai, tą dviratį Plt. Pustekinė bėga, sieksnį įrišta, numie Als. ^ Eita kaip šiekštą į pečius įrištà (nepaslanki, nevikri) Lnk. Rėkia kai ratan inrištas Rod. | refl. tr.: Jis bačkelę tuščią į šniūrą įsirišęs ir išėjęs LTR(Sln). ║ įvėrus, įspraudus pritvirtinti: Daržinėje lingynė įrišta rš. Į ratus įrìšdavo drobules, ka grūdai neišsibarstytų Žr. | refl. tr.: Liuobam įsirìšma į apačią lopišio virvikę i supsi su koja, su rankoms bulves skusi Pln. Paklodes įsirìšdavo į vežėčias (rugius veždami) Žlp. Py stalo sėdėdamas, įsirišo stalo drobulę į pumpskylę TDrVII107(Klp). | prk.: Įsiriškit tvirtą tikėjimo virvę į minėtąjį inkarą TP1880,46. 3. įvedus pririšti: Įrìšom karvę į alksnynus Grd. 4. įtaisyti, įtverti: Aš ir išplakt dalgį moku, ir įrìšt Skr. Iñriša žagrę prie arklo Mrc. | refl. tr.: Parėjo namo, įsirìšo naują dalgį ir vėl atėjo į būrį pjaut Skr. 5. apraišioti: Medžius į šiaudus įrìšti KI339. 6. KI339, DŽ susiūti, aptaisyti (knygą): Jis ypač mėgo gerų dailininkų iliustruotas, gerame popieriuje spausdintas, meniškai įrištas knygas A.Vencl. Knygos išleidžiamos įrištos į kietus kartoninius viršelius rš. Sakydavo, kad ten sukrautos didžiulės, gyvačių odom įrištos burtų knygos J.Marc. 7. suraišioti, surišti, suvaržyti: Eikim, inrìšim vežimą Azr. Inrišk gerai vežimą, kad neapvirstum Arm. Inrištà virvelėm žagrė Dglš. Kad sienojus būt, tai būt inrištas Dv. Tėvas, kaip tavęs nemato, tai linksmas, o kaip tik tave pamato, teip kaip in virves jį inriša, ir verkia BsPIII226. 8. įstumti į vargą, į bėdą: Ką šaltyšius nori, tai išriša, ką nori, tai iñriša Lp. Aš išsirišu, o jumis įkišu, įrišu policijai Šts. Tas žodis vėl ją į ligas įrìšo (kaip tik pasakei, tai ir vėl dėjosi serganti) Alk. 9. refl. susidraugauti: Viščiukai visi insrìšę Dglš. ×10. (l. wiązać) N suteikti teisę, įforminti: Įrišu, įleidžiu turtėn SD407. | refl. SD408. \ rišti; antrišti; aprišti; atrišti; įrišti; paįrišti; išrišti; nurišti; parišti; paparišti; perrišti; pierišti; prarišti; pririšti; papririšti; razrišti; surišti; pasurišti; papasurišti; užrišti; paužrišti