užveržti reikšmė
Kas yra užveržti? užver̃žti, -ia (ùžveržia), ùžveržė KŽ 1. tr. NdŽ tempiant, traukiant tvirtai sujungti, susieti, užrišti, užmegzti (ppr. ką apjuostą, apvyniotą): Tuoj čigonas [puolė] ant ją ir jos pačios skarytę užùveržė Alz. Du mazgu ùžveržiau, o vis tiek sliuokia [skarelė] Jrb. Į užveržtas akis sunku įverti virbalą ir per jas ištraukti mezgamą siūlą rš. | refl. NdŽ: Mazgas užsìveržė J, JT430. Atgrubusiais pirštais ilgai narplioju ant jo (zuikio) kojos kruvinai užsiveržusią kilpą V.Bub. Kuo traukia tas rankoves, tuo labiau jos užsiver̃žia Sb. | prk.: Stipriai užsiveržė ryšiai, užmegzti prie bonkutės LzP. 2. tr. kuo nors rišant, tempiant, iš visų pusių veržiant ką suslėgti, užspausti: Iš arklio uodegos ištraukė ašatį, užver̃š, užvynios už tos karpikės, ana i nudžiūs End. Su ašučiu ùžveržiau karpą, ir nurietėjo Šts. Ùžveržiau roną, o teip tai būčiau tuojau nukraujavęs Pgg. Kojelę marle ažùveržiau [, kad gyvatės nuodai nesklistų] Vdn. Liepė [gydytojas] užver̃žt, kad toliau nebeeitų tas tinimas Bsg. Žymu, kad kaklas buvo užùveržtas, užputęs Krs. Marškinius nuplėšė, skurlį ir ùžveržė tą koją End. Ažver̃ždavo pirštinės riešelį: teip vilkstele suriša, sic">šič kankoliukai kabaldžiuoja PnmR. Prasipjovus arteriją, reikia ji veikiausiai užveržti ir sutūrėti kraujas rš. Ùžveržia tą gyslą greit, kad nebėgtų kraujas Brb. Kai kraujas bėgdavo iš nosies, tai užver̃ždavo mažąjį pirštelį ir liepdavo pagulėt Ppl. Tokie ožiai y[ra], teip suspaus, užver̃š, iššukuos tas [linų] galveles Gršl. Kiaulės snukį užver̃žti brūkliu NdŽ. Ma[n] rodos, kad kokia [mokytoja] ùžveržė (nusuko) ausį Plv. O rusų tai buvo maišeliai užveržtì tiktais su virvele Sb. Vyriškiai [daktarui] ir pusrublį iškrapštydavo iš šikšninių, kietai užveržtų kapšelių V.Myk-Put. | Tie siūlai ùžveržia [siūlų giją], i nenusidažo, pasiliekta karpuotas į rundą Grd. Pančeka baigia koją ažver̃žt Skp. Opoms gyjant, randai gali užveržti ašarinį lataką P.Aviž. Pri sausros molis ùžverža (uždžiovina) sėjinius Šts. | refl.: Pažiūrėk, kaip pririštos avelės – gal užsìveržė (užsismaugė)? Ėr. | Taip ans (sienojų surišimas) užsiklynija, užsìveržas, i kerčios niekada nepardžiūna, nežioruo[ja] Krž. 3. tr. NdŽ varžtą užveržiant, užsukant ką suspausti, pritvirtinti: Viršutiniame vamzdelio gale varžtu užveržiamas dangtelis rš. 4. tr. sukant, veržiant pritvirtinti: Užver̃žti veržlę, sraigtą NdŽ. Užveržiamoji veržlė PolŽ64. Reik gerai užver̃žt brikelio mutarkas, ka ratai neklebatuotų Skrb. 5. tr. dėl susijaudinimo, skausmo ir pan. užspausti, užgniaužti: Jaunikiui užveržė nepaprasta baimė krūtinę prš. Tik ką matytas paveikslas bado užveržė man gerklę Pt. Susitvenkęs kartėlis ir ašaros užveržė gerklę rš. | impers.: Galva in mane ùžveržta labiausia, motina brangiausia! Drsk. 6. refl. KI639 prasibrauti aukštyn, užsigrūsti: Atsirado uniformuotų vyrų, kurie lieptu užsiveržė ant denio ir čiupo jūrininkus rš. 7. refl. labai panorėti, stengtis, siekti ko: Kas beužsìveržė laiškininku būti, kas benusivaržė? Lk. 8. tr. prk. suvaržyti laisvę, neduoti valios: Marti užveržta kaip kaliny J. 9. intr. smarkiai suduoti, įkrėsti: Jau tam ùžveržė, kad tep rėkia Gs. ◊ vadžiàs užsiver̃žti pasidaryti griežtai prižiūrimam, valdomam: Viskas sutvarkyta, padaryta, ale vyrelis vadžiàs užsiver̃žęs Krš. \ veržti; apveržti; atveržti; įveržti; išveržti; nuveržti; paveržti; perveržti; pieveržti; praveržti; priveržti; suveržti; užveržti