vingis reikšmė

Kas yra vingis? vìngis sm. (1) KBII69, K, Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, DrskŽ, viñgis (2) JT29 1. Lex98, Q309,572, R, R233, MŽ, MŽ311, JbL263, D.Pošk, S.Dauk, Sut, I, KoG1, M, L, Jn, J.Jabl, DŽ, GTŽ53, PolŽ168, ŽŪŽ83 lanko pavidalo krypties pakeitimas, posūkis, linkis: Upė eit vìngiais per pievas KI252. Nemunas teka dideliais vìngiais K.Būg. Kelias vingiais eina N. Vìngiais tokiais lekia [girtas šoferis] Drsk. Klojime paklos [linus] su kidinoms, su galvoms, arklys su tokiu vìngiu ir eis Kv. Su vìngiu – šiandien, o tiesiáu – ryt [tenueisi] Dr. Dideliais vingiais lekiam siauromis gatvėmis, uždusę, sukaitę J.Bil. Ieško [šaltinėlis] kelio, vingius mėto S.Čiurl. Tiesus kelias visuomet yra tikresnis ir trumpesnis už vingius A.Vien. Toje vietoje Katmilžio vaga darė vingį, pasigraužusi po aukštu molio paskriaudžiu M.Katil. Atsakyk man, kelio vingi, žodžiais laimės nerastos, kur nueis pakeleivingi, pasiklydę kur sustos?.. B.Braz. Kur rasi du keliu, neik tiesiuoju, bet eik tuo, kur su vìngiu BM368(Krt). Polką liuob į vìngį šokti Pp. Į tokį vìngį sudės tas galveles Klk. Duok kaip nori, ana (gyvatė) sukas į vìngį Akm. | Upelis bėga vìngių vìngiais per lauką KI321. Upis eina vìngių vìngiais J. Vìngių vìngiais ejo Šyša Vn. Ką čia tiek bjauriai esi nuraičiusi vìngių vìngiais? Trk. Vaikščio[ja] mergos vìngių vìngiais JV233. | prk.: Tokių vingių ir prieštaravimų yra buvę ne vieno menininko kelyje LKXIX12. Susimąstyti verčia ir mūsų užsienio politikos vingiai rš. ║ tokio posūkio vieta: Tie kareiviai muni ir apsiauta tokiame vingė[je] pri upės Šts. Upelių šonai taip pat išlyginti, vingiai tiesiai išvesti, apkasinėti Žem. Tolimesniame laiptų vingyje stovintiems dviem gestapo sargybiniams įsako atsistoti prie Teresės ir Adomo buto durų J.Gruš. ^ Žmogaus gyvenimas eina vìngiais: čia gerai, čia Jezau reik šaukti Krš. ║ įlanka: Audra… Danckos vingyje barkę… apvertė LC1884,2. 2. Mžk, Pgg lankstas, apylanka: Čia nedidelis vìngis NdŽ. Gėdijos pro šalį grįžti, su vìngiu ejo Šv. Mun čia vìngiais eiti, eisu tiesiai Klk. Tiesiáu par rugius išbėgom be kokio vìngio Brs. Reikės keturis kilometrus vingio imti pro ten važiuojant Šts. Čia nerado, šiapus upės, gavo aplinkui važiuoti per tiltą, dvi mylias vingio! LzP. Čia nedidelis vingis, – tarė dvaro gaspadorius, – eisiu per jūsų kiemą Žem. Pas mus nebeužsuka. Vingiu lenkia M.Katil. Nereikalingu, bet puikiu vingiu privažiavo prie prieangio lipynės žibąs Šalteikių Karaliaus vežimas I.Simon. Lietuviai, dajutusys nu savo dabotojų tokias sau pinkles uždėtas, su vingiu tą girią aplenkė S.Dauk. Su vingiu aplenk tą vietą, kur nusidėjai ir Dievą užrūstinai Pron. Sosto pryšakyj stovėjo, ale didžiame vingėj, deputiertai iš abiejų kamarų Kel1882,314. ^ Prieis daug vaikų iš šalies, trys mylios ne vìngis Lnk. Šunie i vaikiuo vìngio nėr Akm. Mylia ne vingis, kad tik pro mergas LTR(Zp, Jrb). ║ prk. išvedžiojimai, išsisukinėjimas: Su dideliu vìngiu pasako[ja] – kol viską išklos! Rdn. Be vingių, be užuolankų sakė: pasiilgusi, laukianti pasimatymo rš. 3. ŽŪŽ83 kreiva linija, išsilankstymas: Šikšnosparnių ausys dažniausiai didelės, turi daug ataugų ir vingių rš. | Jo smegenų vingiais vaikščiojo mirtis J.Gruš. | Man an kojų vieni vìngiai (išsiplėtusios venos) Ig. 4. Vr, DŽ vingiuotos linijos, zigzago pavidalo raštas: Martelė išaus plonas drobeles, martelė išrašys vingių raštelius LTR(Sutk). Išneš rūtų vainikėlį…, vingių vingiais išvedžiotą, šilkų kuskoj suvyniotą LTII416(Sln). Kas kraštelis vingių raštai, kas kampelis žemčiūgėliai LTR(Kbr). Ir atnešė šilkų kuską, vìngių vìngiais išrašytą JD1559. Tai bus rankšluosčiai! Raštas eis ąžuolo lapais, pašaliai [ir] galai vingiais užausti S.Čiurl. Margoji gyvatė – jos per kuprą vingùtis eina Plv. Labai gražus raštas: lelijukės tokios ir vingė̃liai Pv. Kaip teip išnarstyti vingùčiais tą mezginį! Erž. | prk.: Paakiai išrašyti vingeliais, plaukai pražilę rš. 5. balso kaitaliojimas dainuojant: Čia vìngis senoviškas, geras Grš. ◊ nugar̃kaulis eĩna vìngiais apie sunkų darbą: Pjūklą trauksi, kad nugar̃kaulis eĩs vìngiais Šts. vìngį dė́ti Trk šalintis, lenkti: Nenora susitikti, didelį vìngį dẽda Krš. vìngį dúoti Š, Pgr, Vgr, Trk lenkti, vengti: Dúok vìngį pamatęs girtą, neprasidėk Rdn. Daviáu vìngį du kilometru: bijojau kareivių Grd. Dúok vìngį didžiausį tą rupūžę pamačiusi Krš. Nu sukto i saldžio žmogaus dúok vìngį par kilometrą Krš. Matydamas, jog nebėra jam pavojaus, vingį davęs parėjo namo Žem. Iš tolo pamatęs duoda vingį, ir pašvilpk! LzP. vìngiais eĩti 1. lenkti, šalintis: Vištos marčią pamačiusios liuob vìngiais eĩti Vkš. 2. savaip elgtis: Ji vis eĩna vìngiais, nesusišnekėsi su ją́ Jrb. vìngiais išeĩti vingiuoti, kreivoti: Frontas ėjo ne tiesiai, o šitep vìngiais išė̃jęs kreivai buvo Graž. vìngiu (vìngį) mẽtinas BzF198, NdŽ, Plng, Dr lenkdamas, vengdamas: Ans vingiu metinas nuėjo pri anos J. Ans vìngį mẽtinas parejo numie Trk. Zuikis vingį paėmęs, vingį metinas bėgo Šts. vìngį mèsti 1. šalintis: Vìngį mẽta, nenora susitikti Vn. Aš vìngį mẽtusys išbėgau Vž. 2. pakeisti kryptį: Aš misliu, vìngį mẽtęs užbėgsiu Sd. Upė mẽta didelį vìngį ties jųjų namais Smln. vìngį (vìngius) atmẽtęs tiesiai (eina): Eita vingį atmetęs J.Jabl(ž.). Tiesiau nueisi: vìngius atmẽtus gali šauti Trk. vìngį pamèsti vengti, išsilenkti: Tu [esi] motriška, biškį tu ano bijok, tu geriau pamèsk vìngį [sutikusi girtą] Yl. vìngį sumèsti aplenkti: Vìngį sùmetė i nūvažiavo Vn.

vingis sinonimai

Ką reiškia žodis vingiulis? Visi terminai iš raidės V.