kaklas reikšmė
Kas yra kaklas? kãklas sm. (4) 1. SD366, R, K, M, J kūno dalis, jungianti galvą su liemeniu: Ona, apkabinusi tėvo kaklą, pravirko A.Vencl. Nusiprausei burną, o kãklo nenusimazgojai Vb. Jos kãklas ilgas kaip gervės Slm. Tavo kaklas juodas kai iena Tvr. Jo kaklas kaip ašis An. Karvė laižė savo žalą kaklą ir liūdnai dairėsi po kiemą P.Cvir. Pririšk arklį už kãklo Ėr. Dangalas ant kaklo nešiojamas (kaklaraištis) SD70. Pagavo vištą, ir tuoj kaklañ (pjauna) Vrn. Apsirišk skepetą apie kaklą J.Jabl. Kabinkis už kãklo Dkš. Kaklan (sprandan?) mušu SD282. Iki nakti, ik kaklu (kaklui) SD40. Neilgam šun dešra po kaklu (flk.) J.Jabl. Reikė[jo] atbūt savo kaklaĩs (atidirbti) Dglš. Kokie gi dabar be arkliai? Viskas bernų kaklais ištempt reikės (bernams bus sunku dirbti) rš. Bėdos vargai eina ne miškais, bet žmonių kaklais Rk. Tėvas puola ant jo (sūnaus) kaklo (apsikabina sūnų) P. 2. gerklė, ryklė; balsas: Šaukti kiek kãklas leidžia KII137. Sveikas, Petrai! – Dėkui, latrai, pilk in kaklą kai in peklą (gerk) Klvr. Jo kãklas geras KI265. Ana padainuos, jos geresnis kãklas Ck. Kaklelis gerti ištroško, ... neškit aluko geltono RD164. Šaukiąs kiek vien kaklo turėdamas S.Dauk. ^ Marti – kakle karti, anyta – velnio pramanyta Alk. Girtūklės (girtuokliai) velytų, kad kaklą pildytų SGI61. Vyno ... jūsų kaklai ... nepažino SGI72. Iš papo į kaklą, ir gana (sako gerdami šviežią pieną) Pp. Ar brėžia [tabakas] į kaklą (ar stiprus)? Skr. Į pijoko kaklą kap į kokią peklą (girtuoklis daug išgeria) Gs. Kap buvau jaunas, tai turėjau gerą kaklą (balsą) Plš. Vaikas kaklu (kaklo liga) mirė J.Jabl(Pš). Paršas pastipo kaklù Skr. Negal ... šaukti kaklu savo Mž463. Jis gerą kãklą (gerus plaučius) tur KII38. 3. galva; gyvybė: Ant mano kãklo (ant mano galvos, ant manęs) yr ponas (viršininkas) Ds. Būtų ... nei vyro savo kaklóp privedus (prie nužudymo ar nusižudymo) DP473. Koroti teip kaklu, kaip ir turtu DP84. Po kakli (po kaklu) įstatė DP108. Neiždavinės kaklu paduotuojų savų ant pražudymo DP4. 4. apykaklė; rankogalis: Tavo kaklas gražiai pasiūtas Skr. Atsisagsčiau visus kaklùs Lp. Marškinių kaklas mažutis, nesutenka Ėr. | Per dideli rankovių kaklẽliai Dkš. 5. kas panašu į šią kūno dalį (kokio daikto dalis): Zbonėlis ankšto kaklo SD5. Bato kãklas (užugerklis) Klvr. Butelkos kãklas nusprogo, nusikūlė Als. Dalgio kãklas Švnč. Trumpas šitos skripkos kãklas Ds. Kaklaĩ – virvelės, į kurias įnarsto meškeres Plng. 6. geogr. vingis, įlanka, sąsiauris, pusiasalis, iškyšulys: Jūrių kãklas KII50. Marių kãklas R253. Anys per upę nepersukė kaklu Tvr. Mūsų ežere buvo vienas kãklas Kč. 7. scom. prk. girtuoklis: Netekėk už kaklo, ba pražūsi Skr. ◊ ant kãklo iki gyvos galvos: Kartais kalinys, ant kaklo pasodintas kalinėj, ižbėga SPI10. ant kãklo (kieno) nenaudai: Anas čia in (ant) mano kaklo dirba Skdt. ant kãklo jóti varginti (nesipriešinant varginamajam): Jam ir vaikai ant kãklo jója Slm. ant kãklo lìpti priartėti kokiam nemalonumui: Vieną baigi, kitas darbas in kaklo lipa Aps. iki (lig) kãklo (kaklì, kãklui) 1. užtektinai, daug: Namie darbo iki kakli Rš. Darbo turiu lig kaklo Šts. 2. sočiai: Prisivalgiau iki kaklo Al. 3. labai: Įgriso, įkyrėjo tos jo kalbos Martynui iki kaklo I.Simon. Jis visados buvo iki kaklo užimtas rš. kaklùs dúoti (išdúoti) žūti: Ižduosime už brolius ... kaklus DP264. Velytumbit ... ant galo ir kaklą duot DP12. kaklaĩs jóti prikaišioti (visiems): Kai pradedi, tai ir jóji visų kaklaĩs Slm. kãklas nepàkelia turi daug (skolų): Skolų kãklas nepàkelia Skdv. kaklè stótis nusibosti: Man tos kiaulės par dieną kakle stojas Užv. per kãklą pérleisti pragerti: Visa per kaklą perleidžia B. prie gývo kãklo visiškai: Pri gyvo kaklo su uksusu nenoriu košenos Dr. sàvo kaklaĩs atbū́ti sunkiai atidirbt: Reikė[jo] atbū́t sàvo kaklaĩs Dglš. iš kãklo kiek tik gali (gintis): O anas ginas iš kãklo Ob. sàvo kãklą padė́ti mirti: Kaklą ir gyvatą savo padės DP4. Jisai kaklą savą padėjo už jį DP490. šuñs kãklą apsikabìnęs graudžiai (verkti): Šuns kaklą apsikabinus verksi Skr. visù kaklù labai gasiai (šaukia): Visu kaklu šauk BPI353. Klyka visu kaklu Šts.