slėnys reikšmė

Kas yra slėnys? slėnỹs sm. (4) J.Jabl, Š, VĮ, DŽ, NdŽ, LKAI262, Km, Ds, Slč, KlbIV152(An, Ukm, Kvr, Ut, Rk, Šr, Mlt, Kp, Vb), Rtr; LL111, slė̃nis (2) Rtr, DŽ, NdŽ, LKAI262, Vj, slė́nis (1) LKAI179(Sd, Plt, Dov, Vg, Nmk, Čk, Jnk, Skrd, Žal, Vv, Šn), slėnìs sf. (4) Ob žema vieta, klonis, loma: Slėnys – ilgas, vienos krypties nuolydį turintis žemės paviršiaus įdubimas rš. Ant dirvos slė̃nis, kur pakalniau J. Vyrai sumislijo slėnỹ pagaut juos, vilkus: iškasė duobę didelę LKT246(Kair). Lauke, slėnỹ, rugių nieko nebėr – vienos dirsės Všn. Terp slė̃nių (= slėniuose) ganos karvės Pš. Mano šįmet bulbos, kur an kalno – gražesnės, kur slė̃ny – prastesnės Žml. Ė karklai po slė̃nį, terp liulančių paversmių pamėgo pavėnį A.Baran. Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos, miškais, lyg rūta, kalnai žaliuoja Mair. Kadaise Raigardo slėnyje miestas su neregėtomis boniomis dunksojęs sp. Viduriu to daikto, kur didžiausias klonis ir pati slėnis, iškaskite teipjaugi grabę iki pačiam upeliui Rp. Slėnių vėjas GTŽ. Atvirasis slėnys GTŽ. Ledyninis slėnys GTŽ. Čia toks slėneliùkas, vadina Giliute Trgn. Kaip lygūs laukai, žemi slėneliai, kaip puikiai auga mūsų miškeliai A1884,166. ^ Žemei slėnius, dangui kalnus rodo (svirtis) Pnd.