šakė reikšmė
Kas yra šakė? šãkė sf. (2) Rtr žr. šakės: 1. Q200, Lex38, 39, CI735, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, KŽ, Pžrl, KzR, Jnš, Pkl, Tl, Kv, Jdr Mėšlą kapu su šakè J. Ans šiaudus krato su šakè J. Mes kabinam šieną su šakè Vdk. Iš keveržio medžio buvo pirmoji šakė varstuo duoti ant galo Šts. Kaip seniau – tik šãkė ranko[je], aje tu mano, kaip reikdavo sunkiai dirbt! Pš. Ateik su šakè ar su grėbliu Vl. Kiaurą vasarą šãkė rankose Mžk. Pūsles sutrynė ta šãkė Krš. Aš pasiėmiau tokį iešmą smailį, o ans pasiėmé šãkę keturnagę Všv. Su dvinage šakè rugius ant vežimo duoda Plv. Mėšlui kratyt geriau pasiimk tą triražę šãkę Erž. Viens savo kablį, o kitsai naujintelę šãkę nešdams ir besiskubindams tikt bėga, tikt bėga K.Donel. Veždavom mėšlą su arkliais, su šãkim reikėdavo krauti vežimus Žg. Mėžiamoji šakė R156, MŽ207. Mėšlų šakė CII57. Šãkė mėšlakabė buvo Rs. Šieno šãkė NdŽ. Daba linus jema su šãkėms, o mes liūbam su grėbliais Trk. Eidavo vyrai su šãkėms medinėms, prikeldavo tuos linus PnmŽ. Dvi bobos metì šãkium [šiaudus], ir užtenka darbininkų Jd. Toks buvo [šerno] puolimas – su šakè atsigynė Krš. Bėgo į miškus su šakikiums, su kirvukais [per 1863 m. sukilimą] Vdk. Iš medžio šakikès turės padirbusys LKT88(Vž). | Pri šãkės (dirbant su šakėmis), pri dalgio reik ir paėsti DūnŽ. Jauni nedirba su šakè – jauni dirba su gudrumais Vkš. Aš dirbdavau ūkėj, prie šãkės Bsg. ^ Ar vyrą namie palikai, ar mėšlo šãkę (nieko nepadirba) Pkr. Ant šakės avilys, ant avilio kamuolys, ant kamuolio miškai, o tuose miškuose kiškiai (žmogus: ant kojų liemuo, ant liemens galva, galvoj utėlės) B908. Dviražė šakė i dvi triūbikės (karvės ragai ir ausys) LTR(Vdk). ║ NdŽ, DūnŽ, Rd Viso šieno nesukrovė į vežimą, liko dar kelios šãkės Jnš. Pradėjo smarkias šakès duoti, i susiriečiau beveizint Trk. Pasiselsėkiat, katras sunkesnes šakès kėlėt! LKT121(Vdk). Kelias šakès įsimetėm į vežėčias, i užejo lyti Ll. ║ Juk ėsat matę bulvių kasamą šãkę? Šk. 2. MŽ309, NdŽ, LKAI74 Šakė reikia rankosu pakelt, ažkabint puodą ir ištraukt Nmč. 3. Grk Iš tos šakos gatava šãkė avikailiui maut Erž. Nulupęs kailį, užmauk ant šãkės Trgn. Užmovė kailį ant šãkės ir padžiovė Rs. Mūs avinas jau in šãkės Ktk. 4. NdŽ Šãkė špūlę laiko Žvr. Išlūžo šãkės du dantys Grš. 5. LKAI126(Gršl) ratelio šlaunys. 6. LKAI105(Ant, Trg, Šlu, Dr) žr. šakės 5. 7. LKAI107(Bt) arklo verstuvė. 8. LKAI91(Ant, Alk, Alvt) žr. šakės 6. 9. LKAI97(Vlkv) žr. šakės 7. 10. žr. šakės 8: Šãkė mintuvams pastatyti DūnŽ. 11. MŽ, N žr. šakės 9: Jautis papjautas keptas ir šãkė į subinę įdurta, kas norės, atsipjaus J. Katinas visą amžių be peilio ir šakės, o kokius žvėris papjauna I.Simon. 12. žr. šakės 13: Šakè akmenis vežt daug patogiau negu vežėčiom Ktk. 13. lazda tinklui pritvirtinti: Tinklo šakė R266, MŽ356. 14. L, LL214 lenktas metalinis virbalas: Ilgoms [nėrinio] kilpoms nerti šakė turi būti sulenkta iš storo metalinio virbalo, kad nelinktų rš. 15. Ds žr. šakės 15: Kaipgi aš perlipsiu, kad mano trumpa šãkė Sdk. Lig šãkės sniegą bridau J. ║ kelnių dalis ties šakymu: Iširo pati kelnių šãkė Užv. 16. N, K, LBŽ, NdŽ žr. šakės 18. 17. P, Mt, LBŽ, NdŽ, KŽ žr. šakės 17: Kad pravemtų, duoda šãkės, t. y. atgirės J. Šãkės kaip šundriekos, nuo priepuolos J. 18. LBŽ bot. skėtinė širdažolė (Centaurium erythraea). ◊ ant šãkės kélti nepagrįstai girti, aukštinti: Šūdo (pagyrimo neverto žmogaus) ant šãkės aš nėkumet nekelu Slnt. ant šãkės pakratýti nevertinti, paniekinti: Žemaitis ne į užpakalį spiramas tėr, ant šake aną nepakratysi S.Čiurl. ant šãkės pakrãtomas prastas, suplyšęs: Kas čia do švarkas – ant šãkės pakrãtomas Skr. kaip su mėšlãkabe šakè labai šiurkščiai (pasakyti): Ot tai tau! Uždėjo kaip su mėšlakabe šake rš. kaĩp šãkė apie labai sudžiūvusį: Kaĩp šãkė buvau sudžiūvusi Trk.