kalnus reikšmė

Kas yra kalnus? kalnùs, -ì adj. (4) Ms, Vb, Vl nuokalnus, pakilus, aukštas (apie vietą, žemę, lauką): Ant kalniõs vietos padėk kūgį šieno J. Mūsų bul'bos kalnioj žemėj: lietus jom nevodys Svn. Baltiesiem žirniam kalnių laukų reik, pas mus neaugs Sml. Šitas labai kalnùs kelias; juo važiuojant, daug prisideda lanksto Dgl. Kalnūs laukai labai akmenuoti Lnkv. Čia kalnesnė vieta, todėl neteip šlapia Ppl. Ragių vidurys turia būti kalnesnis už pryšakį Ggr. Ties pelkėmis esti visumet šalčiau, ne (nei, negu) kalnesnėse vietose rš. Medis driūksojęs kalnėlesniame lygumos daikte Vr. kalniaĩ adv.: Užmesme žemės, ir bus kalniau Žem. Rugiai kalniaĩ stovi – neištvanės (neprigers) Jnšk. Kur kalniaũ, ten jau sniego nebėra Svn. Bus lietingi metai, reikia bulbes sodinti kalniaũ Pc. Kur kalniaũ, ten sausiau Žml. Paejėk kalniau ir matysi Akm. Ne pačio[je] pakalnė[je] pasistatė trobas, al biškį kalniaũ Užv. Kur kalniaũ, ten jau būtų galima art Rm. Kur lobiaũ – tai da greičiau, kur kalniaũ – tai tykiau (lengviau, lėčiau) Tvr. Tę kalniaũ, tai žemė menkesnė Vlk. Kalniaũ kaktos maumuo, aukščiau maumens galvoviršis J. Kalniaũ menkesni javai Žlp.

kalnus antonimai

Ką reiškia žodis kalnvertys? Visi terminai iš raidės K.