linkis reikšmė
Kas yra linkis? 1 lìnkis sm. (1) K.Būg, liñkis (2) NdŽ 1. K paviršiaus įlinkimas ar iškilimas: Katilo linkiùs ištiesti KI129. Lìnkis aukštyn, lìnkis žemyn – toki prokalnuota mūso žemė Šts. | Iš pašaknio pušis lygi, o toliau lìnkis yra Užp. 2. dauba, slėnis, klonis: Visi lìnkiai pilni vandens J. Matininkas nugriovavo dirvas, pievas, tik lìnkius, padaubius paliko nekušinęs Šts. Iš liñkių šieną jau suvežėme – ten geresnis buvo Ob. 3. KI231 nežymus vandens ploto įsiterpimas į sausumą, įlanka: Eldija bus susiturėjus anam lìnky Krs. Jau saulytė Vokios žemėje, o aš dar jūros linkyje K.Būg. 4. Vkš, Ds, Pl, Grž, Šd lankstas, vingis: Nemunas teka dideliais vingiais (lìnkiais) K.Būg. Rogės čiaužė tiesiai, nedarydamos jokio linkio J.Balč. Kelio nežinodamas sumečiau lìnkį, t. y. lanksmą J. Vieškeliu važiuojant bus didelis liñkis, geriau važiuok tiesiai per Lėvenį Kp. 5. kojos pėdos ar bato pado įlinkimas: Bato lìnky[je] padas atšokęs, ir eina vanduo Užp. 6. kojos sulenkimo vieta per kelį, pakinklis: Koją per lìnkį ir per riešelį skauda Krn. Rėžė per linkius Švn. ║ alkūnės sulenkimo vieta: Rankos alkūnės lìnkis Lp. 7. gyvulio užpakalinių kojų kulnas, kulkšnis: Karvės uodiga lig linkio – būs daug smetono Šts.
2 linkis (neol.) sm. M lingv. linksnis: Trečias linkis vienskaitliaus įvardžių ir būdvardžių baigės ant -mui vietoje paprastos dabar pabaigos -am JJ. Nuo avis K. M-nys padaro 6-tą linkį (ablativus) avim J.Jabl. Linkiai (casus) rodo dingstis daiktavardžio su kitais žodžiais S.Dauk.
3 linkis sm. nusistatymas, pažiūros, kryptis, linkmė: Džiaugsmas, kad tamsta su mūsų laikraščio mieriu ir linkiu sutinki A1884,151. Linkį bendrystės kožnas skaitytojas mūsų paregėti galės iš statutų A1883,91.