dauba reikšmė
Kas yra dauba? 1 daubà sf. (4) 1. R, K, Bb1Iz40,4 slėnys, klonis, griova: Įdubusi vieta tarp dviejų kalnų bus dauba J. Pilis ... buvusi įtaisyta ant dviejų kalnų, tarp kurių buvusi gili dauba A1884,45. Daubo[je] gyvena, nėko nemato Grg. Parnešk iš daubõs karklų šluotai Brt. Čia kalniukas, čia vė daubà Gs. Eik į daũbą pasiriešutaut Skr. Kar̃klė vienoj vietoj teka per gilias daubàs Vrb. Kalnais lekiojau, dauboj nakvojau JD711. Per kalną, per daubas saulelė teka KlpD84. Pilna daubãlė karklų i žilvičių priaugo Šll. Po laukelius, po daubeles žiogelius gaudžiau KlvD156. | prk.: Bėdų dauba R214. 2. DŽ geogr. stačiašlaitė netaisyklingos formos įgauba žemės paviršiuje. 3. R, BB1Moz23,9 skylė, urvas, ola, įlanda; landynė: Plėšikų daubà KII121. Po kuomi skylių (daubų̃, urvų) išrausti KII277. Pamačiau storame medyje didoką daubą rš.
2 dáuba sf. (1) 1. Š dalba, buomas. 2. Lž, J.Jabl tokia ilga kartelė irtis, irklas. 3. Lž dvinagė, dviražė šakė rugių pėdams į vežimą krauti.